- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-1107-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06664-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- L. K., I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AS „Reverta“, notaras E
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų skundą dėl notaro E. N. veiksmų ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, suinteresuoti asmenys AS „Reverta“, notaras E. N., išvadą teikianti institucija Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl notaro veiksmų, atliekant vykdomuosius įrašus dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. K. ir I. K. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2013 m. sausio 31 d. vykdomuosius įrašus Nr. 1027 ir Nr. 1029 dėl 388 672,02 EUR skolos išieškojimo. Nurodė, kad 2013 m. sausio 8 d. pranešimu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. informavo L. K. ir I. K. apie gautą AS „Reverta“ prašymą Nr.12/K/02-1484 atlikti vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštas (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai su kreditoriaus reikalavimais nesutiko ir 2013 m. sausio 23 d. pateikė notarui prieštaravimus, tačiau notaras E. N. į prieštaravimus neatsižvelgė ir 2013 m. sausio 31 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1027 ir Nr. 1029, kurie pareiškėjams buvo įteikti 2013 m. vasario 6 d. Pareiškėjų nuomone, notaras E. N. 2013 m. sausio 31 d. vykdomuosius įrašus atliko nepagrįstai. Vykdomieji įrašai pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Notaras E. N. neatsižvelgė į aplinkybę, jog AB Parex Bankas kreditas, prieštaraujantis šeimos interesams, buvo suteiktas savo rizika, o visi su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami teisme. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, todėl vykdomieji įrašai negalėjo būti daromi neturint teismo leidimo. Pareiškėjai turi kito turto, į kurį pirmiausia turi būti nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą notaras E. N. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kreditorius AS „Reverta“ 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą ir pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto pareiškėjų turto. Kreditorius nurodė hipotekos kodą Hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininkus, įkaito davėjus ir jų adresus. Notaras įsitikino, kad hipotekos kreditoriaus prašyme buvo nurodyti visi duomenys, t.y. hipotekos kreditoriaus ir jo atstovo pavadinimai, kodai, adresai, atstovavimo pagrindas, skolininkai, įkaito davėjai, jų asmens kodai, adresai, hipotekos kodas Hipotekos registre, negrąžintos skolos dydis, taip pat hipotekos kreditorius pateikė Hipotekos lakštus, kurių duomenys atitiko Hipotekos registre bei 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis. Pagal kredito sutarties sąlygas, kurios nurodytos ir hipotekos lakštuose, pareiškėjų L. K. ir I. K. prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2012 m. kovo 30 d. Kadangi hipotekos kreditoriaus prašymas ir pateikta informacija atitiko įstatymo reikalavimus, notaras priėmė hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagal hipotekos lakštus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras 2012 m. lapkričio 20 d. išsiuntė pranešimą L. K. ir I. K. hipotekos lakštuose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei hipotekos kreditoriaus nurodytais adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė hipotekos kreditoriaus pateiktus duomenis ir pasiūlė ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti hipotekos kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Abu laiškai buvo grąžinti notarui. Pagal Gyventojų registro pateiktą informaciją L. K. ir I. K. deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), todėl šiuo adresu 2013 m. sausio 9 d. notaras papildomai išsiuntė pranešimą skolininkams ir suėjus dvidešimties dienų terminui t. y. 2013 m. sausio 31 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1027 ir Nr. 1029. Paaiškino, kad pareiškėjai, pateikdami notarui prieštaravimus, privalėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame minėtas turtas t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas šeimos turtu. Hipotekos lakšto dalyje „pastabos“ pareiškėja L. K. garantavo, kad įkeičiamas daiktas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra šeimos turtas. Notaras vykdomuosius įrašus atlieka įstatymų nustatyta tvarka, teismo leidimas šiam veiksmui nėra reikalingas.
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, kai tarp hipotekos sandorio šalių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu ir kt., šie klausimai, notarui atliekant vykdomai įrašą, nenagrinėjami. Kreditorius kredito gavėjos atžvilgiu veikė sąžiningai ir teisingai, kredito gavėjai vėluojant vykdyti įsipareigojimus, siūlė kredito gavėjai įvairius kredito pertvarkymo variantus, tačiau kredito gavėjai juos atmetė, nepasirašė siūlomų kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimų, ir toliau neatliko jokių piniginių mokėjimų. Hipotekos lakšte pareiškėja garantavo, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. Pats vykdomojo įrašo atlikimas kaip toks nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų L. K. ir I. K. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo atlieka procesinius veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimo procedūra. Notaras neturi įgaliojimų spręsti tarp hipotekos sandorio šalių kilusių ginčų. Tuo atveju, jei tarp hipotekos sandorio šalių kyla ginčai dėl skolos atsiradimo pagrindų, dydžio, nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo ir kt., išduodant vykdomąjį įrašą šie klausimai nenagrinėjami. Tokie šalių ginčai nagrinėtini teisme. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194-1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Pagrindinė notaro funkcija atliekant vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą yra patikrinti, ar egzistuoja teisės aktuose nurodytos sąlygos vykdomajam įrašui atlikti. Nepagrįstas yra pareiškėjų argumentas, kad notaras, išduodamas vykdomuosius įrašus, privalėjo vadovautis CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytu imperatyvu. Notaro vykdomųjų įrašų išdavimo tvarka yra reglamentuota CK IV knygos nuostatų, Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. Įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo nuostatų. Teismo leidimas šiuo atveju nereikalingas. Notaras, atlikdamas skundžiamus vykdomuosius įrašus neturėjo jokių duomenų, kad tarp hipotekos sandorio šalių vyksta teisminiai ginčai, prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs, kreditorius buvo pateikęs visus reikalingus duomenis ir dokumentus. Tai, kad šiuo metu šeima su nepilnamečiu vaiku gyvena įkeistame bankui bute (duomenys neskelbtini), ir išieškojimas pagal prievolę nukreipiamas į faktinį šeimos gyvenamąjį būstą, nesudaro pagrindo notarui atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, juolab, kad įkeisto turto pardavimo eiliškumo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese. Hipotekos lakšte, kuriuo yra įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. K. yra nurodžiusi, kad įkeičiamas bankui butas nėra šeimos turtas, kad ji su nepilnamete dukra gyvena bute (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų ir įrodymų, kad vykdomųjų įrašų išdavimo dienai buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinis statusas būtų pasikeitęs. CK 3.84 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau šį faktą galima panaudoti tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai L. K. ir I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. sausio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1029. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Notaras, žinodamas, kad pareiškėjai ir jų nepilnametis sūnus faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad šis turtas pripažįstamas turtu, turinčiu šeimos turto teisinį statusą, privalėjo kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti vykdomąjį įrašą išdavimo. Atsakovas be teismo leidimo negalėjo išduoti vykdomojo įrašo, kurio pagrindu kreditorius įgytų teisę išieškoti iš vienintelio šeimos gyvenamojo būsto. CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi ir taikoma visiems sandoriams, dėl kurių šeimos gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo.
2) Pareiškėjai pateikė notarui pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjos ir nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Kad pareiškėjai su vaikais nebegyvena anksčiau deklaruotoje vietoje - (duomenys neskelbtini), kreditoriui buvo žinoma. Nepagrįstu laikytinas teismo teiginys, jog faktas apie šeimos turto teisinį statusą gali būti panaudotas tik tuomet, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. CK 3.85 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimas yra pagrindas pripažinti, kad sandoris yra niekinis, todėl CK 3.84 straipsnio nuostatos neturi teisinės reikšmės.
3) Notaras, be teismo leidimo spręsdamas dėl kreditoriaus teisės išieškoti iš pareiškėjams priklausančio vienintelio gyvenamojo būsto, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą, kurį pagal įstatymą gali priimti tik teismas.
Atsiliepimas
Notaras E. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Notaras atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimo procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos sandorio šalių kilusių ginčų. Tuo atveju, kai tarp hipotekos sandorio šalių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu ir kt., šie klausimai notarui atliekant vykdomąjį įrašą nenagrinėjami. Pagrindinė notaro funkcija atliekant vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą - patikrinti, ar egzistuoja teisės aktuose nurodytos sąlygos vykdomajam įrašui atlikti. Notaras įsitikino, kad hipotekos kreditoriaus prašyme buvo nurodyti visi duomenys, t.y. hipotekos kreditoriaus jo atstovo pavadinimai, kodai, adresai, atstovavimo pagrindas, skolininkai, įkaito davėjai, jų asmens kodai, adresai, hipotekos kodas Hipotekos registre, negrąžintos skolos dydis, taip pat hipotekos kreditorius pateikė hipotekos lakštus, kurių duomenys atitiko Hipotekos registre bei 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis.
2) Vykdomasis įrašas nėra sandoris CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme. Notaras, prieš atlikdamas šį įrašą, teismo leidimo gauti neprivalo.
3) 2005 m. spalio 26 d. hipotekos lakšte pareiškėja L. K. pareiškė ir garantavo, kad įkeičiamas daiktas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra šeimos turtas, nes ji su nepilnamete dukra gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir šiam sandoriui sudaryti teismo leidimo nepateikė. Iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos hipotekos lakšte jokie pakeitimai ir/ar duomenų patikslinimai neatlikti.
4) Įkeistų objektų pardavimo eilės klausimas sprendžiamas ne notarui išduodant vykdomąjį įrašą, o vykdant išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatos yra taikytinos notaro vykdomajam įrašui, atliekamam išieškant skolą iš hipoteka įkeisto turto.
CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Taigi ši nuostata taikoma sudarant nekilnojamojo turto sandorius. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Apelianto teigimu, ginčijamas notaro vykdomasis įrašas yra sandoris, kuriam taikytinos CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vykdomojo įrašo atlikimas yra vienas iš notaro atliekamų notarinių veiksmų. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka (Notariato įstatymo 43 straipsnis). Taigi, notaro vykdomasis įrašas hipotekos sandorio atveju pakeičia teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad notaro vykdomasis įrašas nėra sandoris CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme. Civilines teises ir pareigas pareiškėjams sukuria ne notaro vykdomasis įrašas, o hipotekos sandoris, kurio pagrindu toks įrašas atliekamas, todėl pačiam hipotekos sandoriui, o ne notaro vykdomajam įrašui, yra reikalingas teismo leidimas CK 3.85 straipsnio 2 dalies nurodytais atvejais. Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, tik patikrina, ar yra pagrindas pradėti priverstinio vykdymo procedūrą, išieškant skolą iš hipoteka įkeisto turto. Atlikdamas vykdomuosius įrašus notaras nesprendžia tarp hipotekos sandorio šalių kilusių ginčų. Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą teisme ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CK 4.194-1 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikus su apeliantų argumentu, jog CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo leidimas yra būtinas ne tik sudarant hipotekos sandorį, bet ir vėliau atliekant vykdomąjį įrašą, būtų paneigta hipotekos instituto esmė ir sudarytos prielaidos nesąžiningiems skolininkams pažeisti hipotekos kreditoriaus teises, po hipotekos sandorio sudarymo pakeitus faktinę gyvenamąją vietą ir tokiu būdu apribojant hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti hipoteka užtikrintą skolą įstatyme numatyta supaprastinta tvarka. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 5 dalimi, išieškojimo iš fizinio asmens turto apribojimai (įskaitant ir išieškojimą iš gyvenamojo būsto) netaikomi išieškant iš įkeisto turto, todėl ta aplinkybė, kad įkeisto turto statusas pasikeitė jau po hipotekos sandorio sudarymo, nėra reikšminga sprendžiant vykdomojo įrašo atlikimo klausimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamam vykdomajam įrašui atlikti teismo leidimas nebuvo reikalingas, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Teismas neanalizuoja kitų apelianto argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.