Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo K. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 18000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. I. teismo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „H“ (duomenys pakeisti) vadovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje naujai priimamiems į darbą asmenims būtų leidžiama dirbti tiktai sudarius su jais raštu darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. A. A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. 2011 m. gruodžio mėnesį statybos objekte Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sausio mėnesį statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbo UAB „H“ (duomenys pakeisti) nelegaliai, tai yra esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius raštu darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešus Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Pasak apelianto, tarp UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir UAB „H“ (duomenys pakeisti) buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Baigus šiuos darbus, UAB „T“ (duomenys pakeisti) buvo pasiūlyti darbai objekte (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone. Papildomas susitarimas prie rangos sutarties nebuvo rašytas, tačiau UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorius E. R. persiuntė jiems savo bendrovės darbuotojų sąrašą, kurie dirbs objekte (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone. Minėtą sąrašą E. R. pasirašė, jo kopija buvo pateikta teismui, nes originalo nėra, sąrašas apelianto bendrovei buvo pateiktas faksu. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti), atlikdama darbus nurodytuose objektuose, padarė daug darbų broko ir apelianto bendrovė reikalavo šį broką ištaisyti, tačiau UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbų broko neištaisė, dėl ko apeliantas šiai bendrovei nepilnai apmokėjo už darbus. UAB „T“ (duomenys pakeisti) iškilusį konfliktą dar labiau pagilino parduodama neva tai jiems priklausančią skolą už darbus (faktiškai neapmokėtą už broką) kitam subjektui apelianto bendrovės net neinformavus. Apeliantas mano, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) galėjo neatsiskaityti su savo darbuotojais dėl jų darbo broko, paaiškindami jiems, kad neva tai apeliantas su bendrove neatsiskaitė, kadangi 2012-01-19 UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai Č. S. ir kiti įvykdė nusikaltimą – užpuolė ir sumušė apelianto bendrovės darbų vykdytoją A. P.. Šių darbuotojų atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, pastarieji parašė skundus Valstybinei darbo inspekcijai ir tai apeliantas vertina, kaip šių darbuotojų kerštą tiek apelianto, tiek ir A. P. atžvilgiu. E. R. teisme paliudijo, kad visi minimi jo darbuotojai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. dirbo objekte (duomenys pakeisti) ir šių darbų tarpinis baigimo aktas pasirašytas gruodžio 23 d., kad buvo nustatytas darbų brokas ir dėl to iki šiol nėra pasirašytas galutinis darbų pridavimo aktas, kaip to reikalauja rangos sutarties santykiai, kad UAB „H“ (duomenys pakeisti) nepilnai atsiskaitė už atliktus darbus dėl padaryto broko ir jo įmonė UAB „T“ (duomenys pakeisti) šią skolą pardavė kitam subjektui, tačiau darbų broko neištaisė. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad darbus atliko UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai nuo 2011-12-08 iki 2012-12-15, kad priimant darbus buvo nustatytas darbų brokas ir informuota UAB „T“ (duomenys pakeisti), tačiau broko neištaisė. Darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2011-12-23. Šio liudytojo parodymai, kuriuos patvirtino ir tarpinis darbų priėmimo aktas bei liudytojas UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktorius E. R., buvo atmesti be jokių motyvų. Ši abejonė nagrinėjant bylą teismo nebuvo pašalinta, ji neteisingai vertinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos naudai.

Pasak apelianto skundžiamame nutarime konstatuojama, kad jį priimant buvo remtasi liudytojų A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. parodymais, duotais teisme, kur jie paliudijo, kad objekte (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, neva tai dirbo gruodžio mėnesį. Anot apelianto, tai neatitinka tikrovės. Priešingai, šie liudytojai teisme paliudijo, kad nurodytame objekte dirbo lapkričio ar/ir gruodžio pradžioje, t. y. iki jų neapmokamų atostogų suteikimo nuo gruodžio 19 d. UAB „T“ (duomenys pakeisti). Pasak, apelianto, absoliučiai visų liudytojų parodymai skirtingi, neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams (Darbo laiko apskaitos žiniaraščiams, neapmokamų atostogų laikotarpiui). Be to, liudytojo E. R. parodymus, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) jokių darbų objekte (duomenys neskelbtini) nevykdė, paneigia visų apklaustų 6 darbuotojų parodymai, kurie patvirtina, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jie visi, kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, dirbo objekte (duomenys neskelbtini). E. R. parodo, kad visi minimi jo darbuotojai nuo gruodžio 1 d. dirbo objekte (duomenys neskelbtini) ir šių darbų tarpinis baigimo aktas yra pasirašytas gruodžio 23 d. Pasak apelianto, kyla klausimas, kokiu būdu tuo pačiu laikotarpiu UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai legaliai dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir neva tai nelegaliai UAB „H“ (duomenys pakeisti). Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir nutarime įvertinti administracinio teisės pažeidimą surašiusios institucijos naudai, o tai administracinėje teisenoje neleistina.

Apeliantas nesutinka su teismo nutarime nurodytu motyvu, jog institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šiame procesiniame dokumente nurodžius, jog darbuotojai nelegaliai dirbo 2011 m. lapkričio-2012 m. sausio mėnesį, vertintina, kaip protokolą surašiusios institucijos klaida. Šioje byloje Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame apeliantui, pažeidimas kvalifikuojamas už tai, kad jis, būdamas UAB „H“ (duomenys pakeisti) vadovu, neva tai, nelegaliai įdarbino aukščiau nurodytus 6 darbuotojus, kurie dirbo laikotarpiu 2011 m. lapkričio mėn.-2012 m. sausio mėn. Šiuos faktus paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai. Visi darbuotojai 2011 m. lapkričio mėnesį iki gruodžio 19 d., kai jiems buvo suteiktos neapmokamos atostogos, dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti), su kuria UAB „H“ (duomenys pakeisti) buvo sudariusi subrangos sutartį. Objektai buvo užbaigti 2011-12-23 (Darbų priėmimo aktas). SODROS rašytiniai įrodymai sukelia dar daugiau prieštaravimų dėl administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuojamų faktų. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. P., K. K., V. R., A. B., Č. S. nuo 2012-01-16 jau dirba UAB „I" (duomenys pakeisti). Minimi rašytiniai įrodymai sukelia ir kitą prieštaravimą, t. y. UAB „T“ (duomenys pakeisti) pateiktiems Darbo laiko apskaitos žiniaraščiams, informacijai SODRAI, darbuotojų prašymams dėl neapmokamų atostogų, kadangi pagal šiuos rašytinius įrodymus 2012 m. sausio mėnesį (visą) visi darbuotojai buvo UAB „T“ (duomenys pakeisti). Tokiu būdu, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apelianto atžvilgiu, kaip procesinis dokumentas, neatitinka nustatytų reikalavimų, nėra surinkti įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę, protokole pateikiami faktai neatitinkantys tikrovės, todėl tokio procesinio dokumento pagrindu asmuo negali būti baudžiamas administracine tvarka, nes protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nutarimas yra naikintinas.

Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šį, neva tai pažeidimą, tyrusi apie pusę metų, teismui pateikė prieštaringus procesinius dokumentus, net nesutikrino asmenų, parašiusių skundus, jų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad darbuotojai šios institucijos nurodytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku dirbo UAB „T“ (duomenys pakeisti), vėliau jau kitoje įmonėje ir jie net norėdami neturėjo galimybės dirbti nelegaliai apelianto įmonėje. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą faktiškai šių šiurkščių procesinės teisės normų pažeidimo iš viso nevertino, konstatuodamas tai neva suklydimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nenustatytas ir atlygintinumo faktas (liudytojų parodymai prieštaringi-vieni aiškino, kad jiems nelegaliai mokėjo A. P., kiti net, kad Č. S., kuris yra vienas iš parašiusių skundą, neva tai dėl nelegalaus darbo). Nepaneigta ir ta aplinkybė, kad tai ir yra Č. S., kerštas apeliantui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo jo atžvilgiu. Pasak apelianto, šiuo atveju teismas nenustatė nė vieno objektyvaus nelegalaus darbo požymio ir toks nutarimas yra naikintinas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau VDI) prašo atmesti K. I. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei skyrė tinkamą baudą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. K. prašo atmesti K. I. apeliacinį skundą kaip neteisingą, neteisėtą ir siekiantį suklaidinti teismą, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą ir teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl didesnės piniginės baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrimo. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra neteisingas, neteisėtas, jame pateikti melagingi faktai ir tuo siekiama suklaidinti teismą, išvengti atsakomybės. Pasak K. K., apeliantas ne tik apgavo asmenis, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, jo paties prašymu, nurodymu, bet dabar dar stengiasi pergudrauti teismą, minėtus darbuotojus paversti melagiais, tačiau byloje esantys pateikti faktai, išsamiai nurodytos aplinkybės rodo priešingai. K. K. nurodo, kad jie neturėjo ir dabar neturi jokio tikslo apkalbėti K. I., tik nori, kad žmogus, padaręs administracinį teisės pažeidimą, sulauktų atitinkamos atsakomybės. Apeliantas teismui pateikė melagingus faktus apie tai, kad A. A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. nedirbo 2011 metų gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone. Tą gali paliudyti (ir jau paliudijo) grupė žmonių (darbininkų), moteris, pas kurią jie buvo apgyvendinti, kai ten tris savaites dirbo. Darbininkai vyko dirbti būtent apelianto nurodymu, kuris surinkęs jų pasus, pažadėjo įdarbinti. Jie buvo sutarę, kad darbo sutartis pasirašys vėliau.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. nustato ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar teisingai pritaikytas atsakomybę numatantis teisės aktas, taip pat išaiškina kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl K. I. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę grindė prieštaringais įrodymais.

Teisme apklausti liudytojai: M. K. parodė, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbo 2011 m. keturias savaites iki Kalėdų; Č. S. - kad jie dirbo nuo lapkričio pradžios iki gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) 3 savaites, o nuo sausio 12 d. iki sausio 16 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini); V. R. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) kaime dirbo prieš Kalėdas gal tris savaites; ar dirbo statybos objekte (duomenys neskelbtini) sausio mėn. neatsimena; S. P. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) kaime jie dirbo 2011 m. rudenį, dirbti ten jiems pasiūlė A., nurodytame objekte dirbo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki Kalėdų 3 savaites, objekte (duomenys neskelbtini) dirbo 2012 m. sausio mėnesį; A. B. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 23 d. 3 savaites, o (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio mėnesį; K. K. parodė, kad lapkričio mėnesį dirbo objekte (duomenys neskelbtini), o nuo gruodžio pradžios dirbo (duomenys neskelbtini) kaime iki gruodžio 22 d., po ko 2012 m. sausio mėn. savaitę (duomenys neskelbtini). Visi liudytojai nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) kaime jie dirbo išėję nemokamų atostogų UAB „T“ (duomenys pakeisti) (T. 2. b. l. 56-60).

Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šie asmenys – A. A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. 2011 m. gruodžio mėnesį oficialiai buvo įmonės UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, kuriems nemokamos atostogos 2011 m. gruodžio mėnesį buvo suteiktos nuo 2011-12-19 iki 2011-12-30 (b.l. 48-59, t.1), 2011-12-19 Sodrai buvo pranešta apie minėtų asmenų nedraudiminį laikotarpį nuo 2011-12-19 iki 2011-12-30 dėl nemokamų atostogų (b. l. 27-28, t.2), UAB „T“ (duomenys pakeisti) 2011 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad A. A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. UAB „T“ (duomenys pakeisti) gruodžio mėnesį dirbo iki gruodžio 16 d. (b. l. 23-24, t.2), todėl dirbti (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone kaip nelegalūs UAB „H“ (duomenys pakeisti) įmonės darbuotojai nuo 2011m. gruodžio 1 d. jie negalėjo.

Apelianto teigimu šie asmenys dirbo statybos objekte Paparčių kaime 2011m. gruodžio mėnesį nuo 8 iki 15 d. kaip UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, žodžiu suderinus su jų vadovu E. R., kadangi abi įmones siejo subrangos santykiai, 2012 m. sausio mėn. statybos objekte (duomenys neskelbtini) Vilniuje šie asmenys nedirbo (b.l. 32-33, t.2).

Byloje yra tarp UAB „H“ (duomenys pakeisti) (rangovo) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) (subrangovo) pasirašyta statybos subrangos 2011m. rugsėjo 23 d. sutartis dėl mūro darbų statomame objekte (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Teismo posėdžio metu UAB „H“ (duomenys pakeisti) vadovas E. R. paaiškino, kad vykdant sutartį darbai objekte (duomenys neskelbtini) buvo pradėti 2011 spalio mėnesį ir baigti gruodžio mėn. apie vidurį, gal 12, 13 dieną, teigė, kad šiame objekte dirbo dvi brigados, tačiau kokie konkrečiai darbuotojai dirbo pasakyti negalėjo. Liudytojas nurodė, kad darbai buvo atlikti visiškai 2011-12-23, tačiau UAB „H“ (duomenys pakeisti) neatsiskaitė iki šiol. Jo vadovaujama įmonė brigadų į jokį kitą objektą nesiuntė, su K. I. dėl darbų atlikimo jokiame kitame objekte nesitarė, kad baigus darbus minėtame objekte, žmonės buvo išleisti nemokamų atostogų, kadangi darbų nebuvo. UAB „T“ (duomenys pakeisti) darbuotojai nebuvo komandiruoti į Kaišiadorių rajoną ir jokių darbų ten neatliko, teigė, kad po 2011-12-23 darbų atlikimo akto pasirašymo įmonės darbuotojai objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebedirbo, nes darbai buvo nutraukti (baigti) gruodžio viduryje. Vienok, šis liudytojas patvirtino, kad daug klausimų su kita sutarties šalimi sprendė žodžiu, teigdamas, kad mūro darbų buvo atlikta daug daugiau žodiniu sutarimu, sutartis jam nebuvo svarbi, į ją nesigilino (T. 2 b. l. 60-62). Tai patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad įmonių vadovai įvairius klausimus sprendė žodžiu, nepasirašydami papildomų sutarčių.

Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad tarp įmonių UAB „H“ (duomenys pakeisti) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) dėl atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymų kilo nesutarimų, kad šių įmonių darbuotojai dėl atlyginimo už darbus susimušė dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas. UAB „H“ (duomenys pakeisti) darbų vadovas A. P. nurodė, kad 2012-01-19 jį sumušė Č. S. ir K. K.. Būtent pagal K. K. prašymą pateiktą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui 2012-01-24 ir buvo pradėtas tyrimas dėl nelegalaus darbo (b.l.5, t.1).

Asmenų, kurie teigia dirbę UAB „H“ (duomenys pakeisti) nelegaliai, priešiškumas šios įmonės ir jos vadovo atžvilgiu yra akivaizdūs.

Esant šioms aplinkybėms negalima vienareikšmiškai teigti, kad K. I. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta neginčijamai ir kad dėl to nėra jokių abejonių.

Pirmosios instancijos teismas nurodytų prieštaravimų tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos nuomone, šioje byloje turėtų būti atliktas papildomas tyrimas, t.y. išsiaiškinta už kokius darbus A. A. B., M. K., K. K., S. P., V. R. ir Č. S. gavo atlyginimą 2011m. gruodžio mėnesį darbovietėje UAB „T“ (duomenys pakeisti), kokie darbai pagal statybos darbų žurnalą buvo atliekami statybos objekte Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio mėn. ir kokie darbai objekte Vilniuje (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio mėn. (atsižvelgiant į tai, kad minėti asmenys atlikdavo mūro darbus ir teigė, kad 2012 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) es. objekte mūrijo pertvaras). Nagrinėjamu klausimu tikslinga apklausti liudytojais šių statybos objektų darbų vadovus, siekiant išsiaiškinti, ar kasdien buvo daromi statybos objekte dirbusių asmenų sąrašai, ar jie išsaugoti.

Apelianto keliamas klausimas dėl protokolo trūkumų nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nelegalaus darbo laiką nurodytą protokole - 2011m. lapkričio mėn., savo iniciatyva patikslino į gruodžio mėn., nors institucija surašiusi protokolą tokio tikslinimo neteikė. Šį klausimą nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl esminių protokolo trūkumų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių nesiaiškino, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, kaip minėta, grindė prieštaringais įrodymais ir bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tuo pažeidė ATPK 256 str. 3 d. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) nustatytą imperatyvią pareigą rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, kuri yra neatsiejama nuo reikalavimo tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, galinčio turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, laikymosi (ATPK 286 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos veikos nustatymui teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti K. I. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.