- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-185-211-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Zenonas Birštonas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-185/2011 m.
1.1.7.1;1.1.8.1; 1.2.14.1.2;2.1.7.4;
2.4.7;
2011 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 20 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų mėnesių bausme ir G. S. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
G. S. nuteistas už tai, kad 2010-11-08 apie 12.00 val. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paimdamas iš nukentėjusiojo L. B. rankų, atvirai pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5200“, IMEI Nr. 359550016445562 , 50 Lt vertės, tuo pagrobė 50 Lt vertės nukentėjusiajam L. B. priklausantį turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 183 str. 3 d. ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad nukentėjusysis L. B. teismo posėdžio metu pripažino pasielgęs neatsakingai, siūlydamas nepažįstamam praeiviui pirkti telefoną, be to telefoną jis jam padavė niekieno neverčiamas. Telefoną nusprendė pasisavinti ne iš karto, o tik po kurio laiko. Tik neradęs žmogaus, kuris prašė telefono, ir pastebėjęs, kad telefono šeimininkas yra lėtas, nusprendė pasinaudoti situacija ir pasisavinti jam duotą parduoti telefoną. Kadangi pasisavinto telefono vertė 50 Lt , jo veika i atitinka BK 183 str. 3 d.
Byloje yra lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Atsiprašė nukentėjusiojo, kuris be to prašė teismo, kad jam neskirtų laisvės atėmimo bausmę. Telefonas gražintas nukentėjusiajam, žala nepadaryta. Mano, kad jam vietoj laisvės atėmimo bausmės galėtų būti skirta bauda.
Teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo G. S. veiksmų teisinio įvertinimo, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įstatymo, reglamentuojančio tokią baudžiamąją veiką, reikalavimus.
A. G. skundo argumentai, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį o turėtų būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 3 d., yra nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad G. S. 2010-11-08, apie 12 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimdamas iš nukentėjusiojo L. B. rankų ir jį pasisavindamas , atvirai pagrobė pastarajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5200“, 50 Lt vertės. Tai nuteistasis G. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu ( b.l.32-33,78), tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis L. B..
Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Iš nukentėjusiojo L. B. parodymų, kuriais netikėti nėra teisinio pagrindo, dalį jų patvirtina ir pats nuteistasis G. S. , aptariamo įvykio metu ir vietoje , pastarasis paėmė iš jo siūlomą pardavimui mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo rankų ir nieko jam nesakęs, nuo jo pasišalino. Nukentėjusiajam supratus, kad jis gali prarasti telefoną , pasekus ir paskos ir susiradus nuteistąjį bei paprašius grąžinti jam telefoną, pastarasis tai atsisakė padaryti, tokiu būdu pasisavindamas nukentėjusiojo telefoną. Tokie nuteistojo G. S. veiksmai atitinka atvirosios vagytės požymius ir pagrįstai taip teismo buvo kvalifikuoti.
Kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad jo veika atitinka BK 183 str. 3 d., kadangi atsakomybė pagal LR BK 183 str. 3 d. numatyta tik už patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimą arba išvaistymą, o nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis L. B. būtų patikėjęs nuteistajam G. S. savo telefoną. Vien ta aplinkybė , kurią pripažįsta ir pats nuteistasis, kad jis, paprašius nukentėjusiajam grąžinti jo telefoną, atsisakė tai padaryti ir jį pasisavino , rodo, kad tai buvo ne patikėto turto pasisavinimas , o šio daikto atvira vagystė..
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. S. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo G. S. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (veika tyčinė), motyvai savanaudiški, pagrobto turto vertę, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis-anksčiau teistas 8 kartus (7 kartus už nusikaltimus nuosavybei), nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keletui dienų po lygtinio paleidimo iš pataisos namų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l.55-63, 65), administracine tvarka baustas (b.l.48-51), niekur nedirba, tai rodo, kad jis išvadų nedaro, linkęs nusikalsti.
Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo G. S. bausmės rūšies ir trukmės skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Sunkinančių nuteistojo G. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. S. pagrįstai parinko bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes nagrinėjamu atveju nuteistasis G. S. yra recidyvistas: yra anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, o už tyčinių nusikaltimų padarymą recidyvistui skiriama laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. ).
Nuteistajam G. S. paskirta bausmė savo trukme nėra per griežta, artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, todėl ją švelninti, mažinant jos trukmę, nėra teisinio pagrindo.
Paskirtos bausmės subendrintos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str.1 d., 3 d. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė :
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.