Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo nukentejusiosios bei nukentejusiojo A. B. istatymines atstoves J. B. apeliacini skunda, nukentejusiuju Raimundo ir A. B. apeliacini skunda ir nuteisto A. U. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008-12-30 nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. – laisves atemimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1,2 ir 3 d., 68 str. bausmes vykdymas atidetas dvieju metu laikotarpiui, uždraudžiant du metus naudotis specialia teise – teise vairuoti keliu motorines transporto priemones ir ipareigojant bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. U. priteista: J. B. – 18 273,60 Lt, A. B. – 20 000 Lt, A. B. – 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Taip pat iš A. U. priteista: J. B. 2 500 Lt, valstybei – 258,14 Lt advokatu, kurie dalyvavo kaip nukentejusiuju ir civiliniu ieškovu atstovai, paslaugoms apmoketi. Be to J. B., A. B. ir A. B. pripažinta teise i civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. U. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles (KET), del ko ivyko eismo ivykis, kuriame žuvo žmogus, t.y. jis, 2006-12-11 apie 7.10 val. Šalcininku rajone, 9 km 690 m kelio Pirciupiai-Eišiškes kilometre, vairuodamas automobili Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti tevui R. U., pažeide KET 68 p. nurodytus reikalavimus, tai yra vairavo automobili pavarges, del ko užmigo ir nustojo vairuoti automobili, kuris prarades judejimo stabiluma ir tiesiaeigiškuma, skersuodamas nuvažiavo nuo kelio i dešineje puseje buvusia visuomeninio keleivinio transporto sustojimo aikštele ir partrenke i autobusa lipusius N. B., padarydamas jai kuno sumušima, ko pasekoje pastaroji mire ligonineje; A. B., padarydamas jai nesunku sveikatos sutrikdyma; T. B., J. S., N. G. ir V. Ž., kuriems del buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde nukentejusioji J. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje del kaltinimo, taip pat dalyje del civilinio ieškinio išsprendimo.

Apeliantes manymu, teismas nepagristai nepripažino jos faktiškai turetu turtiniu išlaidu bei nepriteise išlaikymo jos anukui A. B. po 400 Lt per menesi iki pilnametystes. Pasak apeliantes, teismas nevisapusiškai išnagrinejo civilini ieškini, neišsiaiškino visu aplinkybiu, neišreikalavo papildomu dokumentu, nenustate jos faktiniu patirtu nuostoliu, turtines ir neturtines žalos dydžio.

Apeliante sutinka, kad jai iš dalies buvo atlyginta turtine ir neturtine žala, taciau kaip matyti iš jos ieškininio pareiškimo ji turejo išlaidu bendrai 2013,68 Lt sumai. Nurodytas išlaidas patvirtina pateikti teismui kasos kvitai (cekiai), jos parodymai bei liudytojos G. B. parodymai. Iš pateikto teismui Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos Šalcininku skyriaus rašto matyti, kad N. B. 2006-08-22 išduotas verslo liudijimas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalcininku skyriaus pažymoje nurodytos N. B. draudžiamosios pajamos bei imokos nuo 2004-01-02 iki 2006-12-10. Pajamos už 2005 m. sudaro – 1394,23 Lt, o už 2006 m. – 6448,89 Lt be pajamu, gautu dirbant pagal verslo liudijima nuo 2006-08-24 iki 2006-12-09. Pagal verslo patenta jos dukra dirbo Vilniuje Naujininku turgavieteje ir uždirbdavo po 50 litu per diena, ta fakta gali patvirtinti liudytoja B. V.. Nepilnameciai vaikai buvo išlaikomi mirusiosios N. B.. Apeliantes nuomone, esant pateiktiems dokumentams turtine žala ir išlaikymas jos anukui turejo buti priteisti.

Pasak apeliantes, teismas neturtine žala ivertino neteisingai, ji nepagristai maža. Neturtines žalos dydis nustatytinas po 80 000 Lt jai ir jos anukui A. B.. Teismas spresdamas neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, netinkamai aiškino ir taike LR CK 6.250 str. nuostatas bei nesilaike Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, nurodancios, kad pagrindiniu nuostoliu atlyginimo tikslu pripažistamas siekis gražinti asmeni i ta padeti, kurioje jis butu buves, jei žala nebutu buvusi padaryta. Po dukros ir motinos žuties ji ir anukas patyre labai stipriu emociniu, dvasiniu išgyvenimu, išgyvena emocine depresija. Po eismo ivykio patirti išgyvenimai ir netekties skausmai taip pat pablogino jos ir anuko A. B. sveikatos bukle. Jai buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, anukui postresine situacija, somatoforine autonomine disfunkcija, reikalingas gydymas. Todel, pasak apeliantes, teismas nepagristai konstatavo, kad ieškovai neturtine žala patyre tik del dvasiniu išgyvenimu bei dvasinio sukretimo netekus artimo žmogaus. Apeliante nesutinka su teismo argumentais, kad kaltinamojo neatsargumas pasireiške nerupestingumu ir jo kaltes laipsnis nera didelis, kad jis neturi turto ir pajamu, yra jaunas žmogus, todel kompensacijos dydis neturi sužlugdyti jo gyvenimo. Apeliantes nuomone, kaltinamojo A. U. kaltes laipsnis yra didelis – pasekmes sunkios, nes žuvo jaunas žmogus, du nepilnameciai vaikai neteko motinos, o ji – dukros, kuri kartu gyveno, morališkai ir materialiai padedavo. Be to buvo sužaloti penki mokiniai. Kaltinamasis A. U. dar išvažiuojant iš Eišiškiu m. aiškiai žinojo, kad yra pavarges, todel privalejo nevairuoti automobilio. KET 68 str. draudžia vairuoti transporto priemones pavargus.

Skunde taip pat nurodoma, kas nukentejusysis A. B. nuolat gyveno su savo motina, ji mire jo akivaizdoje, jis patyre stiprius emocinius, dvasinius išgyvenimus, išgyveno depresija, mate motinos kancias po avarijos iki jos mirties. Šios tragedijos negali pamiršti ir tai atsiliepia jo sveikatai. Motina buvo artimas žmogus, jos netektis – didelis smugis visam gyvenimui. Nukentejusiuju nuomone, priteisdamas A. B. 20000 Lt neturtines žalos atlyginimo, teismas priteise aiškiai per maža suma. Istatymas nustato kriterijus, i kuriuos teismas turi atsižvelgti, apskaiciuodamas neturtines žalos atlyginimo dydi: žala padariusio asmens kalte (butent šioje vietoje turi reikšmes kaltinamasis padare l ar 2 KET punktu pažeidima), jo turtine padetis, nukentejusiojo patirtu fiziniu ir dvasiniu kanciu pobudis, individualios nukentejusiojo savybes (amžius, profesija, darbas ir kt). Nukentejusieji pažymi, kad kaltinamojo turtine padetis negali buti pagrindas žymiai mažinti neturtines žalos dydi.

Nurodo, jog nukentejusysis A. B. yra nepilnametis, neturi jokiu pajamu, jo atžvilgiu globa nenustatyta, jokiu išmoku negauna. Teismas, gindamas jo, kaip nepilnamecio nukentejusiojo interesus, turejo spresti klausima del jo išlaikymo ir privalejo išreikalauti dali dokumentu del motinos gaunamu pajamu. Išlaikymo priteisima nepilnameciui reglamentuoja LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno menesio išlaikymo verte negali buti mažesne už viena minimalia menesio alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt ir šiuo atveju jo motinos pajamos iki žuties neturi lemiamos reikšmes.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, nukentejusieji prašo nuosprendi pakeisti: 1) priteisti iš A. U. kas menesi mokama išmoka po 400 Lt A. B. naudai nuo 2007-06-08 iki pilnametystes; 2) priteisti iš nuteistojo A. U. papildomai A. B. naudai 60000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Apelianto nuomone, uždrausdamas vairuoti transporto priemone dvejus metus, teismas neatsižvelge i tai, kad jis labai pergyvena del to, jog neivertines savo nuovargio, sedo už vairo, todel daugiau niekada pavarges neses už vairo ir nera butina jam atimti teise vairuoti automobili. Teigia, kad teise vairuoti automobili jam labai reikalinga, nes gyvena Eišiškese, mokosi Vilniuje, po šios nelaimes bus itin atsargus ir niekam pavojaus kelyje daugiau nesukels. Tvirtina, jog niekada nevairavo automobilio neblaivus, ar apsvaiges, visada laikesi KET reikalavimu, o neatsargu nusikaltima padare atsitiktinai,– del savo jauno amžiaus ir nepatyrimo.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nukentejusieji ir ju atstovai praše nukentejusiuju apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo apeliacini skunda – atmesti. Nuteistasis A. U. ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiuju apeliacinius skundus – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Del nukentejusiuju J. B., Arnoldo ir R. B. apeliaciniu skundu argumentu del kaltinimo pakeitimo.

Kolegijos vertinimu, byloje nera pagrindo A. U. inkriminuoti kitus apeliaciniuose skunduose nurodytus Keliu eismo taisykliu (KET) pažeidimus, tokius, kaip „tamsiu paros metu buvo neatidus kelio salygoms, viršijo gyvenvieteje nustatyta 50 km/h greiti, nevažiavo arciau važiuojamosios dalies krašto“, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybems. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad eismo ivykis kilo del to, kad vairuotojas A. U. nesilaike Keliu eismo taisykliu 68 punkto reikalavimu, t.y. vairavo automobili pavarges, del ko užmigo ir nustojo vairuoti automobili, kuris prarades judejimo stabiluma ir tiesiaeigiškuma, skersuodamas nuvažiavo nuo kelio i dešineje puseje buvusia visuomeninio keleivinio transporto sustojimo aikštele ir partrenke i autobusa lipusius kaltinime nurodytus asmenis, ko pasekoje vienas žmogus žuvo. Pirmosios instancijos teismo posedyje išnagrinetais irodymais (kaltinamojo A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais nuosekliais parodymais, kartu automobilyje važiavusio liudytojo M. B. parodymais) negincijamai nustatyta, jog vairuotojas A. U. vairuodamas automobili užmigo už vairo ir butent del šios priežasties automobilis tapo nevaldomas, ir atsirado šio nusikaltimo pasekmes. Tarp KET 68 p. pažeidimo ir LR BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytu padariniu neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie nuteistojo neatsargus veiksmai buvo kilusiu pasekmiu butina salyga. Konstatuojant priežastini ryši tarp kaltininko veikos ir kilusiu pasekmiu, butina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik butina kilusiu pasekmiu salyga, bet ir šiu pasekmiu priežastis, t.y. reiškinys, del kurio vyksta kitas reiškinys. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo ivykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisykliu reikalavimu ivykis nebutu ivykes. Šiuo atveju, jeigu nuteistasis butu laikesis KET 68 punkto reikalavimu (nevairaves automobilio budamas pavarges), butu neužmiges už vairo, suvaldes automobili, nenuvažiaves nuo kelio ir nesužalojes žmoniu, vadinasi, A. U. veika buvo eismo ivykio metu kilusiu pasekmiu pagrindine priežastis.

Kolegija pažymi, kad LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo vienas subjektyviosios puses požymiu – kalte – pasireiškia tik neatsargumu. Taigi šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas del nusikalstamo pasitikejimo arba nusikalstamo nerupestingumo (BK 16 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. U. nusikaltima padare del nusikalstamo nerupestingumo. Nusikaltimas yra padarytas del nusikalstamo nerupestingumo, jeigu ji padares asmuo nenumate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Negincytina, kad nuteistasis nenumate, jog del jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, taciau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turejo ir galejo tai numatyti. Kaip jau mineta, byloje nustatyta, kad eismo ivykis ivyko del to, kad kaltinamasis vairavo budamas pavarges, todel vairuotojas turejo tinkamai ivertinti tokia savo busena. Tuo tarpu suprasdamas, kad yra pavarges jis vis tiek automobili vairavo, todel tokie jo veiksmai buvo aiškiai netinkami. Tokioje situacijoje nuteistasis turejo numatyti, kad gali užmigti ir tokiu budu gali kilti pavojus saugiam eismui, todel privalejo vadovautis KET 68 p. numatytais reikalavimais – nevairuoti automobilio budamas pavarges. Ivertinus nurodyta ivykio situacija, A. U. galejo numatyti, kad nesilaikant KET reikalavimu gali ivykti eismo ivykis su ivairiais padariniais.

Teiseju kolegija, remdamasi išdestytais argumentais, konstatuoja, kad A. U. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d.

Priešingai nei tvirtinama nukentejusiuju apeliaciniuose skunduose, kolegijos vertinimu, byloje esanciu duomenu nepakanka, kad butu galima konstatuoti, jog A. U. vairuojamas automobilis viršijo leistina greiti. Visos byloje esancios abejones bei nepatvirtintinos prielaidos turi buti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacines instancijos teismui pateiktas VGTU Automobiliu transporto katedros docento, eismo ivykiu tyrimu eksperto paskaiciavimas del galimo automobilio važiavimo greicio, kolegijos nuomone, nera pakankamas daryti kategoriškai išvadai, kad nuteistasis viršijo leistina greiti. Kolegijos vertinimu, nors ir iš byloje esanciu duomenu butu nustatyta, jog A. U. viršijo leistina greiti (beje ne daugiau kaip 10-20 km/h), ši aplinkybe kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmes neturetu, nes pagal LR BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus, t.y. pagal ši straipsni atsako tiek, viena, tiek kelis ar daugiau KET pažeidimus padares asmuo. I KET pažeidimu kieki atsižvelgiama tik individualizuojant kaltininkui skirtina bausme. Kaip jau mineta, šioje byloje negincytinai nustatyta, jog butent tarp KET 68 p. pažeidimo ir LR BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytu padariniu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš ivykio aplinkybiu akivaizdu, jog ar A. U. butu važiaves 50, 60, ar 70 km/h, užmiges už vairo ir tokiu budu nustojes vairuoti automobili, jis nebutu išvenges jo veikos pasekoje kilusiu pasekmiu. Taigi papildomo KET pažeidimo – maksimaliai del 20 km/h greicio viršijimo, nustatymas, šioje byloje esmines reikšmes neturetu. Tam tikrais atvejais, net ir leistinas greitis negarantuoja eismo saugumo. Iš apeliaciniu skundu matyti, kad inkriminuoti kaltininkui papildomus KET pažeidimus jie siekia iš esmes vien del to, kad, kaip teigia nukentejusieji, atsižvelgiant i KET pažeidimu kieki, priklausytu didesne priteistina neturtines žalos suma, be to, pasak nukentejusiuju, žala padariusio asmens kalte vertinama butent pagal tai, kiek KET pažeidimu jis padare. Taciau tai tik subjektyvus nukentejusiuju samprotavimas del žalos dydžio nustatymo kriteriju. Kolegijos nuomone, nukentejusiuju nurodytu KET pažeidimu inkriminavimas, šioje baudžiamojoje byloje neturtines žalos dydžio nustatymui lemiamos reikšmes neturetu.

Nukentejusiosios J. B. prašymas pakeisti kaltinima, nurodant, kad N. B. 2006-12-11 14.10 val. mire VI Šalcininku rajono savivaldybes ligonineje, yra atmestinas. Kaip matyti, kaltinime yra nurodyta, jog nuo patirtu sužalojimu nukentejusioji mire ligonineje. Mirties laiko ir ligonines pavadinimo nurodymas, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei bausmes individualizavimui reikšmes neturi, todel šis nukentejusiosios prašymas atmestinas, kaip nepagristas.

Del nukentejusiuju J. B., Arnoldo ir R. B. apeliaciniu skundu argumentu del turtines ir neturtines žalos.

Nukentejusioji J. B. pateike kaltinamajam A. U. bei civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas” ieškini del 5680,40 Lt turtines ir 80 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei del A. B. išlaikymo po 400 Lt per menesi ir 80 000 Lt neturtines žalos jo atžvilgiu atlyginimo. Nukentejusieji Arnoldas ir R. B. pateike A. U. bei civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ieškini del A. B. išlaikymo po 400 Lt per menesi ir 80 000 Lt neturtines žalos jo atžvilgiu atlyginimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (toliau – Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymas) (Žin., 2001, Nr. 56-1977) 4 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemones privalo buti apdraustos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu. Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodyta transporto priemone naudojanciu valdytoju civiline atsakomybe del žalos padarymo. Autoivykio metu galiojusio Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad transporto priemoniu valdytojo civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiuju treciuju asmenu, yra 500 000 EUR del žalos asmeniui (tarp ju 500 EUR del neturtines žalos padarymo) ir 100 000 EUR del žalos turtui (II t., b.l. 51). Taigi, ivykus draudiminiam ivykiui, draudikas tik pagal pateiktus irodymus atlygina nukentejusiems tretiesiems asmenims žala, neviršijancia Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d. nurodytas žalos ribas. Jei atlygintina žala viršija minetame istatyme nurodytas maksimalias ribas, likusia žalos dali privalo atlyginti del ivykio kaltas asmuo.

Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomo draudimo istatymo 14 str. 5 d. numato, jog „teise i žalos atlyginima turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai)“. Tokia pat teise i kas menesi mokama išlaikyma numatyta LR CK 6.284 str. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika, fizinio asmens mirties atveju teise i žalos atlyginima turi tie asmenys, kurie del asmens žuties patyre nuostoliu – neteko dalies teikto išlaikymo arba galimybes igyvendinti teise i išlaikyma. Tai gali buti asmenys, kurie: 1) faktiškai gavo išlaikyma; 2) turejo teise i išlaikyma iš žuvusiojo. Faktiniai išlaikytiniai turi buti nedarbingi. Svarbu nustatyti ju išlaikymo fakta. Nepilnameciai vaikai yra nedarbingi ir preziumuojama, kad jiems reikalingas išlaikymas. Išlaikymas suvokiamas kaip materialiniu ir kitokiu asmens pragyvenimui reikalingu ištekliu teikimas nuolat ir esminio dydžio (sudaro jo gyvenimo poreikiu pagrindine dali). Nepilnameciai vaikai yra išlaikomi suaugusiuju. Ši pareiga tenka tevams, o atitinkamomis salygomis esant – seneliams (CK 3.237 str. 2 d.). Tai šeimos teisiniu santykiu nuostata del teises i išlaikyma ir pareiga išlaikyti.

Iš byloje esanciu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalcininku skyriaus pateiktu dokumentu matyti, kad ivykio diena (2006-12-11) N. B. kaip dirbantis asmuo neužregistruota, išmoku iš VSDF biudžeto lešu negavo. Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ neišmokejo pašalpos netekus maitintojo (II t., b.l. 54). Iš teismui pateikto Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos Šalcininku skyriaus rašto matyti, kad N. B. 2006-08-24 buvo išduotas verslo liudijimas, taciau autoivykio diena žuvusioji socialinio draudimo apsaugos neturejo, nes draudimo laikotarpis apeme tik jos darbo dienas( antradienis – šeštadienis). Kviesti i teismo posedi nukentejusiosios nurodyta liudytoja B. V., kuri turetu paliudyti, kiek prieš daugiau nei du metus N. B. per diena uždirdavo dirbdama turgavieteje, kolegijos nuomone nera tikslinga,nes verslo liudijima išsiemes asmuo privalejo savo pajamas deklaruoti. Pagal pateikta pažyma, pajamos už 2005 metus sudare – 1394,23 Lt, už 2006 metus – 6448,89 Lt. Turimais duomenimis per kelis metus jos pajamos sudare 7843,12 Lt. Vieneriems metams tenka 3921,56 Lt suma. Pajamu vidurkis vienam menesiui sudaro 326,80 Lt. Iš to darytina išvada, kad jos dviems nepilnameciams vaikams tektu po 82 Lt per menesi. Šiuo atveju reiketu ivertinti ir tai, kad minetu pajamu turejo užtekti ne tik dvieju vaiku, bet ir pacios N. B. išlaikymui. Taigi pagal byloje esamus duomenis N. B. gautos pajamos nepatvirtina prašomo priteisti dvieju nepilnameciu vaiku išlaikymo po 400 Lt per menesi iki ju pilnametystes pagristumo. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada – nepilnameciams priteistino išlaikymo dydžio klausima perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybems patenkinus civiliniu ieškovu nurodytus reikalavimus atlyginti turtine žala, jie gautu daugiau nei buvo irodyta padaryta žala, o tai prieštarautu civilines atsakomybes kompensacinei funkcijai ir turetu buti traktuojama kaip nepagristas praturtejimas.

Nukentejusiosios J. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagristai nepripažino jos faktiškai turetu turtiniu išlaidu, atmestinas kaip nepagristas. Nukentejusioji J. B. civiliniame ieškinyje nurode, kad AB “Lietuvos draudimas” jai kompensavo 1726,40 Lt neturtines žalos bei 170,89 Lt turtines žalos, taip pat dali turtiniu išlaidu atlygino A. U. bei nurode, kad ji turejo papildomu turtiniu išlaidu bendrai 5680,40 Lt sumai. Ieškinyje nukentejusioji nenurode, kokio dydžio turtine ji patyre iš viso, t.y. iki turetu papildomu turtiniu išlaidu minetai 5680,40 Lt sumai. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad po nukentejusiosios ieškinio teismui padavimo, AB “Lietuvos draudimas” papildomai jai sumokejo 3720,00 Lt turtines žalos (II t., b.l. 137). Taigi nukentejusiajai iš viso jau atlyginta 9590,89 Lt turtines žalos, Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai konstatavo, kad atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ turi prievole atlyginti ieškovams neturtine žala, taciau, kolegija dar karta pažymi, kad atsakovas turi prievole atlyginti neturtine žala, neviršijancia draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos, kuri, kaip mineta sudaro 500 EUR .Atsižvelgiant i tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturtine žala – 1726,40 Lt (500 EUR) nukentejusiesiems atlygino (II t., b.l. 54), reikalauti iš šio civilinio atsakovo didesnes neturtines žalos atlyginimo sumos, nera istatyminio pagrindo. Jei atlygintina neturtine žala viršija aukšciau nurodyta suma, likusia žalos dali atlygina ivykio kaltininkas.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal BPK nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

LR CK nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.1, 2 d.). Pažymetina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Mineti principai taikomi, kai teises normos tam tikros faktines situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtines žalos dydžio ribu nustatyma. Todel teismai, priteisdami asmeniui kito asmens nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t.y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. (LR CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad nuteistojo A. U. padaryto nusikaltimo pasekmes yra sunkios, nesugražinamos, kad nukentejusieji J. B., Arnoldas ir A. B. del dukros ir motinos mirties patyre dvasinius sukretimus ir išgyvenimus. Kita vertus, teismas ivertino ir tai, kad A. U. nukentejusiuju atsipraše, atlygino dali turtines žalos, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, teismas taip pat atsižvelge ir i kitas bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, teismas pakankamai isigilino i faktines bylos aplinkybes, atsižvelge i LR BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomu vertybiu svarba, nesumenkino A. U. nusikalstamos veikos padariniu, nukentejusiuju interesu ir padeties baudžiamajame procese, teisingai suprato itvirtintus istatyme (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) neturtines žalos ivertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaike.

Pirmosios instancijos teismas del advokato išlaidu sumažinimo Lietuvos Respublikos BPK 106 str.2d.reikalavimu nepažeide.

Todel kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ir spresdamas neturtines žalos atlyginimo nukentejusiesiems klausima, pažeide baudžiamojo proceso ar civilines teises normas, reglamentuojancias neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Del nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentu.

Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, nukentejusieji byloje buvo pareiške civilinius ieškinius bendrai del 240 000,00 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo. Teismas nukentejusiuju ieškinius patenkino iš dalies ir nuosprendyje nurode, kad nustatant neturtines žalos dydi, atsižvelgia i tai, kad nukentejusioji N. B. žuvo del kaltinamojo A. U. neatsargumo, o ne del jo tyciniu veiksmu, kad kaltinamojo neatsargumas pasireiške nerupestingumu ir jo kaltes laipsnis nera didelis. Taip pat teismas atsižvelge, jog kaltinamojo turtine padetis yra bloga, nes jis mokosi aukštojoje mokykloje, turto ir pajamu neturi, yra jauno amžiaus bei i tai, kad kaltinamasis atsipraše nukentejusiuju, geranoriškai, pagal savo galimybes, atlygino dali turtines žalos ir pažymejo, jog priteistinos kompensacijos dydis neturi sužlugdyti jo gyvenimo. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes, apylinkes teismas žymiai sumažino nukentejusiuju civiliniuose ieškiniuose prašoma priteisti suma, todel apeliacinio skundo argumentas, kad priteista suma yra per didele, atmestinas kaip nepagristas. Pažymetina, kad šio nusikaltimo pasekmes yra itin sunkios ir neatstatomos – žuvo dvieju nepilnameciu vaiku motina. Kolegijos nuomone, priteista neturtines žalos atlyginimo suma atitinka istatyme nustatytus reikalavimus del jos priteisimo (LR CK 6.250 str. 1, 2 d., CK 6.282 str.), todel ja mažinti nera istatyminio pagrindo.

Skirdamas nuteistajam bausme pirmosios instancijos teismas LR BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo sunkumo laipsni, pobudi, i kaltinamojo asmenybe bei jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes. Teismas ivertino tai, kad A. U. padare viena neatsargu nusikaltima del nerupestingumo, jo kaltes laipsnis nera didelis, taciau ši nusikalstama veika sukele sunkias pasekmes. Teismas atsižvelge i tai, kad nuteistasis prisipažino padares nusikalstama veika, labai gailisi, iš dalies atlygino padaryta turtine žala ir ivertino tai jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. LR BK 281 str. 5 d. sankcija numato vienintele laives atemimo bausme iki aštuoneriu metu. Atsižvelgiant i atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu buvima, A. U. pagristai paskirta sankcijoje numatyto vidurkio nesiekianti bausme. Todel ji nera per griežta. Teismas ivertino ir tai, kad A. U. praeityje neteistas, teigiamai charakterizuojamas, mokosi. Esant išdestytoms aplinkybems, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nuteitojo atžvilgiu atidejo paskirtos laisves atemimo vykdyma (LR BK 75 str.). Nors nuteistasis skunde prašo panaikinti jo atžvilgiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise (LR BK 68 str.), taciau kolegijos nuomone, toks nuteistojo prašymas yra nepagristas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ­– jog teise vairuoti automobili jam labai reikalinga, nes gyvena Eišiškese, o mokosi Vilniuje, nera pagrindas panaikinti šia baudžiamojo poveikio priemone, be to, kolegijos nuomone, priešingu atveju nebus pasiekti bausmes tikslai ir bausme neatliks savo paskirties (LR BK 41 str.).

Tiek sprendžiant neturtines žalos dydžio klausima, tiek skiriant nuteistajam bausme i visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta, todel pakartotinai i tai atsižvelgti pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nukentejusiuju J. B., Raimundo ir A. B. bei nuteistojo A. U. apeliacinius skundus atmesti.