Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio, Algerdo Urbšio,

apeliacine tvarka išna­grinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. V. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-920 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V., (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013 m. gruodžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį (16 veikų), 254 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1, 4 dalis - 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. 2014 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – R. V. išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 18 d..Komisija 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-920 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. V. skundą dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-920 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, sutiko su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. V. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta nesilaikant įstatymų bei nepagrįsta, kadangi teismo padarytos išvados yra pagrįstos šališkai ištirtais ir neteisingai įvertintais įrodymais. Pažymi, kad 2016 m. vasario 25 d. gautas paskatinimas įrodo, kad stengiasi gyventi normalų gyvenimą. Teismas nesilaikė įstatymo nuorodų, nukrypo nuo teismų praktikos bei valstybės vykdomos lygtinio paleidimo politikos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Komisijos Ministrų komiteto rekomendacijas, pažeidė Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, BVK nuostatas, asmenų lygybės principą, ignoravo valstybės politiką lygtinio paleidimo bylose, neįvykdė teisingumo. Pažymi, jog pataisos įstaigos perpildytos, o dalies kalinių perspektyvos be lygtinio paleidimo integruotis visuomenėje bus nepalankesnės. Mano, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, skiriant įpareigojimus, galinčius užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. V. nėra pagrindo. Tą pažymėjo tiek Komisija savo nutarime, tiek ir Marijampolės rajono apylinkės teismas priimtoje nutartyje. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau, kolegijos vertinimu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai. Nors nuteistojo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 65 balų, tačiau dar šiuo metu nėra nustatyta pakankama, nekelianti abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. praeityje yra teistas 4 kartus. Pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra galima rizika pakartotinai nusikalsti, kas sietina su praeityje netinkamai pasirenkamais elgesio modeliais, praeities gyvenimo būdo bei pasirenkamų draugų problemomis bei problemomis, kurios susiję su mąstymu ir elgesiu. R. V. bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, t. y. tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas. Aukštesniosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau vieną kartą nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo taisykles. Tai pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis nurodo, kad 2016 m. vasario 25 d. gautas paskatinimas įrodo, kad stengėsi gyventi normalų gyvenimą. Nuteistasis teigia, kad teismas nevertino, kad jis pastoviai ir gerai dirba, vykdo papildomus nurodymus laiku bei tiksliai, įdarbintas VĮ ,,Mūsų amatai“, dalyvavo nuteistųjų pataisos integracijos į visuomenę, nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programų vykdyme. Su tokiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. Tiek Komisija, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas įvertino ir teigiamus R. V. pokyčius. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad aplinkybės, jog nuteistasis dirba, palaiko stiprius ryšius su šeima, kuria ateities planus, nepažeidinėja drausmės, jo nusikalstamo rizika nors ir nežymiai, tačiau mažėja, teigiamai charakterizuoja R. V. bei patvirtina jo elgesyje esant tam tikrų korekcijos požymių, tačiau, teismo vertinimu, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant egzistuoja besąlygiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja įstatymus, teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), todėl dėl kitų nuteistojo skunde nurodytų neesminių samprotavimų Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako.Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.