- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1312-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08057-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1312-253/2012
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-08057-2011-5)
2012 m. spalio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui G. N., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus G. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2010-07-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1375-676/2010 buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka bei jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėvu, t. y. atsakovu, priteisiant iš vaiko motinos išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad 2009-09-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaiko laikinąja globėja buvo paskirta atsakovo motina C. N., laikinoji globa pasibaigė 2011-06-15, kai vaiko teisių apsaugos institucija, stebėjusi ieškovę, nusprendė, kad ji yra pasiruošusi auginti ir prižiūrėti savo sūnų G. Kadangi šiuo metu ieškovė turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi ir dirba bei grąžinus jai vaiką juo rūpinasi prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš atsakovo išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1375-676/2010 dalyje dėl nepilnamečio vaiko G. N. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jo motina A. V.; priteisė nepilnamečio vaiko G. N. išlaikymui iš atsakovo G. N. po 170 Lt kas mėnesį nuo 2011-06-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną A. V.; nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N 2-1375-676/2010 priteistą 2010-07-28 sprendimu išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. N. išieškojimą iš A. V. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011-06-20. Teismas nustatė, kad santuoką vaiko tėvai nutraukė 2010-07-28, po to šalių nepilnametis sūnus G. gyveno su tėvu ir buvo prižiūrimas ir globojamas jo motinos. Nuo 2011-04-29 vaikas grąžintas motinai, kuri nuo to laiko jį prižiūri ir auklėja. Vaikas tinkamai atstovaujamas vaiko teisių apsaugos institucijos, kuri padėtį žino gerai ir pasisakė už ieškinio tenkinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo iš atsakovo G. N. priteisimo po 170 Lt kas mėnesį nuo 2011-06-20 iki vaiko pilnametystės ir priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui yra nustatytas 50 proc. darbingumas, o tai reiškia, kad jis yra darbingas. Tai patvirtina ir byloje atsakovo pateikta darbo biržos pažyma apie tai, kad atsakovas registruotas darbo biržoje. Mano, kad atsakovas vengia susirasti nors ir mažiau apmokamą darbą ir taip prisidėti nors prie minimalių sūnaus poreikių tenkinimo. Juolab, kad atsakovą, kaip turintį invalidumą asmenį, išlaiko jo motina C. N., nes gavęs 342 Lt invalidumo pašalpą atsakovas greitai pinigus išleidžia ir jų su motina nesidalina. Nepilnamečiui sūnui yra nustatytas raidos sutrikimas, dėl to gydytojai rekomenduoja logopedo, specialiojo pedagogo pagalbą. Sūnus dažnai serga, nelanko lopšelio–darželio, todėl ieškovei slaugant savo vaiką nėra galimybės rasti geriau apmokamą darbą. Vaiko poreikiai maistui, aprangai, gydymui per mėnesį sudaro 600 Lt, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamomis 300 Lt periodinėmis išmokomis yra pagrįstas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo G. N. priteistos 170 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ir prašo atsakovo priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečiam sūnui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas raidos sutrikimas, laikotarpiui nuo 2011-12-05 iki 2012-12-04 nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Vaikui nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis – rekomenduojama logopedo, specialiojo pedagogo pagalba. Apeliantė nurodo, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, gydymui per mėnesį sudaro 600 Lt. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str.). LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Taigi vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvų materialinė padėtis yra sunki. Atsakovas G. N. yra iš dalies darbingas, jam neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, jis turi sveikatos sutrikimų. Atsakovas nuo 2008-04-11 registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos jam nebuvo mokamos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad negali įsidarbinti, nuo 2011-09-01 (duomenys neskelbtini) lankys 12 klasę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje, tačiau neturi profesinės kvalifikacijos bei nesant patvirtinančių duomenų, kad atsakovas nepagrįstai atsisako jam siūlomo darbo, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas vengia susirasti darbą. Atsakovui mokama socialinė pašalpa ir šalpos pensija neįgaliajam (invalidui), šios išmokos 2011 m. sudarė 342 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų. Taip pat nustatyta, kad apeliantė yra jauna ir darbinga, tačiau jos pajamos yra nedidelės. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nuo 2009-09-01 iki 2012-06-30 mokėsi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. 2010 m. jai mokėta stipendija sudarė apie 98 Lt per mėnesį. Pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantės darbo užmokestis 2010 m. birželio mėn. ir liepos mėn. sudarė atitinkamai 601,37 Lt ir 734,73 Lt.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CPK 3.192 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms bylos aplinkybėms, apeliantės prašoma iš atsakovo priteisti 300 Lt kas mėnesį mokamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui suma, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir jo turtinę padėtį, šiuo metu būtų per didelė ir neproporcinga. Teisėjų kolegija sutinka, kad įvertinęs abiejų tėvų materialinę padėtį nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nustatė 170 Lt kas mėnesį mokėtiną išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra pakankamai jauni, apeliantė yra darbinga, siekė įgyti profesinę kvalifikaciją, atsakovas taip pat mokėsi, ieško darbo. Tėvai, žinodami, jog privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, turėtų atsakingai dėti pastangas susirasti darbą, tuo užtikrindami vaikui ne tik geresnes jo būtinųjų poreikių tenkinimo sąlygas, bet ir galimybę visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.).
Įvertinusi bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą palikti nepakeistą.