Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-251-457/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
II-251-457/2019
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00121-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Pareiškėjas
I. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-251-457/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00121-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1; 18.1; 21.3.3; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 4 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant pareiškėjai I. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Burbos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Darius Burba 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal pranešėjos I. V. pareiškimą dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d., 20.50 val., kaimynių I. S. ir R. S. išsakytų įžeidžiančių žodžių jos nepilnamečiui sūnui L. N.. Šis skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai medžiagoje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tarp I. S. ir L. N. kilo konfliktas, fizinio kontakto tarp konflikto dalyvių nebuvo, pašaliniai asmenys nepasipiktino, galimai I. S. konflikto metu pavartojo žeidžiančius žodžius, tačiau viešosios tvarkos nepažeidė. I. S. veikoje administracinio nusižengimo požymių nenustatyta. I. S. žodžiai L. N. įžeidė, tačiau įžeidimas yra dekriminalizuotas ir dėl įžeidimo L. N. teisėta atstovė I. V. turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus civilinio proceso tvarka.

Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. teisme gauto I. V. skundo turinio galima suprasti, kad ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nubausti kaltus asmenis, t. y. I. S. dėl jos sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini), „iškoliojimo“ necenzūriniais žodžiais. Ji, būdama daugiabučio namo kieme su J. Z., išgirdo, kaip I. S. rėkia ant jos sūnaus ir keikiasi. L. N. atžvilgiu I. S. vartojo necenzūrinius žodžius, jais įžeisdama jos sūnų.

Teismo posėdžio metu I. V. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. jos vaikas L. N. žaidė kieme su šunimi. Ji su kaimyne J. Z. buvo kieme ir išgirdo, kaip I. S. pradėjo „kolioti“ jos vaiką, išvadino „benkartu“, „valkata“, „kurvaičiu“, sakė, kad perduos vaiko teisėms, kad jį filmuoja, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus išsiaiškinti situaciją. I. S. buvo kartu su savo dukra R. S., šaukė pro savo daugiabučio namo kampą. Šį įvykį matė jos kaimynė J. Z., su kuria santykiai yra normalūs, kartu gyvena viename daugiabutyje. Kiemas, tai yra daugiabučio namo, kuriame gyvena ji ir J. Z., kiemas, o I. S. gyvena šalia esančiame daugiabučiame name. Ji policijos tyrėjo nutarimą skundžia dėl to, kad I. S. būtų atsakinga, nebekoneveiktų vaikų, kad jai būtų skirta kokia nors nuobauda. Prašo jos skundžiamą nutarimą panaikinti.

Liudytoja J. Z. posėdžio metu paaiškino, kad su I. V. gyvena viename name, yra kaimynės, santykiai geri. I. S. yra jos kaimynė, tačiau su ja nebendrauja. 2019 m. rugpjūčio 7 d. vakare išėjo į kiemą parūkyti, į kiemą išėjo ir I. V., abi rūkė jos kieme. Vaikas L. N. žaidė su šunimi, laikė jį paėmęs už kojų, tuo metu ji išgirdo, kaip I. S., išlindusi iš namo kampo, pradėjo ant vaiko šauti „kurvaiti, valkata, ką darai su šunimi“, šaukė, kad filmuoja, jog perduos vaikų teisėms. Negali pasakyti, ar tuo metu L. N. turėjo pagalį, ji nematė. Šunelis buvo atsistojęs, o L. N. laikė jį už priekinių kojų. Nematė, kad L. N. rištų šuns kojas. Tarp namų, kur gyvena I. S. ir ji, gali būti 30-50 metrų atstumas. Vaikas su šunimi nuo jos buvo maždaug už 15 metrų. L. N. šuns neskriaudė, su juo tik žaidė.

Liudytoja I. S. posėdžio metu parodė, kad I. V. yra jos kaimynė, jų santykiai blogi, nuolat pykstasi. 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie pietus, stovėdama virtuvėje prie lango, I. V. sūnų L. N. matė prie šuns. Pro jos virtuvės langą matosi kitas kiemas, kuris yra už maždaug 100 metrų. Ji matė, kaip L. N. skriaudė šunį, rišo „šniūru“ šuniui kojas, kišo jam į burną pagalį. Ji pasikvietė dukrą R. S., abi išėjo į savo namo kiemą ir suriko L. N. – „ar taip gražu elgtis su šunimi, matyt, nėra mamos namuose“. Kito namo kiemas matosi gerai, ji nematė, kad kieme būtų sėdėjusios I. V. arba J. Z., jog jos būtų į visa tai kaip nors sureagavusios. Po jos žodžių L. N. nubėgo į namus. Nesakė, kad filmuoja, nevadino vaiko „benkartu, valkata, kurvaičiu“. Jai neatrodė, kad L. N. žaidžia su šunimi, akivaizdžiai matėsi, kad šuo yra skriaudžiamas.

Liudytoja R. S. posėdžio metu paaiškino, kad I. V. yra jos kaimynė, tačiau su ja nebendrauja. Mama pro langą pamatė, kaip L. N. skriaudžia savo šunį ir pasikvietė ją. Ji taip pat matė, kaip L. N. rišo šuniui kojas, kišo jam į burną pagalį. Ji su mama gyvena šalimais, kitame name, atstumas tarp jų ir I. V. namų yra nedidelis. Pro jų buto, esančio antrame aukšte, virtuvės langą matosi kito namo ūkiniai pastatai, ten ir buvo pririštas I. V. šuo. Pasipiktinusios tokiu L. N. elgesiu, su mama išėjo į lauką ir jos mama L. N. pasakė – „ar gražu taip elgtis su gyvūnu“ ir abi nuėjo atgal į kiemą. Jokių įžeidžiančių žodžių mama nevartojo ir vaiko L. N. „benkartu“, „valkata“ nevadino. Tuo metu lauke buvo tik L. N., I. V. ir J. Z. ji nematė. Išėjus į jų namo kiemą, matosi visas I. V. ir J. Z. kiemas. Kai jos mama sudraudė L. N., prie jo niekas nepriėjo, nesimatė nei I. V., nei J. Z., jų balsų nesigirdėjo. Nei ji, nei jos mama nefilmavo, necenzūrinių žodžių nevartojo. J. Z. ir I. V. pačios priekabiauja dėl įvairiausių dalykų, o po to, pyksta, konfliktuoja.

Liudytojas Raimondas Ražinskis posėdžio metu paaiškino, kad I. V. nepažįsta. Pamena, kad buvo konfliktas tarp pranešėjos vaikų ir kaimynų. Jis paėmė pareiškimą iš pranešėjos, surinko medžiagą, įvykdė pranešėjos apklausą. Pranešėja lyg pasakojo, kad vaikai žaidė, o kaimynė juos apšaukė. Viską užfiksavo iš I. V. žodžių. Įvykio vietoje kaimynės neapklausinėjo. Apklausinėjant pranešėją, šalia buvo kažkokia moteris, jos vardas ir pavardė turėtų būti užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Vaiko L. N. neapklausinėjo. Jis žinojo, kad konfliktai tarp pranešėjos ir kaimynų yra dažni.

Liudytojas Aivaras Misius posėdžio metu parodė, kad I. V. pažįsta iš įvykio. Policijos pareigūnai buvo iškviesti, nes galimai I. V. sūnų kaimynė išvadino necenzūriniais žodžiais. Buvo I. V., jos vaikas ir jos kaimynė. Ne pirmą kartą pagal iškvietimą vyko pas pranešėją.

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.59 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynė I. S. konfliktuoja su sūnumi L. N., 9 metų amžiaus. Įvykio vietoje pasitikusi pranešėja I. V. paaiškino, kad jos sūnui L. N. būnant savo kieme, (duomenys neskelbtini), kaimynės I. S. ir R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pradėjo pranešėjos sūnų L. N. vadinti „benkartu, valkata“. Taip pat, pasakė, kad abi kaimynės šiuo metu filmuoja, tačiau pranešėja nežino, ar tikrai buvo filmuojama, kaimynės tai pasakė žodžiais. Tuo metu pranešėja I. V. buvo savo kieme ir viską girdėjo su savo kaimyne J. Z. (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 11).

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. I. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnui L. N. būnant savo kieme, jos kaimynės I. S. ir R. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pradėjo jos sūnų L. N. vadinti „benkartu, valkata“, taip pat, jos sūnų filmavo, ar filmavo, tiksliai nežino, jos tik paminėjo žodžiais, kad filmuoja ir, kad vaizdo medžiagą perduos policijai ir vaikų teisėms (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 13–14).

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad I. V. apklausos metu papasakojo analogiškas aplinkybes, kaip ir savo protokole-pareiškime (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 18–19).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja R. S. apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 22–23).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja I. S. apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 27–28).

Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja J. Z. apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (medžiaga Nr. 0119000416243, b. l. 30–31).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos I. V., liudytojų J. Z., I. S., R. S., R. R., A. Misiaus parodymus, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai ir be jokių abejonių teigti, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), I. S. necenzūriniais žodžiais išvadino nepilnametį L. N., gim. 2009 m. rugpjūčio 8 d., ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ar kitą ANK numatytą administracinį nusižengimą.

Visų proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra gana prieštaringi – pareiškėja I. V. ir jos kaimynė liudytoja J. Z. tiek pirminiuose savo paaiškinimuose, tiek ir teisme nurodė, kad jos buvo kieme, rūkė, kai išgirdo I. S. necenzūriniais žodžiais išvadinant I. V. sūnų L. N., kai tuo tarpu I. S. ir R. S. tiek pirminiuose savo paaiškinimuose, tiek teisme nurodė, kad I. V. ir J. Z. įvykio metu gyvenamojo namo kieme nebuvo, o buvo tik vaikas L. N., jog nei viena iš jų jokių necenzūrinių žodžių L. N. atžvilgiu nevartojo. Jokių kitokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, ar paneigtų, kad I. S. necenzūriniais žodžiais išvadino L. N., byloje nebuvo surinkta. Be to, žinant, kad tarp I. V., J. Z. ir I. S. dažnai kyla įvairūs konfliktai, į kurių sprendimą yra pasitelkiami policijos pareigūnai, policijos pareigūnai dažnai iškviečiami melagingai, galima spręsti, kad tokiu būdu proceso šalys bando spręsti savo asmeninius konfliktus, dirbtinai juos kriminalizuodamos.

Įrodymai yra prieštaringi, jais remtis sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą negalima. Teismas, sprendžia, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje, ar kitas administracinis nusižengimas, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jo I. V. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Burbos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą ir skundo netenkinti.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Vidmantas Gestautas