Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. (D. Ž.), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė su dviem vaikais gyvena motinai D. B. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovei su vaikais yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaikų poreikius atitinkantys reikmenys ir baldai. Ieškovė niekur nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovas nesilanko, vaikams išlaikymo neteikia. Ieškovė bijo atsakovo, nes jis yra smurtavęs prieš ją ir vaikus. Atsakovas gyvena Latvijos Respublikoje. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, institucija su ieškovės ieškiniu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išklausius ieškovės, jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus bei susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad ieškovė G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (buvusi – K.), ir atsakovas D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 29. Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, kad šalims gimė du sūnūs – E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Iš ieškinyje pateiktų įrodymų bei ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai, bendrai ūkio nebetvarko, jų nebesieja jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai. Šeimoje prasidėjus nesutarimams, konfliktams, atsakovui neįleidus ieškovės su 3 mėnesių sūnumi į namus, ieškovė su dviem nepilnamečiais išsikraustė iš bendrų su atsakovu namų ir persikėlė gyventi pas savo motiną, o atsakovas išvyko gyventi į Latvijos Respubliką. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio savo dviem nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neaplanko, tik kelis kartus paskambino pasiteirauti apie juos, prie šeimos išlaikymo neprisideda. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas laiko, kad šeimos sutuoktiniams išsaugoti neįmanoma, šeima iširusi galutinai, santuoka nutrauktina. Teismas laiko, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas nesirūpina šeima ir neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, iš jos tyčiojosi, naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų, atsakovas nuo santuokos sudarymo niekur nedirbo, nepadėjo išlaikyti šeimos.

Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina pavardė „Ž.“, atsakovui – „Ž.“.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

Konstatavus, kad šalių santuoka iširo, turi būti nustatyta sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra – atsakovas išvyko gyventi į Latvijos Respubliką, vaikų nelanko, jais nesirūpina ir nesidomi, neteikia jiems išlaikymo, tokiu būdu atsakovas nusišalino nuo vaikų auginimo, auklėjimo, dalyvavimo juos išlaikant, vaikų gyvenimo sąlygų Lietuvoje užtikrinimo. Vaikai gyvena su ieškove, kuri juos prižiūri, auklėja ir išlaiko, nėra duomenų, kad vaikais būtų nesirūpinama ar jiems būtų blogos gyvenimo sąlygos. Įvertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos sutikimą, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas jau anksčiau buvo susitarę dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kurią buvo įtvirtinę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl ieškovės prašymu, nustatytina tokia bendravimo su vaikais tvarka, dėl kurios šalys laisva valia jau buvo susitarę. Taigi, nustatytina, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:

- darbo dienomis atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja bendru sutarimu;

- kas antrą savaitgalį, penktadienį, 18 val., atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val.;

- porinių metų švenčių dienomis – Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su atsakovu, neporiniais metais – Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su ieškove;

- neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu, antrą Šv. Velykų dieną – su ieškove; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove, antrą Šv. Velykų dieną – su atsakovu;

- jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas (vaikų liga ar pan.), taip pat apie nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ar pan.), šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip prieš dieną;

- atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi jie jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo pat vaikų gimimo niekur nedirbo, todėl vaikams išlaikymo neteikė ir šiuo metu jo neteikia. Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia po 300 eurų, kas sudaro išlaidos rūbams, avalynei, maistui, sveikatos priežiūrai, higienai, žaislams ir kitoms lavinimo bei ugdymo priemonėms, laisvalaikiui. Atsakovas, pasak ieškovės, šiuo metu niekur nedirba, atsiliepimo nepateikė, todėl byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi.

Tėvai negali išvengti savo prievolės išlaikyti vaikus, negali šios prievolės perkelti vienam iš tėvų, todėl atsakovas privalo teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas mano, kad atsižvelgiant į infliaciją šalyje, visuotinai pastebimą kainų lygio augimą, ieškovės prašomas 150 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas normaliai ir kokybiškai vaikų mitybai užtikrinti bei kitiems minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Toks išlaikymo dydis nebūtų per didelis atsakovui ir nepažeistų jo teisių, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą ir turtinę padėtį. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 150 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 4350 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui E. Ž. (po 150 eurų už 29 mėnesius), ir 450 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui K. Ž. (po 150 Eur už 3 mėnesius), nes atsakovas nuo pat nepilnamečių vaikų gimimo neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, niekur nedirbo, negavo jokių pajamų, ieškovė viena pati iš gaunamų išmokų už vaikus išlaikė abu nepilnamečius vaikus, todėl ir šis ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų ir valstybės įmonės „Regitra“ registro duomenų apie transporto priemones matyti, kad šalys neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, priklausančio jiems bendrąja jungtinės nuosavybės teise, todėl šio turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė nurodė, kad nėra aplinkybių, galinčių įtakoti būtinybę teikti vienas kitam išlaikymą, todėl šis klausimas, nutraukiant šalių santuoką, nespręstinas.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu jokių kreditorių neįgijo, todėl ir šis klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.

2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteisti iš atsakovo D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – naikintinos.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Iš atsakovo valstybei priteistinas 264 Eur žyminis mokestis (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 189 Eur už turtinį reikalavimą) ir 430,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 29, tarp G. Ž. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dėl D. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. Ž. palikti „Ž.“ pavardę, o D. Ž. palikti „Ž.“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 19 d.) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiams vaikams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti tokią D. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- darbo dienomis D. Ž. su nepilnamečiais vaikais bendrauja bendru sutarimu;

- kas antrą savaitgalį D. Ž. penktadienį, 18 val., pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val.;

- porinių metų švenčių dienomis – Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu, neporiniais metais – Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina;

- neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną – su motina; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu;

- jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas (vaikų liga ar pan.), taip pat, apie nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ar pan.,), šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne vėliau kaip prieš dieną;

- tėvas turi teisę nekliudomai lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi jie jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 430,04 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 04 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.