Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-458-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
1A-16-458-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
A. G., P. V., ir P
Kategorijos
Pranešėjas A. Daugėla Baudžiamoji byla Nr.1A-16-458/2013

Teisėja L. Bukauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.1.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,nuteistiesiems A. G., P. V.,gynėjui Juozapui Surbliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.–149 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.–149 str. 1 d. nuteistas ir P. V., tačiau nuosprendis jam neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir P. V. nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio 18 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupe, siekdami palaužti nukentėjusiosios D. K. pasipriešinimą ir valią, turėdami tikslą išžaginti D. K., pavartodami prieš ją fizinį smurtą, pasikėsino ją išžaginti, tai yra A. G. pervertė D. K. ant miegamosios sofos, ranka prispaudė ir laikė ją, gulinčią ant nugaros, bandė nuplėšti striukę, nuvilkti kelnes ir kelnaites, tuo metu kaltinamasis P. V. rankomis laikė ją už kojų. D. K. priešinantis A. G. keturis kartus kumščiu ir spardydamas koja sudavė smūgius nukentėjusiajai į krūtinę, dešinį petį, dešinę ranką, bei, paėmęs rankomis, suko dešinę ranką, norėdamas ją užlaužti už nugaros, bei reikalavo su juo atlikti lytinį aktą, o P. V. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. K. į krūtinę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį spiraliniu dešinio žastikaulio lūžimu viduriniame trečdalyje su plačiomis, susiliejančiomis poodinėmis kraujosruvomis, apimančiomis dešinio peties, dešinio žasto vidinį bei užpakalinį paviršius, dešinę alkūnę, dešinio dilbio užpakalinį paviršių bei dešinę plaštaką, plačiomis poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinio priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, ant kairiosios krūties, krūtinės ląstos dešiniajame šoniniame paviršiuje. Nukentėjusiajai D. K. priešinantis ir įspyrus jos kojas laikiusiam P. V. į tarpukojį, šis paleido kojas, susitūpė, tuo tarpu A. G., norėdamas pakelti P. V., nukentėjusiąją paleido. Tuo pasinaudojusi nukentėjusioji pabėgo, A. G. ir P. V. jos neišžagino, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, jį išteisinti, nes yra nekaltas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė pasiremdamas vien tik nukentėjusiosios D. K. parodymais. Jis pastarąją pažįsta daug metų, jinai dažnai pas jį lankydavosi, tačiau jis niekada jos nebuvo kliudęs nė pirštu. Taip pat jos nelietė ir su P. V.. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji tik praėjus nemažai laiko kreipėsi į policiją. Mano, kad ją tai daryti pamokė jos draugė S., kurią P. V. apiplėšė. Iš tikrųjų D. K. anksčiau sumušė su ja gyvenęs A. J., ir visi tai žinojo. Toliau apeliantas nurodo, kad byla vyksta dėl pinigų, nes D. K. galvojo, kad jis jai pasiūlys bent kiek pinigų, gautų už parduotą mirusios mamos butą. Tyrėja L. B. rašė, ką norėjo, liepė su nukentėjusiąja taikytis, sakė, kad viską sutvarkys, jeigu jo artimieji sumokės D. K. 10 tūkstančių litų. Jis prašė su D. K. ir su liudytojais padaryti akistatą, bet tyrėja sakydavo jam tai pamiršti ir iškart išveždavo į Plungę arba į Kretingą. Kai jis pasakė viską papasakosiąs, L. B. jam pasakė, kad niekas juo nepatikės, nes esąs teistas. Apeliantas kelia klausimą, ar, jeigu jie būtų ją (kaip apeliacinės instancijos teisme patikslino A. G. – D. K.), kaip ji aiškino, mušę ir draskę, jam nežinant į namus atvykę kriminalistai būtų radę (kaip apeliacinės instancijos teisme patikslino A. G. – sagą) ne nuo vidurio (kaip apeliacinės instancijos teisme patikslino A. G. – striukės), o nuo kišenės. Taip pat jis kelia klausimą, kodėl, jeigu taip būtų buvę, kaip aiškino jinai (kaip apeliacinės instancijos teisme patikslino A. G. – D. K.), niekas nieko nematė ir negirdėjo. Ji yra kriminalistų informatorė, o kriminalistai neturi ant jo akies ir ją specialiai primokė. Be to, jis anksčiau buvo susibaręs su kriminalinės policijos viršininku V. K., nes buvo prisiėmęs vagystę dėl jam daryto spaudimo. 2002 m. gegužės 6 d. jis pagal LR BK 272 str. 2 d. buvo nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, o už vagystę Klaipėdos apygardos teismo buvo išteisintas. Todėl apeliantas prašo išsamiai išnagrinėti bylą, išsiaiškinti kiekvieną smulkmeną, nes Skuodo apylinkės teismu nepasitiki, atkreipti dėmesį į kiekvieną liudytojų pasisakymą. Tuomet bus aišku, kaip viskas yra.

Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje išdėstytais ir iš esmės teisingai įvertintais įrodymais A. G. nurodyto nusikaltimo padarymu kaltu pripažino pagrįstai.

Priešingai negu teigiama nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde, teismas apkaltinamąjį nuosprendį jam priėmė remdamasis ne vien nukentėjusiosios parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iš esmės nuosekliai ir detaliai parodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. vakare A. G. savo namuose, būdamas girtas, pavartojęs prieš ją smurtą, reikalavo lytinių santykių, tuo tikslu toliau vartojo smurtą, plėšė nuo jos drabužius. Ji taip pat parodė, kad tuo pačiu tikslu A. G. padėjo neblaivus P. V., kuris laikė jos kojas bei sudavė kumščiu jai į krūtinę. Iš judviejų jai pavyko ištrūkti ir iš buto pabėgti įspyrus P. V. į tarpukojį, pasinaudojus pauze, kai nugriuvus pastarajam keltis padėjo A. G..

Apeliacinės instancijos teismas apklausė nukentėjusiąją D. K. siekdamas įvertinti jos parodymų patikimumą bei visus nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus.

Šiame teisme nukentėjusioji detaliai atpasakojo A. G. ir P. V. prieš ją padaryto nusikaltimo aplinkybes, o jos duoti parodymai dėl patikimumo jokių abejonių kolegijai nekelia. Ir anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, ir šiame teisme nukentėjusioji parodė, kad ištrūkusi iš A. G. ir P. V. ir išbėgusi iš buto į koridorių ji pasislėpė po ten esančiais laiptais ir iš ten pasišalino tik po to, kai jos ieškoti išėjęs A. G. sugrįžo į savo butą. Taip pat nukentėjusioji įtikinamai paaiškino, kad į policiją iškart nesikreipė bijodama A. G., po kelių dienų nusprendė parašyti pareiškimą dėl didelio dešinės rankos skausmo bei paaiškėjus, kad minėto įvykio metu buvo sulaužytas žastikaulis. Be to, kreiptis į policiją ją paskatino ir pyktis dėl po kelių dienų Skuode pasklidusių kalbų, kad ji su P. V. ir A. G. dalyvavusi jos kaimynės K. S. apiplėšime. Tačiau pati K. S. jai sakė, kad ją apiplėšė P. V., ten buvęs ir A. G., todėl iš jos sužinojusi apie pasikėsinimą išžaginti, K. S. pati ją paragino parašyti policijai pareiškimą. Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu P. V. nustatyta, kad plėšimą prieš K. S. jis padarė 2011 m. lapkričio 22 d., apie 1.30 val., o nukentėjusioji D. K. pareiškimą dėl pasikėsinimo ją išžaginti pateikė 2011 m. lapkričio 22 d., 16.20 val. (t. 1, b. l. 1). Taigi šios aplinkybės patvirtina D. K. paaiškinimą, kad su K. S. ji kalbėjosi po pastarosios apiplėšimo, patvirtina D. K. paaiškinimą, kad iš dalies ir tai lėmė jos sprendimą parašyti pareiškimą policijai. Tačiau šios aplinkybės nėra joks pagrindas teigti, jog K. S. būtų išgalvojusi nusikaltimą prieš D. K. ir paveikusi pastarąją pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusioji D. K. nesąmonėmis ir išgalvotais įvardijo A. G. teiginius, kad nurodytu metu ją sužalojo A. J., kad ji minėtą įvykį išgalvojo siekdama gauti iš A. G. bent kokį atlygį, kad už atlygį tyrėja siūlė jiems taikytis, kad ji buvusi policijos informatorė ir dėl to davusi parodymus prieš A. G.. Kaip nuteistojo išgalvotus tokius teiginius, kurių apskritai jokie duomenys nepatvirtina, vertina ir kolegija. Pažymėtina, jog pats nuteistasis niekada netvirtino, jog pati nukentėjusioji kaip savo parodymų prieš jį motyvu kokiu nors būdu reikalavo iš jo turto. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad A. J. buvo sužalojęs jos kairę ranką, tačiau tai įvyko 2011 m. spalio mėnesį, kai pastarasis kirviu kapojo jos motinos namų duris. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas A. J. tai iš esmės pripažino, tačiau kategoriškai paneigė D. K. sužalojęs 2011 m. lapkričio mėnesį. Atvirkščiai, jis parodė, kad šį mėnesį susitikęs su D. K. matė parištą sužalotą jos ranką ir iš pastarosios sužinojo, kad ją, norėdamas išžaginti, sužalojo A. G.. Šioje byloje esantys administracinio teisės pažeidimo duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios D. K. ir A. J. nurodytas įvykis buvo 2011 m. spalio 19 d. (t. 1, b. l. 41–52). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta teismo medicinos eksperto kaip specialisto R. P. P. išvada patvirtina, kad nurodyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 m. lapkričio 18 d. (t. 1, b. l. 13–14).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstęs ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, pagrįstai nustatė, kad įvykio vietoje – A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 25 d. rasta saga įvykio metu buvo išplėšta iš D. K. striukės. Šios aplinkybės nepaneigia apeliaciniame skunde A. G. keliamas tyrėjų patekimo į jo butą teisėtumo klausimas. Akivaizdu, kad tirdami nukentėjusiosios nurodyto nusikaltimo aplinkybes tyrėjai teisėtai pateko į nurodytą gyvenamąją patalpą atlikti jos apžiūrą, todėl ir jos metu gauti duomenys laikytini kaip gauti teisėtu būdu.

Kartu su anksčiau išdėstytais įrodymais A. G. ir P. V. prieš nukentėjusiąją padarytą nusikaltimą netiesiogiai patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. P. ir I. T. parodymai. Liudytojas J. P. parodė, kad jo buvimo 2011 m. lapkričio 17–18 d. su nukentėjusiąja D. K. ir kitais asmenimis A. G. bute, kur buvo girtaujama, metu pastarasis jam išreiškė ketinimus pasinaudoti D. K. lytiniams santykiams. Ten pat buvusi I. T. parodė, kad vėliau jai nukentėjusioji pasakė, kad A. G. sulaužė jai ranką.

Taigi nurodyta visuma neabejotinų duomenų visiškai patvirtina nukentėjusiosios D. K. parodymus apie A. G. ir P. V. pasikėsinimą ją išžaginti. Jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji būtų nuteistuosius apkalbėjusi, nėra. Pažymėtina, kad P. V. net nenurodė jokių motyvų, kodėl nukentėjusioji būtų taip elgusis, jam priimto nuosprendžio jis apeliacine tvarka ir neapskundė. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji D. K. parodė, kad iki įvykio su A. G. ją siejo normalūs, draugiški santykiai, tai pripažįsta ir pats A. G.. Tai tik papildomai patvirtina, kad nukentėjusiajai jokio pagrindo apkalbėti A. G. nebuvo. Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kaip nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodytas nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, tai, kad ji su nuteistaisiais ir kitais asmenimis įvykio vietoje girtavo, apskritai nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, nėra pagrindas abejoti jos parodymų patikimumu. Priešingai, kolegijos įsitikinimu, net ir esant šiems elgesio trūkumams, nors ir turėdama žalingų įpročių, nukentėjusioji, savo pareiškimu pradėdama baudžiamąjį procesą, duodama nuoseklius A. G. ir P. V. kaltinančius parodymus, gina ir savo garbę.

Visiškai niekuo nėra pagrįsti apelianto teiginiai, jog D. K. yra policijos informatorė, kad jo nemėgdami policijos pareigūnai nukentėjusiąją primokė jį apkalbėti, kad galbūt su tuo buvo susijęs kriminalinės policijos viršininkas V. K.. Kaip minėta anksčiau, tokius A. G. teiginius nukentėjusioji kategoriškai paneigė. Ir šioje vietoje nukentėjusiąja netikėti nėra pagrindo. Apskritai nuteistasis A. G. šiais apeliacinio skundo teiginiais ir parodymais apeliacinės instancijos teisme, kad Skuode policijos, prokuratūros pareigūnai, galbūt ir teisėjai veikė prieš jį, būdami tarpusavyje susiję, siekia sudaryti nuomonę apie surengtą sąmokslą prieš jį. Tokius A. G. teiginius, iš esmės tolygius kaltinimui nusikalstamos veikos darymu, kolegija vertina kaip nuteistojo savo asmens sureikšminimą ir siekimą bet kokiu būdu išvengti atsakomybės. Taip pat kolegija vertina kito nuteistojo P. V. 2012 m. birželio 11 d. prašymą Klaipėdos apygardos teismui, prašyme jis teigia Skuodo policijos pareigūnų įvairiais būdais buvęs verčiamas duoti A. G. pasikėsinimu išžaginti kaltinančius parodymus, jog tuo tikslu buvęs girdomas degtine. Jam nesutikus A. G. apkalbėti, jis pats tokio nusikaltimo padarymu buvo nepagrįstai apkaltintas ir nuteistas. Apeliacinės instancijos teisme P. V. įvardijo ir esą taip besielgusį pareigūną E. G.. Apklaustas kaip liudytojas E. G. kategoriškai minėtus nuteistojo teiginius atmetė, parodydamas, jog tik kartą tyrėjos pavedimu kalbėjosi su P. V. dėl nusikalstamos veikos pagal D. K. pareiškimą padarymo aplinkybių. Tačiau P. V. iškart pareiškė, kad negalįs duoti parodymų prieš jį priėmusį pagyventi A. G., apskritai apie tai nekalbėsiąs, todėl pokalbis tuo ir baigėsi.

Taigi nuteistojo A. G., kartu ir P. V. kaltė pasikėsinus išžaginti nukentėjusiąją D. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais pripažintais duomenimis yra įrodyta, todėl šį nuosprendį naikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Remiantis nukentėjusiosios parodymais nuteistieji nurodyto pobūdžio smurtą prieš ją vartojo dėl A. G. aiškaus reikalavimo lytiškai santykiauti, siekiant palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir valią. Atmestinas klausimo forma keliamas apelianto argumentas, kad D. K. nurodyto įvykio nebuvo, nes niekas tokio įvykio nematė ir jokio triukšmo negirdėjo. Nuteistojo teigimu, tai patvirtinti galinčios ir jo prašymu į apeliacinės instancijos teismą pakviestos liudytojos V. D. parodymai negali būti vertinami kaip paneigiantys nurodytą įvykį. V. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad apie kaltinimą kaimynui A. G. dėl išžaginimo žino iš nuogirdų, tačiau nežino, kada tai galėjo įvykti, pati nieko negirdėjo. Taigi liudytoja jokių konkrečių įvykio aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali, ir visiškai neatmestina, kad ji įvykio metu galėjo nieko negirdėti ar namuose iš viso nebūti. Pažymėtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte ši aplinkybė – A. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambarys – buvo nurodyta, o nagrinėjant bylą teisme įvairiais duomenimis buvo įvardyta būtent ši įvykio vieta, jos nenurodymas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nuteistųjų teisių iš esmės nepažeidžia, laikytinas nuosprendžio techninio pobūdžio trūkumu ir dėl to nuosprendį keisti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad apskųstu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta (tai buvo nurodyta ir kaltinamajame akte), kad A. G. ir P. V. D. K. pasikėsino išžaginti veikdami bendrininkų grupe. Tokia šių asmenų nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą bendrininkų grupės požymį, taigi pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau nesant apeliacinio skundo nuteistųjų padėtį sunkinančiais pagrindais šių klausimų šioje proceso stadijoje spręsti galima.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Remigijus PreikšaitisZigmas Pocius