- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-22-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00963-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019-05-02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį paskyrė 225 Eur dydžio baudą. Nuobauda A. Š. paskirta už tai, kad jis neatsakė į 2018-02-21 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma iki 2018-03-15 raštu nurodyti duomenis apie asmenį, 2018-02-20 19.30–20.30 val. vairavusį jam priklausančią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė.
2. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-02 nutartimi A. Š. apeliacinis skundas buvo netenkintas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-05-02 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas, padaręs administracinį nusižengimą, neprivalo nurodyti duomenų apie save, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principams; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-02 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Dėl administracinio nusižengimo tyrimo, administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad byloje nustatyta, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-02-21 išsiuntė raštą A. Š. dėl atvykimo į posėdį bei duomenų pateikimo apie asmenį, 2018-02-20 19.30–20.30 val. vairavusį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o, iš pažeidėjo negavus duomenų, 2018-10-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė D. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal ANK 589 straipsnio 82 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus (inter alia) pagal ANK 431 straipsnį surašo savivaldybių administracijos. Apeliantas pažymi, jog ANK 590 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apelianto teigimu, iš ANK 589 straipsnio turinio matyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teisė atlikti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnyje, tyrimą nesuteikta.
3.2. Skunde teigiama, jog iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-10-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai surinktą medžiagą tyrimui ir protokolo surašymui, ROIK (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad apeliantas nepateikė atsakymo į 2018-02-21-03 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ raštą, kuriuo buvo prašoma iki 2018-03-15 raštu nurodyti vairuotoją, 2018-02-20 19.30–20.30 val. vairavusį apeliantui priklausantį automobilį. Po 10 dienų 2018-10-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, neatlikusi nė vieno veiksmo, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Taigi šioje byloje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teiseną pradėjo ir visa apimtimi administracinio nusižengimo tyrimą atliko VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai. Tuo buvo pažeista ne tik ANK 590 straipsnio 3 dalis, bet ir ANK 608 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašė asmuo, neatlikęs administracinio nusižengimo tyrimo.
3.3. Skunde nurodoma, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos, kadangi ji neatliko administracinio nusižengimo tyrimo. Apelianto nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-05-02 nutarimas turėjo būti panaikintas vien dėl to, kad jį priėmė institucija, neatlikusi administracinio nusižengimo tyrimo.
3.4. Dėl pareigos nurodyti duomenis skunde teigiama, jog apylinkės teismui netenkinti skundo užteko fakto, jog apeliantas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ reikalavimu nepateikė duomenų apie transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-02-20 19.30–20.30 val. valdžiusį asmenį. Tačiau teismas visiškai neanalizavo klausimo, jog administracinio nusižengimo teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 431 straipsnį surašo savivaldybių administracijos, o ne kiti juridiniai asmenys (tokie kaip VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“).
3.5. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį A. Š. atsirado dėl pareigos, numatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, nevykdymo. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Apelianto nuomone, šioje teisės normoje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga nurodyti pareigūnui ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Tačiau VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai, į kurių 2018-02-21 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas neatsakė ir nepateikė jų reikalaujamų duomenų, nėra pareigūnai. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra įsteigta pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą. Viešosios įstaigos steigėjais gali būti ne tik valstybė ar savivaldybė, bet ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio l dalis). Viešoji įstaiga gali verstis ūkine komercine veiklą, susijusia su jos veiklos tikslais (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Dėl šių ir kitų priežasčių bet kokia viešoji įstaiga nėra institucija ir jos darbuotojai apskritai negali būti pareigūnais. Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai taip pat nėra nei valstybės, nei savivaldybės pareigūnai, jie dirba šioje viešojoje įstaigoje pagal darbo sutartis, o tai teismo posėdyje patvirtino kaip liudytojas apklaustas 2018-02-20 patikrinime dalyvavęs kontrolierius R. M.. Apeliantas daro išvadą, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-02-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama nurodyti duomenis apie vairuotoją, 2018-02-20 vairavusį apeliantui priklausančią transporto priemonę, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pareigūnų raštas. Todėl, gavus šį raštą, jam nekilo pareiga nurodyti viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ duomenis apie vairuotoją, rašte nurodytu laikotarpiu vairavusį jam priklausantį automobilį.
3.6. Apeliantas teigia, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta transporto savininko pareiga nurodyti pareigūnui ne bet kokius, o ANK numatytus duomenis. Tokie duomenys yra numatyti ANK 611 straipsnio 1 dalyje, kaip ir administraciniai nusižengimai, dėl kurių padarymo transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga pranešti institucijai (o ne viešajai įstaigai), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Apeliantas pažymi, kad ANK 611 straipsnio 1 dalyje tarp išvardytų administracinių nusižengimų nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 ar 505 straipsniuose. Taip pat pažymi, kad, be ANK 611 straipsnio 1 dalies, ANK nenumatyta kitų atvejų, kada transporto priemonės savininkas privalo pateikti institucijai duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę nusižengimo padarymo metu, ar nurodytinų duomenų sąrašą. Todėl ir dėl šios priežasties apeliantui nekilo pareiga pateikti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ duomenis apie 2018-02-20 jo automobilį vairavusį asmenį.
3.7. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad byloje taip pat nustatyta, jog A. Š. dėl to paties įvykio buvo surašyti trys atskiri administracinio nusižengimo protokolai, ir jie išvardyti. Faktiškai dėl to paties 2018-02-20 įvykio surašyti ne 3, o 4 protokolai. Teismas skundžiamoje nutartyje praleido VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. kontrolierės A. B. 2018-04-24 surašytą protokolą (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Šis protokolas pagal eiliškumą buvo pirmasis. 2018-06-01 administracinio nusižengimo bylos Nr.A18.-687-903/2018 pagal šį protokolą nagrinėjimo teisme metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė J. Č. atpažino apeliantą kaip vairuotoją, 2018-20-20 laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.30 val. vairavusį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-07-12 apeliantui buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo 2018-10-26 Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu jam buvo paskirta 550 Eur dydžio bauda. Todėl apie tai, kad būtent A. Š. 2018-02-20 laikotarpiu nuo 19.30 iki 20.30 val. vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo žinoma ne iš atpažinimo, bet ir iš įsiteisėjusio teismo 2018-10-26 nutarimo. Tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tai, jog A. Š. nurodo, kad jam negali kilti atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad transporto priemonę valdęs asmuo vis tiek nustatytas, savaime nepaneigia automobilio savininko pareigos pateikti institucijai reikalaujamą informaciją. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį A. Š. kilo kaip automobilio vairuotojui, o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį – kaip automobilio savininkui. Taip pat nurodė, jog automobilio vairuotojo duomenys A. Š. buvo žinomi, kaip nustatyta, jis pats ir vairavo transporto priemonę, ir dėl to sąmoningai nevykdė jam SEAKĮ nustatytos pareigos. Todėl teismas padarė išvadą, kad apelianto kaltė įrodyta visiškai ir jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
3.8. Apeliantas teigia, kad iš skundžiamos nutarties išeina, jog jis, gavęs VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-02-21 laišką, turėjo pats save įskųsti, raštu nurodyti duomenis apie save, t. y. duoti parodymus prieš save. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. A. Š. manymu, jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir yra nubaustas už tai, kad jų nedavė. Nurodo, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
3.9. Skunde nurodoma, jog akivaizdu, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti transporto priemonės savininką (valdytoją) nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai ir specialiosioms teisės normoms – ANK 569 straipsnio 2 daliai ir 567 straipsnio 3 daliai, kai iš transporto priemonės savininko reikalaujama pateikti duomenis apie vairuotoją, kuris nusižengimo padarymo metu ją valdė ar naudojosi, ir šiuo vairuotoju buvo pats transporto priemonės savininkas.
3.10. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-02-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytas reikalavimas raštu nurodyti duomenis apie vairuotoją, kuris 2018-02-20 valdė ir naudojosi automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, ANK 569 straipsnio 2 daliai ir 567 straipsnio 3 daliai, jis neturėjo pareigos raštu nurodyti reikalaujamus duomenis.
3.11. Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis pažeidė jo teisę neduoti parodymų prieš save. Pirmosios instancijos teismas, prieš taikydamas SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jos atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai ir konstituciniams teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principams. Kadangi to nebuvo padaryta nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, tai būtina padaryti nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme.
3.12. Skunde teigiama, jog dėl visų anksčiau išdėstytų priežasčių jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
4. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. Š. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, taip pat pageidauja, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. Š. padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl A. Š. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. kaltė, padarius ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
9. Nors A. Š. savo kaltę dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neigia ir skunde pateikia įvairius motyvus, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta, tačiau tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Š. parodė, kad gavo raštą iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Žinojo ir gavo laišką, kad turi pateikti duomenis apie tai, kas 2018-02-20 apie 19.30–20.30 val. vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–54; 66–67). 2018-02-21 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytas reikalavimas raštu nurodyti duomenis apie vairuotoją, kuris 2018-02-20 tarp 19.30 val. ir 20.30 val. valdė ir naudojosi automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis raštas A. Š. išsiųstas registruotu paštu (b. l. 12–13). 2018-03-23 kvietime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. neatsakė į minėtą 2018-02-21 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenurodė prašomų duomenų (kas vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14). Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybes dėl duomenų nepateikimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo ir apeliaciniame skunde (tačiau dėsto, jog duomenų nepateikė, nes to daryti neprivalėjo). Aptartų įrodymų visuma apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. Š. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
10. Apeliantas skunde itin plačiai dėsto argumentus apie tai, kad jis neprivalėjo pateikti prašomų duomenų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, nes šios institucijos darbuotojai nėra pareigūnai ir neturi teisės nagrinėti ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Apeliantas taip pat nurodo, jog dėl 2018-02-20 įvykio jam jau buvo paskirta nuobauda pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir nustatyta, kad transporto priemonę vairavo jis, todėl dar ir dėl šios priežasties jis neprivalėjo pateikti duomenų VšĮ „Klaipėdos autobusų parkas“. Su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais apygardos teismas negali sutikti.
11. Byloje nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir administracinio nusižengimo protokolą surašė netinkamas subjektas. Kaip jau minėta, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018-02-21 išsiuntė raštą A. Š., kuriuo prašė iki 2018-03-15 pateikti duomenis apie asmenį 2018-02-20 19.30–20.30 val. vairavusį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtą asmenį įpareigoti 2018-03-20 atvykti į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Klientų aptarnavimo centrą, kuriame turėjo būti nagrinėjama byla dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (b. l. 12). 2018-10-18, iš apelianto negavus prašomų duomenų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė D. Ž. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 7). 2019-05-02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė K. B. priėmė nutarimą, kuriuo A. Š. patraukė atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (b. l. 5). Pats apeliantas skunde teisingai nurodo, jog ANK 589 straipsnio 82 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus, inter alia, pagal ANK 431 straipsnį, surašo savivaldybių administracijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-10-18 administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir 2019-05-02 nutarimas dėl nagrinėjamo ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvo priimtas būtent Klaipėdos savivaldybės administracijoje, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo tinkamas subjektas. Taip pat pažymėtina, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pavesta vykdyti ir organizuoti viso vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinio kelių transporto bei taksi kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose. Tai reiškia, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūnai bandydami nustatyti 2018-02-20 ANK 505 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymo aplinkybes (nustatyti nusižengimą padariusį asmenį) buvo įgalioti iš apelianto kaip automobilio savininko prašyti raštu nurodyti duomenis apie transporto priemonę 2018-02-20 vakare vairavusį asmenį.
12. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis neturėjo pareigos pateikti prašomus duomenis, nes 2018-02-20 19.30–20.30 val. transporto priemonę valdęs asmuo vis tiek nustatytas ir nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nepaneigia automobilio savininko pareigos pateikti institucijai reikalaujamą informaciją, nes A. Š. atsakomybė dėl 2018-02-20 įvykio pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį kilo kaip automobilio vairuotojui, o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį jis administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip automobilio savininkas dėl to, kad iki 2018-03-15 nepateikė prašomų duomenų apie 2018-02-20 automobilį vairavusį asmenį (būtent todėl 2018-10-18 administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – informacijos pareigūnams nepateikimas – buvo padarytas 2018-03-15 (b. l. 7). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, 2018-03-15 ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 612 straipsnio redakcija (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) numatė du pagrindus, kai galimas vienas administracinio nusižengimo protokolo surašymas, t. y. kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (1 dalis); dėl asmens padarytų dviejų ar daugiau stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (2 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo padarytas 2018-03-15, kai A. Š. neatsakė į 2018-02-21 raštą dėl transporto priemonės valdytojo 2018-02-20 19.30–20.20 val. laikotarpiu, todėl tokie apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti vienu metu su kitais jo 2018-02-20 padarytais ANK 150 ir 505 straipsniuose numatytais nusižengimais.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti transporto priemonės savininką (valdytoją) nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tokių duomenų pateikimą prilygina parodymų prieš save davimui ir prašo apygardos teismo dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.
15. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla jokių abejonių dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai ir specialiosioms teisės normoms – ANK 569 straipsnio 2 daliai ir 567 straipsnio 3 daliai. Apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su jo subjektyvia nuomone apie SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, įpareigojančią transporto priemonės savininką (valdytoją) nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ir minėtos normos kritika (manymu, kad A. Š. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir yra nubaustas už tai, kad jų nedavė), o ne su nurodytos normos konstitucingumo klausimu. Be to, vien tai, jog apelianto netenkina įstatymo leidėjo SEAKĮ numatyta ANK nustatytų duomenų pateikimo tvarka, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
16. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-02 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.