Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas nubaustojo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-22 LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros inspektorius V. M. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. sausio 22 d., apie 19.40 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 prom. girtumas), vykdė medžioklę (duomenys neskelbtini), Tauragės r., MB ,,(-)“ teritorijoje pagal medžioklės lapą Nr. 86. Tokiu būdu A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau tekste – ir Medžioklės taisyklės) 58.8 p., 16.1 p. (redakcija 2014-10-24 TAR, 2014, Nr. 2014-14795) reikalavimus ir savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d., 7 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015-01-22 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis pažeidė LR aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 58.8 p., kuriame nurodoma, jog draudžiama „<...> medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas“, ir tokiu būdu jis padarė pažeidimą pagal LR ATPK 85 str. 1 d. LR ATPK 85 str. 1 d. yra blanketinė norma, kuri nukreipia į jau minėtas Medžioklės taisykles. Byloje nėra duomenų, jog, remiantis minėtų taisyklių 58.8 p., butų nustatytas asmuo ar asmenys, medžioję kartu su apeliantu ir tokiu būdu pažeidę taisyklių 58.8 p., t. y. medžioję be medžioklės vadovo. Priešingai, patikrinimo akte nurodo, jog tariamoje medžioklėje dalyvavo „<...> 01 <...>“ medžiotojas. Iš pareigūno P. S. parodymų matyti, jog galbūt dėl medžioklės buvo įtariamas ir V., tačiau pareigūnai „nebematė reikalo“ iki jo nuvažiuoti. Akivaizdu, jog apeliantas negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 1 d., nes nenustatytas asmuo ar asmenys, kurie be medžioklės vadovo medžiojo kartu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl nubaudimo pagal ATPK 85 str. 7 d.

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymus, sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str.7 d.

LR ATPK 85 straipsnio 7 dalis numato, kad medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų ir pažeidimo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d.

Pažeidimo pagal ATPK 85 str. 7 d. konstatavimui yra būtina nustatyti, kad A. P. medžiojo būdamas neblaivus.

Teisiamojo posėdžio metu A. P. kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė. Nurodė, kad yra medžiotojas, priklauso MB ,,(-)“ ir kartu su V. V. buvo nuvykęs iki šėryklos, galvojo pasilikti „ant palaukimo“, jei pamatys, jog buvo atėję žvėrys. Tuo metu buvo blaivus, su savimi turėjo šautuvą. Grįžtant iš šėryklos prie jo su keturračiu motociklu privažiavo broliai A.. Jis su jais sukonfliktavo, apsistumdė. Po konflikto su broliais A. pėsčiomis grįžo namo, buvo susinervinęs ir dėl to išgėrė stiklinę brendžio bei apie 1 litrą alaus. Po to nuėjo į katilinę pakrauti malkų. Išėjęs iš katilinės kieme pamatė 5 pareigūnus, kurie apkaltino jį brakonieriavimu, paprašė parodyti šautuvą. Jo šautuvas buvo užrakintas seife, tai ir parodė pareigūnams. Pareigūnams pareikalavus nusistatyti girtumą, jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Alkoholį vartojo prieš 20–30 minučių iki atvykstant pareigūnams. Vėliau nusistatyti girtumo nevengė, nuo pareigūnų nebėgo, ėjo pažiūrėti gyvulių, kuriuos augino netoliese esančioje negyvenamoje sodyboje (b. l. 34).

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. parodė, kad buvo išvykęs pagal medžioklės lapą Nr. 86, kurį išdavė būrelio pirmininkas. Būnant aikštelėje atvyko brakonieriai, su kuriais jis susistumdė. Kadangi buvo susinervinęs, grįžęs išgėrė alkoholio (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. S., dirbantis aplinkos apsaugos pareigūnu, parodė, kad 2015 m. sausio 22 d., apie 19.40 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime galimai neblaivūs V. V. ir A. P. brakonieriauja. Jis apie paaiškėjusį faktą nedelsdamas informavo policijos pareigūnus ir pats išvyko į įvykio vietą. Vietoje, kur galėjo būti vykdoma medžioklė, asmenų nerado, tačiau buvo lengvojo automobilio, keturračio motociklo vėžės. Jie nuvyko pas A. P. į namus. Pas A. P. į namus atvyko po 30–40 min. nuo iškvietimo gavimo. A. P. sutiko vaikštantį sodybos kieme. Nuo A. P. sklido alkoholio kvapas, tačiau jis teigė, kad išgėrė namuose sukonfliktavęs su A. (b. l. 34–35).

Apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad jis 2015 m. sausio 22 d., apie 18.30 val., su A. P., kuris pasiėmė šautuvą, nuvažiavo apžiūrėti šėryklos. Nuvažiavus prie šėryklos, iš automobilio išlipęs A. P. nuėjo vienas, o jis su tėvu K. V. liko sėdėti automobilyje. Grįžus A. P., prie jų automobilio privažiavo keturratis motociklas ir tada A. P. nuėjo link motociklo. Girdėjo šūkavimus. Netrukus A. P. pasiėmė šautuvą ir nuėjo link šėryklos. Tvirtino, kad A. P. buvo blaivus (b. l. 35).

Liudytojas S. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio 22 d. vakare su broliu važinėjosi keturračiu. Sustojus prie autobusiuko, prie jų pribėjo P., kuris pradėjo šūkauti, sudavė į nugarą šautuvu. Jis suprato, kad A. P. yra neblaivus, nes šūkavo, kad svirduliuotų, nematė, alkoholio kvapo nebuvo. Po konflikto nuvažiavo namo, o brolis pranešė pareigūnams (b. l. 35).

Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu V. A. parodė, kad 2015 m. sausio 22 d., apie 19 val., su broliu išvažiavo išbandyti neseniai įsigytą keturratį motociklą. Važiuodami pastebėjo pamiškėje stovintį automobilį, prie jo stovintį A. P., kuris mosikavo rankomis. Privažiavus P. pradėjo šaukti, ko jis čia važinėjasi, trukdo medžioklei. Sudavė broliui per nugarą su šautuvu. Pastebėjo, kad A. P. neblaivus, nes svirduliavo, šūkavo (b. l. 45).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. P. parodė, kad 2015 m. sausio 22 d. vakare grįžo tėvas, jis buvo uždusęs ir susinervinęs. Jis atsidarė barą ir išgėrė brendžio. Apie 20 val. kieme išgirdo šurmulį, matė, kad atvyko pareigūnai, jie tėvui liepė pūsti į alkotesterį (b. l. 35).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d., byloje nėra. Tai, kad pareigūnai, atvykę į A. P. namus, rado jį neblaivų, neįrodo, jog jis medžiojo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,71 prom. neblaivumas (girtumas). Liudytojų V. A. ir S. A. subjektyvus vertinimas dėl A. P. girtumo negali būti pagrindas pripažinti A. P. kaltu pagal ATPK 85 str. 7 d. Be to, atsakomybė už ATPK 85 str. 7 d. numatytą pažeidimą kyla tik tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo medžiojo neblaivus, ir kai nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Visiškai lieka nepaneigta A. P. versija, jog jis į namus grįžo susinervinęs, todėl vartojo alkoholį. ATPK 85 str. 1 d. A. P. galėtų būti taikoma, jei būtų nustatyta, kad jis medžioklės metu buvo neblaivus, nors ir nenustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, nes Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, jog A. P. būdamas medžioklėje buvo neblaivus.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. P. 2015-01-22 būdamas neblaivus medžiojo, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d., sudėtis.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl dėl paskirtos nuobaudos pagal ATPK 85 str. 7 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d., sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Dėl nubaudimo pagal ATPK 85 str. 1 d.

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. sausio 22 d., apie 19.40 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 prom. girtumas) vykdė medžioklę (duomenys neskelbtini), Tauragės r., MB ,,(-)“ teritorijoje pagal medžioklės lapą Nr. 86. Tokiu būdu A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.8 p., 16.1 p. (redakcija 2014-10-24 TAR, 2014, Nr. 2014-14795). Apeliaciniame skunde A. P. neigia medžiojęs, tačiau byloje esantys duomenys – liudytojų parodymai, medžioklės patikrinimo aktas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo paties parodymai aiškiai liudija, kad 2015 m. sausio 22 d., apie 19.40 val., jis vykdė medžioklę (duomenys neskelbtini), Tauragės r., MB ,,(-)“ teritorijoje pagal medžioklės lapą Nr. 86.

Tiek duodamas pirminius parodymus, tiek teismo posėdžio metu A. P. neneigė, kad medžiojo. Administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinime jis nurodė, kad buvo išvykęs pagal medžioklės lapą Nr. 86, kurį išdavė medžioklės pirmininkas (b. l. 2). 2015-01-22 medžioklės patikrinimo akte A. P. pasirašė, kad susipažino su aktu, jokių pastabų nepareiškė (b. l. 4). 2015-01-28 paaiškinimo papildyme A. P. nurodė, kad draugas nuvežė į medžioklės plotus, nepateikė medžioklės bilieto sąvadui, nes pamiršo (b. l. 13). Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad V. V. atvežė į medžioklę, iš pradžių nusprendė patikrinti žvėrių šėryklą ir pasilikti „ant palaukimo“, su savimi turėjo šautuvą (b. l. 34).

Kaip matyti iš A. P. parodymų dėl medžioklės, viso proceso metu jis tvirtino, kad važiavo medžioti, tik pripažinus kaltu pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 7 d. ir nubaudus, jis apeliaciniame skunde parodymus pakeitė, nurodydamas, kad medžioti neketino, tačiau apygardos teismas tokius parodymus laiko nepatikimais ir vertina kaip gynybinę versiją siekiant panaikinti savo administracinę atsakomybę.

Kaip jau minėta anksčiau, liudytojai V. V., S. K. V. patvirtino, kad A. P. vežė į žvėrių šėryklas, kad A. P. turėjo šautuvą. Kad A. P. turėjo šautuvą, patvirtino ir broliai Altaravičiai. Be to, medžioklės lapas (nors jo byloje ir nėra, tačiau aprašytas medžioklės patikrinimo akte ir dėl jo A. P. pastabų nepareiškė), turimas ginklas visiškai įrodo, kad A. P. medžiojo, ko ir pats neneigė viso proceso metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. medžiojo pasibaigus medžiotojo bilieto galiojimo laikui. Iš bilieto duomenų matyti, kad medžiotojo bilietas galioja iki 2014-11-08, duomenys medžiotojų sąvadui pateikti 2013-11-08 (b. l. 8). Medžioklės taisyklių 16.1 punktas numato, kad medžiotojas medžioklės metu turi turėti medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos). Taigi, A. P. pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas Medžioklės taisyklių 16.1 punktas ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodytas Medžioklės taisyklių 58.8 punktas. Taisyklių 58.8 punkte nurodyta, kad draudžiama medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas. Nors byloje medžioklės lapo nėra, tačiau medžioklės akto patikrinimo duomenys leidžia teigti, kad medžioklės vadovas – A. P. ir kad medžioklėje dalyvavo 1 medžiotojas. Nors ir nenustatytas medžioklėje dalyvavęs dar vienas asmuo, tačiau jei toks asmuo ir dalyvavo medžioklėje, Medžioklės taisyklių 58.8 punktas nebuvo pažeistas, todėl jis šalintinas iš kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą dėl Medžioklės taisyklių 58.8 punkto motyvų dėl šio punkto pašalinimo iš kaltinimo nenurodė, tačiau nurodė, kad ATPK 85 str. 1 d. numatytą pažeidimą A. P. padarė, kadangi pažeidė Medžioklės taisyklių 16.1 punktą, šių taisyklių 58.8 punktas S. P. inkriminuotas nebuvo ir bausmė už šį pažeidimą nebuvo paskirta.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal ATPK 85 str. 1 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Prašymas priteisti A. P. iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos institucijos, jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kadangi Administracinės teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 str. išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str., nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato. Kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-17/2012).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutarimą:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. P. nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d., ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jam nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas medžioklinis ginklas IZH-58, ginklą grąžinti savininkui A. P..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.