- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 1-1014-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27737-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nukentėjusysis
- S.S.
- Kaltinamasis
- G.S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, bausmę atlikęs, 2017 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G.S. 2020 m. liepos 13 d. apie 19.05 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - kartu gyvenančią sutuoktinę S. S.: rankoje laikoma virtuvine kėde jai sudavė vieną smūgį į dešinę šlaunį, bei, rankomis suėmęs už plaukų, nukentėjusiosios galvą ne mažiau kaip septynis kartus trenkė į virtuvines spinteles, taip mušdamas nukentėjusiajai S.S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G.S. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2020 m. liepos 13 d. po 19 val. buto (duomenys neskelbtini) virtuvėje apsipyko su žmona S. S., kuri tuo metu darė valgyti, paėmė metalinę kėdę su atlošu, apvilktą oda, ir, laikydamas ją abiem rankomis, kėdės šonu sudavė žmonai į dešinę šlaunį, taip ją stumdamas. Tada abiem rankomis paėmė žmonai už plaukų ir pastūmė žmoną šoną, kad galėtų praeiti, vieną kartą sudavė žmonos galva į virtuvės apatines spinteles. Buvo neblaivus, išgėręs penkis litrus alaus, bet aplinkybes pamena gerai. Žmonai nuo jo suduotų smūgių turėjo skaudėti. Blaivus taip pasielgęs nebūtų, įvykiui įtakos turėjo išgertas alkoholis, nuo kurio jautėsi apsvaigęs. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis iš dalies neigė kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, jo kaltę sukėlus fizinį skausmą sutuoktinei S.S. patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.
Nukentėjusioji S. S. parodė, kad įvykio dieną apie 19 val. ji virtuvėje kepė „skruzdėlyną“, o sutuoktinis G.S., būdamas girtas, ieškojo priekabių. Jam trukdė, kad ji dirba virtuvėje, todėl, paėmęs kėdę, trenkė ja į dešinę šlaunį S. S., ši pajuto skausmą, liko mėlynė. Tuo metu S. S. buvo prie kampinės plautuvės virtuvėje. Iš streso ji gal pradėjo šaukti, tada sutuoktinis abiem rankomis griebė ją už plaukų iš galvos šonų ir pradėjo jos galvą daužyti į virtuvės apatines ir viršutines spinteles prie plautuvės, septynis kartus trenkė tikrai. Jai sumušė galvos šonus arčiau viršugalvio, skaudėjo. Tada G. S. išlėkė į kambarį, o nukentėjusioji pasiėmė raktus, telefoną ir, išėjusi į koridorių paskambino policijai, gal po pusvalandžio atvyko pareigūnai. Tuo metu ant galvos jokių žymių nesimatė, tik skaudėjo kelias dienas. Nevyko pas teismo medicinos ekspertą, nes sudėtinga išeiti iš darbo.
Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. A. parodė, kad jis su vyriausiuoju patruliu A. B. nuvyko pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl smurto artimoje aplinkoje. G. S. rado užsidariusį kambaryje, jis buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji sakė, kad sukonfliktavo su vyru, šis ją užsipuolė, paėmęs už plaukų, trenkė jos galvą į spintelę ar į stalą. Vyras apie aplinkybes aiškino nelabai rišliai, nes buvo apsvaigęs, jis buvo šiek tiek agresyvus, gal piktas, kad atvyko pareigūnai. Įvykis buvo filmuotas vaizdo registratoriumi. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, aplinkybes atsiminė geriau ir jas nurodė teisingai. Patvirtino teisėjos perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 53-56), kad moteris paaiškino, jog konfliktas įvyko virtuvėje, sutuoktinis be jokios priežasties su kėde sudavė vieną smūgį jai į dešinę šlaunį, po to, sugriebęs už plaukų, jos galvą daužė į apatines, virtuvines spinteles, jeigu gerai pamena, moteris nurodė, kad jos galvą daužė ne mažiau kaip penkis kartus. Iš pažiūros pranešėja buvo susijaudinusi, tačiau neverkė, parodymus davė sklandžiai, juose nesimėtė. Moters plaukai nebuvo suvelti ar kaip nors kitaip ištaršyti. Vizualiai apžiūrėjo pranešėjos galvą, tačiau jokių išpeštų plaukų, kraujosruvų nematė, gumbų galvoje taip pat neužčiuopė. Moteris nurodė, kad jautė fizinį skausmą tiek galvoje, tiek dešinėje kojoje.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad S. S. pateikė pareiškimą dėl sutuoktinio smurto jos atžvilgiu, parodė, nurodė, kad 2020 m. liepos 13 d. apie 19.05 val. sutuoktinis G.S. metė virtuvinę kėdę į ją ir pataikė i dešinę šlaunį, po to virtuvėje sugriebė ją už galvos ir plaukų ir ne mažiau kaip šešis kartus trenkė galvą į virtuvės spintelę. Nuo tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur kairėje pusėje nuo įėjimo arčiau sienos stovi virtuvinis stalas, jo dešinėje arčiau viryklės stovi balto metalo kėdė su rudu apmušalu. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra viryklė, po ja ir virš jos - medinės virtuvinės spintelės (b. l. 1-12).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager 7510 Nr. ARJK 0065“ panaudojimo žurnalo kopija patvirtina, kad 2020 m. liepos 13 d. 20.02 val. S.S. nustatyta 0,00 promilių, 2020 m. liepos 13 d. 20.01 val. G.S. nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 22-23).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), bendravimas su pranešėja S. S., G. S. (b. l. 24-27, CD laikmena su įrašu - paketas Nr. 1), S. S. pareigūnams nurodė, kad girtas vyras į ją paleido kėdę, pataikė į šlaunį ir į spinteles daužė jos galvą, jai skaudėjo.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja S. Š. 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad S. S. papildomos apklausos metu nurodė, jog nesikreips pas teismo medicinos ekspertus, nes negali išeiti iš darbo, patvirtino, kad sutuoktinis jos galvą, suėmęs už plaukų, daužė į virtuvines spinteles ne mažiau kaip septynis kartus, apžiūrėjus S. S. S. galvą, išrautų plaukų plikių, kraujosruvų nesimatė, gumbų tyrėja neužčiuopė, tačiau matė ant S. S. dešinės šlaunies apie 2 cm skersmens kraujosruvą (b. l. 49-50).
Asmens duomenų bazės išrašas patvirtina, kad G.S. ir S. S. yra vyras ir žmona, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-94).
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas G.S. sukėlus fizinį skausmą jo šeimos narei – sutuoktinei S.S. yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G.S. 2020 m. liepos 13 d. apie 19.05 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankoje laikoma virtuvine kėde sutuoktinei S.S. sudavė vieną smūgį į dešinę šlaunį, bei, rankomis suėmęs už plaukų, sutuoktinės galvą ne mažiau kaip septynis kartus trenkė į virtuvines spinteles, taip mušdamas nukentėjusiajai S.S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G.S. teisme parodė, kad jis metaline kėde sudavė sutuoktinei į dešinę šlaunį, taip pat pripažino, kad jis suėmė už plaukų S.S. ir jos galvą vieną kartą trenkė į virtuvės spintelę. Tačiau jis neigė, kad, suėmęs už plaukų S. S. galvą dar mažiausiai šešis kartus, tai yra iš viso ne mažiau kaip septynis kartus, trenkė į virtuvės spinteles. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs – jis rytojaus dieną po įvykio išvis neigė sudavęs sutuoktinei kėde ir jos galvą trenkęs į virtuvės spinteles, aiškino, kad jis tik pešė ją už plaukų, o kėde jis tik norėjo nustumti sutuoktinę, ši sugriebė kėdę už kitų jos kojų ir abu kėdę traukė vienas į kitą, po konflikto teigė išėjęs į lauką ir ten laukęs policijos pareigūnų (b. l. 69-72). Kitos apklausos metu – 2020 m. rugsėjo 4 d. jis jau pripažino, kad sudavė žmonai kėde, bet neigė daužęs jos galvą į virtuvės spinteles (b. l. 77-79). Teisme jis jau parodė, kad vieną kartą vis tik sudavė žmonos galva į spinteles. Nukentėjusiosios parodymai buvo logiški ir detalūs, ji iš esmės vienodai parodė tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. S. S. nuo pat įvykio dienos, tai yra 2020 m. liepos 13 d., paskui ir apklausiama 2020 m. liepos 14 d. nuosekliai nurodė, kad sutuoktinis jai su kėde sudavė vieną smūgį į dešinę šlaunį, nuo smūgio pajautė stiprų fizinį skausmą, o jai pasakius, kad iškvies policiją, sutuoktinis griebė jai rankomis už plaukų, ir, laikydamas abejomis rankomis galvą, ją pradėjo daužyti į virtuvines spinteles, iš viso jos galvą į spinteles trenkė ne mažiau kaip šešis - septynis kartus (b. l. 40-42, 43-46). Tokios įvykio versijos ji laikėsi ir akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 84-88). Liudytojas R. A. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, pranešėja pasakojo, kad sutuoktinis, paėmęs už plaukų, trenkė jos galvą į spintelę ar į stalą. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog iškvietusi policiją moteris pasakojo, kad jos sutuoktinis su kėde sudavė vieną smūgį jai į dešinę šlaunį, po to, sugriebęs už plaukų, jos galvą daužė į apatines, virtuvines spinteles, jei gerai pamena, moteris nurodė, kad jos galvą daužė ne mažiau kaip penkis kartus. Jis taip pat ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pranešėja (S. S.) buvo susijaudinusi, tačiau neverkė, parodymus davė sklandžiai, juose nesimėtė. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojo parodymai, ji įvykio metu buvo blaivi, teisingai suvokė visas aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tą patvirtina tiek jam nustatyto girtumo laipsnis, tiek liudytojo R. A. parodymai, pagal kuriuos kaltinamasis įvykio metu apie įvykio aplinkybes aiškino nelabai rišliai, taigi, jis akivaizdžiai tiksliai visų aplinkybių neatsimena.
Tai, kad G. S. veiksmai jo sutuoktinei sukėlė sukėlė fizinį skausmą, parodė ir pati nukentėjusioji, kuri teigė, kad jai skaudėjo ir koją, ir galvą, pats kaltinamasis irgi teisme pripažino, kad jo veiksmai turėjo sukelti fizinį skausmą sutuoktinei, tai, kad moteris skundėsi skausmu kojoje ir galvoje, patvirtino ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykęs liudytojas R. A. Taigi, tiek nukentėjusiosios bei liudytojo, tiek paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad S. S. dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Teismas, vertindamas G. S. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui metaliniu daiktu ir jo galvą tranko į medines spinteles, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė metaline kėde į dešinę šlaunį savo žmonai ir, suėmęs už plaukų, jos galvą trenkė ne mažiau kaip septynis kartus į medines spinteles, todėl nėra abejonių, kad tokiais veiksmais jis siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę G.S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens, šeimos nario, sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nekilo jokios ilgalaikės pasekmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo kilimui. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – G.S. laikomas neteistu (b. l. 101-102), tačiau vis dėl to praeityje buvo nuteistas už fizinį smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 103-105). Jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 106), buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas, paslaugus, nekonfliktiškas, ramus darbuotojas (b. l. 97), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos ligų registre ar priklausomybių ligų registre neįrašytas (b. l. 100). Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, taip pat į tai, kad nekilo jokių ilgalaikių ar sunkių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, į tai, kad jis šiuo metu nedirba, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas, atsižvelgiant į tai, kad jis nebe pirmą kartą smurtauja prie sutuoktinę, nustatytinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo (G. S. nurodė, jog sutinka). Taip pat, įvertinus nusikaltimo pobūdį, remiantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo G. S. laikino sulaikymo nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 15 d. laikas (dvi dienos) (b. l. 62-63, 64-65) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis), jį prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kompaktinis diskas su filmuota medžiaga paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo.
G.S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmę įskaityti G. S. laikino sulaikymo nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 15 d. laiką (dvi dienas), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Kompaktinį diską su filmuota medžiaga palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.