Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjos K. D. prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės notaro patvirtintą G. D. (G. D.) 2020 m. kovo 1 d. būsimąjį įgaliojimą, išduotą įgaliotinei K. D. tvarkyti visus jo finansinius ir asmeninius reikalus ateityje, kai jis nebegalės priimti sprendimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja prašo pripažinti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo apygardos administracinės valdybos paskirto notaro T. P. patvirtintą G. D. (G. D.) 2020 m. kovo 1 d. būsimąjį įgaliojimą, išduotą įgaliotinei dukteriai K. D. tvarkyti visus jo finansinius ir asmeninius reikalus ateityje, kai jis nebegalės priimti sprendimų. Įgaliojimą taip pat pasirašė du liudytojai H. L. ir K. E. (C. E.). Liudytojai patvirtino, kad G. D. pats pasirašė įgaliojimą, jį sudarė savo valia, būdamas sveiko proto. Švedijos notaras 2022 m. kovo 3 d. patvirtino, kad pirmiau nurodytas ateities įgaliojimas įsigaliojo, pareiškėja įgijo teisę tvarkyti savo tėvo finansinius ir asmeninius reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu Nr. I-1529 ratifika­vo 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją „Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legali­zavimo panaikinimo“ (toliau – Konvencija), kuri Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1997 m. liepos 19 d. Švedijos Karalystėje nurodyta Konvencija įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.

3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konvencija pasirašyta siekiant panaikinti užsienio valstybėse išduotų dokumentų diplomatinį ir konsulinį legalizavimą tam, kad būtų supaprastintas dokumentų, išduotų vienoje valstybėje, autentiškumo patvirtinimas kitoje valstybėje, kurioje tas dokumentas turės būti naudojamas. Valstybėse – Konvencijos narėse – dokumento autentiškumo nustatymas yra supaprastintas iki vienos procedūros – pažymos Apostille gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

4. Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ji taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje. Pagal šią Konvenciją dokumentai yra šie: a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“); b) administraciniai dokumentai; c) notariniai aktai; d) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai. Tačiau ši Konvencija netaikoma: a) diplomatinių ir konsulinių pareigūnų išduotiems dokumentams; b) administraciniams dokumentams, tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis.

5. Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą.

6. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija (Konvencijos 3 straipsnis). Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį. Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba (Konvencijos 4 straipsnis).

7. Taigi, notaro patvirtintiems aktams (įgaliojimams) pripažinti netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) LX skyriaus Ketvirtajame skirsnyje nustatyta užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo tvarka. Notaro patvirtintiems įgaliojimams taikoma tik parašo tikrumo patvirtinimo procedūra.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 1 d.) patvirtino Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame reglamentuota dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) procedūra (Aprašo 1 punktas).

9. Dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) – tai notaro ar Konsulinio departamento diplomato atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta Konvencijoje (Aprašo 2.3 papunktis). Užsienio valstybių išduoti dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), galioja be jokio kito patvirtinimo (Aprašo 4 punktas).

10. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimą, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad Švedijos Karalystės notaro patvirtintas įgaliojimas, patvirtintas pažyma (Apostille), galioja Lietuvos Respublikoje be papildomo patvirtinimo. Dėl to aptariamo įgaliojimo nereikia CPK nustatyta tvarka pripažinti Lietuvos Respublikoje. Teismas atsisako priimti pareiškėjos prašymą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos K. D. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės notaro patvirtintą G. D. (G. D.) 2020 m. kovo 1 d. būsimąjį įgaliojimą, išduotą įgaliotinei K. D. tvarkyti visus jo finansinius ir asmeninius reikalus ateityje, kai jis nebegalės priimti sprendimų.