Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Sauliui Preikšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2908-2024, administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK(duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai jam buvo paskirta 875 Eur bauda. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinę teiseną.

Patikslintame skunde nurodė, jog 2024 m. spalio 11 d. atlikto planinio UAB “G.” tekstilės gaminių atliekų rūšiavimop įrenginio adresu(duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad 2023 m. sausio 1 dienai UAB “G.” teikstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje buvo like 0,652 t drabužių atliekų klasifikuojamų 20 01 10 atliekų sąrašo kodu. Per 2023 m. į įrenginį atvežta 1694,156 t drabužių atliekų (20 01 10). Atvežtų atliekų paruošimas naudoti (atliekų tvarkymo veiklos kodai R12, S5) 2023 metais UAB “G.” tekstilės atliekų rūšiavimas įrenginyje nebuvo vykdomas. Atvežtų atliekų naudojimas (paruošimas naudoti pakartotinai) vykdytas rankiniu būdu. 2022 m. gegužės 19 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. (iki leidimo sąlygų patikslinimo) buvo nustatytas R10/1 atliekų naudojimo kodas. Šis atliekų naudojimo veiklos kodas nesuteikiamas ir nenaudojamas nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. taršos leidimuose nustatytas R10/1 kodas 2023 metais ir šiuo metu atitinka atliekų naudojimo veiklos kodą R3 (kuris įrašytas į Taršos leidimą Nr. TL-Š.10-45/2022 po leidimo sąlygų patikslinimo). Per 2023 metus UAB “G.” tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje (duomenys neskelbtini)R3 atliekų naudojimo būdu sutvarkyta 1694,808 t drabužių atliekų (20 01 10). Administracinė nuobauda skirta dėl to, kad UAB „G.“ viršijo leistiną atliekų naudojimo pajėgumą, kuris pažeidimo metu Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 buvo numatytas 600 t./m. (2023 m.). Institucija nurodė, kad bendrovė viršijo Taršos leidime numatyta leidžiamų naudoti nepavojingų tekstilės atliekų kiekį 182 proc., todėl pareiškėjui taikė nuobaudą. Institucija nurodė, jog UAB „G.“ Taršos leidime nurodytas veiklos kodas – R3, kuris reiškia atliekų naudojimo veiklą. Šis kodas leidžia aiškiai indentifikuoti veiklos pobūdį – atliekų tvarkymas naudojimo būdu. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 dalies 31 punkte atliekų naudojimo veikla nėra numatyta ir nepapuola į nurodytų veiklų rūšį, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 straipsnio 31 punktą aiškina plečiamai ir naudojimo veiklą priskiria prie apdorojimo, tačiau šios veiklos ir sąvokos absoliučiai skirtingos. Joks teisės aktas nesuteikia teisės Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams aiškinti ir atskleisti sąvokų turinius ar/ir įvesti naujus sudėties požymius, tokia teisė numatyta įstatymo leidėjui, kuris ir numatė baigtinį veiklų sąrašą, atitinkamus veiksmus, už kurių pažeidimus galima teisinė atsakomybė. Taigi tik įstatyme gali būti numatyti pagrindiniai sudėties požymių elementai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, netgi ir nustačius faktinę aplinkybę, kad UAB „G.“ viršijo leidime numatytą medžiagų, tekstilės leistiną 2023 m. laikotarpiu tvarkyti naudojimo būdu atliekas, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymui nenumačius veiklos požymio ir atliekų tvarkymo būdo – naudojimas, akivaizdu, kad administracinės atsakomybės taikymas nėra galimas. ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicija pagal savo pobūdį yra blanketinė, nukreipia į kitą teisės aktą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, kuris konkretina ir nustato būtinuosius sudėties požymius. Institucija nutarimu konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Pagal minėtą nuostatą fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnis nurodo, kokios veiklos pagal savo veiklos pobūdį ir reikalavimus papuola į teisinio reguliavimo apimtį ir tokie pažeidimai laikytini bei sudarantys ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimo dalyką. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte, nustatyti veiklos pobūdžiai ir reikalavimo būdas – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Institucija nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė“ (nutarimo 2 l.) nurodo, jog – „<...> iš pateiktos sąvokos matyti, kad neturint tam teisės laikoma kai atliekos apdorojamos (apima atliekų naudojimo veiklas), viršijant leidime nurodytus kiekius“. Pareiškėjas su tokia sąvokų interpretacija nesutinka, kadangi pagal savo veiklos pobūdį apdorojimas ir naudojimas yra visiškai skirtingos sąvokos, todėl institucija negali plečiamai aiškinti naudojimo veiklos ir ją prilyginti atliekų apdorojimo veiklai, akcentuotina veikla – atliekų tvarkymas naudojimo būdu nėra numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 1 dalies 31 punkte. Taigi pareiškėją traukti administracinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo (1 failas, e. b. l. 143-146).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Keliauskas palaikė patikslintą skundą skunde nurodytais motyvais taip pat prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir tuo pagrindu, jog D. G. nėra administracinės atsakomybės subjektas, nes nėra atsakingas už juridinio asmens aplinkos apsaugą. 2022 m. birželio 17 d. UAB „G.“ direktoriaus įsakymas yra abstraktaus pobūdžio, nenustatyta, jog D. G. privalo kontroliuoti, kad būtų laikomąsi Taršos leidime nustatytų sąlygų. Be to, yra pateikti D. G. kaip projektų vadovo pareiginiai nuostatai, iš kurių matyti, jog jam nėra priskirtos funkcijos, susijusios su aplinkos apsauga.

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į patikslintą skundą prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2908-2024 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog nesutinka su skundo argumentu, jog „institucija Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punktą aiškino plečiamai ir naudojimo veiklą priskyrė prie apdorojimo, tačiau šios veikos ir sąvokos absoliučiai skirtingos“. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Iš pateiktos sąvokos matyti, kad neturint tam teisės laikoma, kai atliekos apdorojamos (apima atliekų naudojimo veiklas), viršijant leidime nurodytus kiekius. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta atliekų apdorojimo sąvoka: „Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. “. Iš šios sąvokos matyti, kad atliekų apdorojimo veikla apima ir atliekų naudojimą. Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) VI skyriaus 51 p. nurodoma, kad atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 2 priede. Taisyklių 2 priedo III skyriuje nurodytos atliekų naudojimo veiklos, tarp kurių R3 ir R10¹. Atliekų naudojimo veiklų klasifikavimo kodai ir pavadinimai nurodyti 2 lentelėje (Taisyklių 2 priedo 5 p.), iš kurios išrašo matyti, kad kodas R3„Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ir (arba) atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)“ apima paruošimą naudoti pakartotinai (kodas suteikiamas pagal vyraujančias medžiagas), dujofikavimą ir pirolizę kaip komponentus naudojant chemines medžiagas ir organinių medžiagų panaudojimą užpildant atliekomis. Kodas R10¹ „paruošimas naudoti pakartotinai“ iki 2022 m. gruodžio 31 d. taršos ir taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimuose, poveikio aplinkai vertinime, atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusiuose registruose, informacinėse sistemose ar kituose dokumentuose nustatytas šis kodas atitinka atliekų naudojimo veiklos kodus R3, R4, R5 (atitinkamai pagal vyraujančias medžiagas). Šis atliekų naudojimo veiklos kodas nesuteikiamas nuo 2023 m. sausio 1 d. Vykdant atliekų tvarkymo apskaitą, atitinkamai naudojami veiklos kodai R305, R402, R504. Atliekų tvarkymo sąvoka yra pati plačiausia ir apima visas su atliekomis susijusias veiklas kokios begali būti. Atliekų apdorojimas yra siauresnė sąvoka ir apima tik atliekų naudojimo, šalinimo ir paruošimo naudoti ar šalinti veiklas. D. G. nubaustas už tai, kad neteisėtai R3 naudojimo būdu sutvarkė didesnį atliekų kiekį nei buvo leidžiama pagal taršos leidimą. Vertinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginys, kad asmuo negali būti baudžiamas, nes Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte nėra nurodyta atliekų naudojimo veikla yra nepagrįstas, nes atliekų apdorojimas ir yra atliekų naudojimas ar šalinimas arba paruošimas naudoti arba šalinti (1 failas, e. b. l. 150-154).

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Saulius Preikšas prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Prašė vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais. Taip pat paaiškino, jog D. G. atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nes iš 2022 m. birželio 17 d. įmonės generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl skyrimo už aplinkos apsaugą įmonėje“ Nr. 1 matyti, kad D. G. paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „G.“ aplinkos apsaugą, jos priežiūrą, įmonės atstovavimą atsakingų institucijų tikrinimo metu, dokumentų teikimą patikrinimui, atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos žurnalų pildymą, teisingų duomenų pateikimą, teisingą atliekų svorio nustatymą. Įmonė turi jai Aplinkos apsaugos agentūros išduotą taršos leidimą Nr. TL-Š.10-45/2022, kuriame yra nustatytos sąlygos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, UAB „G.“ privalo laikytis taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 nustatytų sąlygų. Kadangi pagal 2022 m. birželio 17 d. įmonės generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl skyrimo už aplinkos apsaugą įmonėje“ Nr. 1 būtent D. G. paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „G.“ aplinkos apsaugą, jis ir privalėjo užtikrinti, jog įmonės veikla būtų vykdoma pagal taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 nustatytas sąlygas. Be to, D. G. ir vėliau buvo baustas administracine tvarka kaip UAB „G.“ atsakingas asmuo už aplinkos apsaugą ir su tuo sutiko.

Skundas netenkintinas.

Pagal 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas D. G. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2908-2024, nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 2 d.) 875 Eur bauda, nes 2024 m. spalio 11 d. atlikto planinio UAB „G.“ tekstilės gaminių atliekų rūšiavimo įrenginio, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad 2023 m. sausio 1 d. UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje buvo likę 0,652 t drabužių atliekų, klasifikuojamų 20 01 10 atliekų sąrašo kodu. Per 2023 m. į įrenginį atvežta 1 694,156 t drabužių atliekų (20 01 10). Atvežtų atliekų paruošimas naudoti (atliekų tvarkymo veiklos kodai R12; S5) 2023 m. UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje nebuvo vykdomas. Atvežtų atliekų naudojimas (paruošimas naudoti pakartotinai) vykdytas rankiniu būdu. 2022 m. gegužės 19 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. (iki leidimo sąlygų patikslinimo) buvo nustatytas R10/1 atliekų naudojimo kodas. Šis atliekų naudojimo veiklos kodas nesuteikiamas ir nenaudojamas nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. taršos leidimuose nustatytas R10/1 kodas 2023 m. ir šiuo metu atitinka atliekų naudojimo veiklos kodą R3 (kuris įrašytas į Taršos leidimą Nr. TL-Š.10-45/2022 po leidimo sąlygų patikslinimo). Per 2023 metus UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje, (duomenys neskelbtini), R3 atliekų naudojimo būdu sutvarkyta 1 694,808 t drabužių atliekų (20 01 10). UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginio projektinis atliekų naudojimo pajėgumas (didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis) nustatytas Taršos leidimo Nr. TL-Š.10-45/2022 specialiosios dalies „Nepavojingos atliekos“ 3 lentelėje „Leidžiamos naudoti, išskyrus numatomos laikyti ir paruošti naudoti nepavojingos atliekos“. Iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. atlikto Taršos leidimo Nr. TL-Š.10-45/2022 sąlygų patikslinimo projektinis UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginio pajėgumas nustatytas Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 buvo 600 t/m. Nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. leidžiamų naudoti nepavojingų atliekų projektinis pajėgumas padidintas iki 2 500 t/m. Vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2024-09-14 iki 2024-10-31) 57 p., 57.1 p. reikalavimais, Taršos leidimo Nr. TL-Š.10-45/2022 sąlygomis laikoma leidimo specialiojoje dalyje pateikti duomenys ir informacija. UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje per 2023 metus R3 naudojimo būdu sutvarkant 1694,808 t drabužių atliekų (20 01 10) 1094,808 t arba 182 proc. viršytas tuo metu Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 nustatytas projektinis atliekų naudojimo pajėgumas (1694,808 – 600 = 1094,808). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų“. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte pateikiama sąvoka: „Atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre“. Iš pateiktos sąvokos matyti, kad neturint tam teisės laikoma, kai atliekos apdorojamos (apima atliekų naudojimo veiklas), viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius. Tuo UAB „G.“ atsakingas asmuo, t. y. projektų vadovas D. G., pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Taršos leidimo Nr. TL-Š.10-45/2022 sąlygas (1 failas, e. b. l. 39-43; 72-76).

ANK 235 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 2 d.) nustato jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė yra formali, nereikalaujanti padarinių. Taip pat ši norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, kokie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai nebuvo vykdomi.

Byloje nėra ginčo dėl 2024 m. spalio 11 d. atlikto planinio patikrinimo metu UAB „G.“ nustatytų aplinkybių, jog 2023 m. sausio 1 d. UAB „G.“ tekstilės atliekų rūšiavimo įrenginyje buvo likę 0,652 t drabužių atliekų, klasifikuojamų 20 01 10 atliekų sąrašo kodu. Per 2023 m. į įrenginį atvežta 1 694,156 t drabužių atliekų (20 01 10). Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais įmonė 2023 metais vykdydama atliekų tvarkymo apskaitą naudojo R305 atliekų naudojimo kodą, atitinkantį 2022 m. gegužės 19 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 nustatyta R 10´ atliekų naudojimo kodą. Atliekų naudojimo metu susidarė 1694,808 t pakartotiniam naudojimui tinkamos produkcijos (0,652 t + 1 694,156 t = 1 694,808 t). Po atliekų naudojimo susidariusią produkciją įmonė pardavė Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje arba eksportavo. Tokiu būdu, įmonė per 2023 metus viršijo Taršos leidime nustatytą projektinį atliekų naudojimo pajėgumą 1094,808 t, t. y. 182 proc. (1 694,808 – 600 ₌ 1 094,808) (1 failas, e. b. l. 3-8; 9-10; 62-66). Nesant ginčo, šių nustatytų faktinių aplinkybių teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

2022 m. gegužės 19 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-Š.10-45/2022 (toliau ir Taršos leidimas) iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. (iki leidimo sąlygų patikslinimo) buvo nustatytas ūkinės veiklos objekto, t. y. UAB „G.“ projektinis pajėgumas. Leidimu nustatyta, jog UAB „G.“, kurios ūkinė veikla Tekstilės atliekų rūšiavimas, (duomenys neskelbtini), vienu metu bus laikoma iki 33 t nepavojingų tekstilės atliekų; planuojamas projektinis atliekų apdorojimo kiekis – 600 t/m. Specialioji leidimo dalis numato, jog atliekų apdorojimas, tai - naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti (1 failas, e. b. l. 18-27; 113-140).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos miniterijos pareigūnas plečiamai aiškino Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punktą ir naudojimo veiklą nepagrįstai priskyrė prie apdorojimo, nes Aplinkos apsaugos įstatymo 1 dalies 31 punkte atliekų naudojimo veikla nėra numatyta ir nepapuola į nurodytų veiklų rūšį.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punktu nustatyta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – yra atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta atliekų apdorojimo sąvoka: „Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti “.

Išanalizavus paminėtais teisės aktais aptartas „naudojimo“ ir „apdorojimo“ sąvokas, teismas sutinka su institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atsiliepime nurodytais argumentais, jog atliekų apdorojimo veikla apima ir atliekų naudojimą.

Iš paminėto Taršos leidimo ir iš patikrinimo metu nustatytu aplinkybių akivaizdu, jog bendrovė 2023 metais vykdė ūkinę veiklą - tekstilės atliekų rūšiavimą, nesilaikydama Taršos leidime nustatytų sąlygų, - ženkliai viršijo Taršos leidime nurodytus atliekų apdorojimo kiekius ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 reikalavimų, kur numatyta jog „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose“ (2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1369 įstatymo redakcija). Todėl skundžiamame nutarime nurodyta veika buvo padaryta ir kvalifikuota teisingai pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė nutarimą panaikinti ir tuo pagrindu, jog D. G. neturėjo pareigos rūpintis bendrovės aplinkos apsauga, nes atsakomybė už šią veiką numatyta bendrovės vadovui, o įsakymu jam tik buvo pavesta atstovauti įmonę patikrinimų metu ir teikti dokumentus.

Iš ANK 235 straipsnio 4 dalies (nusižengimo padarymo metu aktualios redakcijos) rezoliucinės dalies matyti, jog už šioje dalyje numatytus pažeidimus gali būti baudžiami: fiziniai asmenys, juridinių asmenų vadovai arba kiti atsakingi asmenys.

Bendrovėje atsakingu už aplinkos apsaugą 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1 paskirtas projektų vadovas D. G. (1 failas, e. b. l. 46). Paminėtu įsakymu UAB „G.“ generalinis direktorius paskyrė D. G. atsakingą už UAB „G.“ aplinkos apsaugą, jos priežiūrą, įmonės atstovavimą atsakingų institucijų tikrinimo metu, teikti dokumentus reikalingus patikrinimui, atliekų tvarkymo ir susidarymo apskaitos žurnalų pildymą, teisingą duomenų pateikimą, teisingą atliekų svorio nustatymą. D. G. susipažino su paminėtu įsakymu, jokių prieštaravimų darbdaviui nepareiškė.

Pareiškėjo atstovas tvirtino, jog paminėtas įsakymas yra abstraktaus pobūdžio ir pareiškėjas neprivalėjo vykdyti Taršos leidimo kontrolės, tačiau teismas tai vertina kaip gynybinę poziciją.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 punktas apibrėžia aplinkos apsaugos sąvoką : aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Taigi, aplinkos apsauga ir reiškia, kad bendrovė, vykdydamas savo ūkinę veiklą, kuri šiuo konkrečiu atveju pasireiškia tekstilės atliekų rūšiavimu, privalo saugoti aplinką laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų bei Taršos leidime nurodytų sąlygų ir kiekių.

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, jog D. G. nesuprato, jog jam yra pavesta Taršos leidime nurodytų kiekių kontrolė, nes jo, kaip darbų vadovo pareiginiai nuostatai (2 failas, e. b. l. 43-45) nenumato rūpintis aplinkos apsauga, tačiau bendrovės vadovas darbuotojams tam tikras teises ar pareigas gali suteikti/pavesti įsakymais. Šiuo konkrečiu atveju - 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1 - paskyrė D. G. atsakingu už bendrovės aplinkos apsaugą ir netgi konkrečiai paskyrė atsakingu už „teisingą atliekų svorio nustatytą“ (kaip jau buvo pasisakyta, bendrovės veikla ir yra tekstilės atliekų rūšiavimas, o tikrinamuoju laikotarpiu projektinis atliekų apdorojimo kiekis buvo 600 t/m).

Kadangi bendrovėje už aplinkos apsaugą buvo paskirtas atsakingas asmuo – D. G., skundžiamas nutarimas pagrįstai buvo surašytas už apsaugos apsaugą atsakingam asmeniui, o ne bendrovės vadovui.

Be to, iš pažymos apie D. G. administracines nuobaudas, bei institucijos, kurios nutarimas skundžiamas atstovo pateiktų dokumentų: 2023 m. birželio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo bei 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, matyti, kad D. G. 2023 metais ir 2025 metais buvo baustas kaip UAB „G.“ atsakingas asmuo už aplinkos apsaugą ir nuobaudų neginčijo (2 failas, e. b. l. 63-68; 72-87).

Pareiškėjui už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 875 Eur bauda. Teismas nemato pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos. Byloje nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jam pagrįstai paskirta bauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Kadangi pareiškėjo skundas netenkintas, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.