Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. M., šeimos narei sesei A. M., atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei gydytojai psichiatrei G. T.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pripažinta, kad V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės V. M. pratęsimo. Teikime nurodyta, kad V. M. stebėjimo laikotarpiu reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, pagal paskyrimą vartojo medikamentus, vaistų fone psichinė būsena nebuvo pablogėjusi. Vizitui atvyksta paskirtu laiku, pokalbio metu gan ramus, bendrauja noriai, apsvaigimo nuo psichoaktyvių medžiagų nebuvo pastebėta. Mokosi santechniko specialybės, šiuo metu nedirba. Psichinė būsena apžiūros metu: bendrauja noriai, mandagiai, kalba ramiai, mąstymas nuoseklus, sulėtėjęs. Emocijos monotoniškos, nuotaika abejinga. Dėmesio koncentracija nesutrikusi. Aktyvios psichoprodukcijos neišsako, būsenai kritiškas. Įvertinus turimus duomenis – gydančios gydytojos psichiatrės G. T. psichinės būsenos stebėjimą ir vertinimą, daroma išvada, kad V. M. psichinė būsena šiuo metu yra stabili tik dėl skiriamų vaistų, kuriuos nutraukus, psichinė būsena galėtų vėl pablogėti. Todėl gydymas turi būti tęsiamas nuolatinėje priežiūroje ir kontrolėje. Rekomenduojama priverčiamąsias medicinos priemones V. M. tęsti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė gydytoja psichiatrė G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. M. reguliariai atvyksta konsultacijoms, paskirtu laiku atvyksta susileisti vaistus, per stebėjimo laikotarpį pablogėjimų nebuvo. Vizitų metu jis elgiasi adekvačiai, bendravimas pakankamas, pakankamai kritiškai vertina savo būklę ir paskirtą gydymą. Jo būklė stabili dėl paskirtų vaistų vartojimo. Savarankiškai V. M. galėtų gerti vaistus, bet yra padidinta rizika, kai nėra prievolės nuolat lankytis pas gydytoją, kad nebūtų pašalinių medžiagų vartojimo. Jo elgesys pasikeičia, kai yra kitos psichiką veikiančios medžiagos pavartojamos. Jam reikalinga priežiūra, todėl rekomenduojama tęsti paskirtą gydymą.

Asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – V. M., teismo posėdžio metu nurodė, kad jo būklė stabili, mano, kad reikėtų vadovautis rekomendacijomis. Sutinka lankytis medicinos įstaigoje ir vartoti vaistus.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės šeimos narė A. M. paaiškino, kad V. M. gyvena savarankiškai, padeda jai, seneliams, mokosi, sutinka su gydytojos išvadomis.

Prokurorė ir asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas prašė teikimą tenkinti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. diagnozė išliko nepakitusi – paranoidinė šizofrenija, asmeniui reikalingas tęstinis gydymas, kontrolė bei priežiūra, asmens sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai, iš esmės nepasikeitė. Nors gydymo laikotarpiu psichikos būklė nebuvo pablogėjusi, tačiau yra padidinta rizika, kai nėra prievolės nuolat lankytis pas gydytoją, kad nebūtų pašalinių medžiagų vartojimo. V. M. būklė stabili tik dėl paskirtų medikamentų vartojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Gydytojų konsultacinės komisijos Medicininės apžiūros akte pateiktą rekomendaciją, išklausius proceso dalyvių nuomones, teismas sprendžia, jog yra tikslinga tęsti priverstinį V. M. stebėjimą, siekiant užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pratęsti V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 17 d. pateikti teismui išvadą dėl V. M. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.