Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas H. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 21–22) (savo poziciją patvirtino ir 2014 m. birželio 25 d. pareiškime (b. l. 43)), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:

1.1. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. S-188(7-202/2013) „Dėl UAB H. E. 2013-10-17 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-188(7-202/2013));

1.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 68-154 „Dėl H. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-08-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-154);

1.3. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, ir Šiaulių AVMI) 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 44.4-43-15 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ (toliau – ir sprendimas Nr. 44.4-45-13).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. prašymą atleisti nuo baudų ir delspinigių, sprendime Nr. 44.4-43-15 neatleido pareiškėjo nuo 41 020,62 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių ir 7 172 Lt PVM baudos mokėjimo, šį sprendimą patvirtino VMI ir Komisija.

2.2. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. baigė mokėti PVM nepriemoką: sumokėjo mokestinę nepriemoką, nors realiai nėra gavęs už nuomą jokių lėšų, kadangi tos lėšos vis dar yra UAB (duomenys neskelbtini)apskaitoje ir buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) įsigyjant brangią techniką, turint tikslą atnaujinti gamybą, įkurti daugiau darbo vietų.

2.3. Pareiškėjui dėl apskaičiuotų mokesčių buvo apskaičiuota ir 8 519,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 187,09 Lt palūkanų, kurios, vadovaujantis 2013 m. sausio 8 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartimi, buvo atidėtos ir jų mokėjimas išdėstytas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.4. Pareiškėjas apskaičiuotų baudų ir delspinigių negali grąžinti iš santaupų bankuose, kadangi šios santaupos yra kaip garantas už suteiktas paskolas, kurios taip pat perduotos UAB (duomenys neskelbtini) ir panaudotos gamybai vystyti. Išieškojimas iš nekilnojamojo turto, registruoto pareiškėjo vardu, taip pat negalėtų būti vykdomas, nes šis turtas įkeistas bankui.

2.5. Dar iki mokestinės nepriemokos apskaičiavimo UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą tikrino Šiaulių AVMI, tačiau nė karto nenurodė, kad pareiškėjas turėtų sumokėti vėliau apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, taigi, pareiškėjas buvo nevalingai suklaidintas. Sprendime Nr. S-188(7-202/2013) nurodyta, kad kito ūkio subjekto (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) vykdytas patikrinimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjui mokesčių administratoriui suteikta klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buvo tikrinamos ir aptariamos įrengimų nuomos sutartys, o nuomotojas yra nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius.

2.6. Šiaulių AVMI apskaičiavo, o pareiškėjas sumokėjo 71 724 Lt, o apskaičiuoti delspinigiai ir bauda sudaro 48 192,62 Lt, t. y. daugiau kaip 67 proc. nuo apskaičiuotos ir sumokėtos mokesčių sumos.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 27–29, 31–33) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pagrindai, kuriems esant mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies bei nuo paskirtų baudų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje bei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakyme Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 7 punktuose. Prašymas atleisti nuo delspinigių ir baudų gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu yra nors vienas pagrindas, įtvirtintas nurodytose teisės normose. MAĮ neįtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir delspinigių mokėjimo kitu, negu MAĮ nustatytu, pagrindu.

2. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas neįrodė nė vienos aplinkybės, kuriai esant galėtų būti atleistas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1453/2012 ir VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. spendime Nr. 68-181 patvirtintų PVM delspinigių ir baudų mokėjimo bei nuo per vykusio mokestinio ginčo laikotarpį apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo įsiskolinimas sprendimo Nr. 44.4-43-15 priėmimo dieną biudžetui sudarė 41 020,62 Lt PVM delspinigių ir 7 172 Lt PVM baudos.

3. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Mokesčių mokėtojui, laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, mokesčio sumokėjimo laiku ir teisingai, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą delspinigių sumą; skaičiuojant delspinigius nėra svarbu, dėl kokių priežasčių mokestinė prievolė neįvykdyta. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, o delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Kaltė yra asmens psichinis santykis su jo veiksmais ir jų padariniais, todėl nagrinėjant, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas, 2006 m., 2007 m., 2008 m., padaręs LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje ir VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. spendime Nr. 68-181 konstatuotas veikas (2006 m.–2008 m., vykdydamas asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomą UAB (duomenys neskelbtini), 2006 m.–2008 m. vykdė individualią veiklą ir iš šios veiklos gautų pajamų neapmokestino PVM), suprato, ar, atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių, turėjo ir galėjo suprasti, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas. Pažymėtina, kad LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje ir VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-181 patvirtinti pareiškėjo padaryti pažeidimai patvirtina ir neleidžia abejoti, kad pareiškėjas neapskaičiavo ir nustatyta tvarka nesumokėjo į biudžetą PVM dėl savo kaltės, tai patvirtina pareiškėjo kaltę dėl padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nekaltas dėl padarytų pažeidimų 2006 .m.–2008 m. apskaičiuojant PVM, o todėl atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių ir baudos, nesant jo kaltės, nėra pagrindo.

4. Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą mokesčių mokėtojas nuo delspinigių ir baudos atleidžiamas, jeigu mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, mokesčių mokėtojo nemokumas. Remiantis LVAT praktika, MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios; minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis, tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veikai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (administracinė byla Nr. A15-141/2005). Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nenurodė, jos nenustatytos skundo nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjas negali būti atleistas nuo PVM delspinigių ir baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

5. Remiantis bylos medžiaga konstatuotina, kad pareiškėjas, nesumokėjęs 71 724 Lt PVM (5 724+66 000 Lt PVM sumos patvirtintos LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje ir VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-181) PVMĮ nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą, padarė žalą valstybės biudžetui, nes valstybės biudžetas laiku negavo 71 724 Lt pajamų, todėl atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra pagrindo.

6. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu / telefonu jam suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, kuri centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinančiojo (mokesčių mokėtojo (jo atstovo)) numerį. Pareiškėjo nurodomas motyvas, kad dar iki mokestinės nepriemokos apskaičiavimo UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą tikrino Inspekcija, tačiau nė karto nenurodė, kad yra daromas pažeidimas, tuo pareiškėjas buvo suklaidintas, nepagrįstas, nes mokesčių administratoriaus kito ūkio subjekto (UAB (duomenys neskelbtini)) vykdytas patikrinimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjui mokesčių administratoriaus suteikta klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, taigi, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių ir baudos mokėjimo pagal MAį 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

7. Pareiškėjo motyvai, kad delspinigių ir baudos jis negali sumokėti iš bankuose esančių santaupų, nes santaupos yra kaip garantas už suteiktas paskolas, bei kad iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto skolos išieškojimas yra neįmanomas, nes nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, taip pat negali būti vertinami kaip MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatyti pagrindai atleisti pareiškėją nuo pagrįstai apskaičiuotų delspinigių ir baudų.

Pagal MAĮ 100 straipsnio nuostatas nuo delspinigių atleidžiama ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų atitikti šioje teisės normoje nurodytą atleidimo nuo delspinigių pagrindą. Pareiškėjas mokestinio ginčo metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo sunkią ekonominę (socialinę) padėtį. Pagal Taisyklių 14 punktą sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotuose dokumentuose. Be to, remiantis byloje pateikta trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažyma, pareiškėjas 2012 m. už AB „Šiaulių bankas“ laikomus indelius gavo 52 117 Lt palūkanų, taip pat gavo 18 000 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis nesunki, todėl nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių ir baudos mokėjimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

8. Mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi pareigą įrodyti teisės normos, įtvirtinančios atleidimą nuo delspinigių ir baudos pagrindą, taikymo pagrįstumą ir sąlygų egzistavimą. Mokesčių administratorius dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos pagrindų taikymo gali spręsti pats tik tuo atveju, kai turi pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių šių pagrindų taikymo sąlygų egzistavimą (LVAT administracinė byla Nr. A438-401/2010). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas joks iš minėtų pagrindų, leidžiančių atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo, nėra pateikta jokių įrodymų kuriam nors pagrindui pagrįsti, nėra juridinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo 41 020,67 Lt PVM delspinigių ir 7 172 Lt PVM baudos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Šiaulių AVMI 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 14.4-43-61 nurodymų sumokėti į biudžetą 66 000 Lt PVM, 21 101 PVM delspinigių, 6 600 Lt PVM baudą, 2011 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 68-3 „Dėl H. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 14.4-43-61 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir neatleido pareiškėjo nuo 21 101 Lt PVM delspinigių ir 6 600 Lt PVM baudos Komisijos byla (b. l. 41–46)).

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. E. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011), VMI 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr.68-3 ir Šiaulių AVMI 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 14.4-43-61, kuriame pareiškėjo skundas buvo atmestas, neskundžiamoje 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1453/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė (Komisijos byla (b. l. 25–31)).

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Šiaulių AVMI 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 44.1-38-28, kuriame pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 5 724 Lt PVM, 4 705 Lt PVM delspinigių, 572 Lt PVM baudą, 8 519 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – ir VSDĮ), 4 259 Lt VSDĮ baudą, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-181 „Dėl H. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-08-20 skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 44.1-38-28, taip pat atleido pareiškėją nuo 770 Lt PVM delspinigių (Komisijos byla (b. l. 33–38)).

4. Pareiškėjas pateikė Šiaulių AVMI 2013 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl atleidimo nuo paskirtos baudos ir delspinigių“, kuriame , vadovaudamasis MAĮ 100, 113 ir 141 straipsniais, prašė atleisti nuo paskirtų 7 172,00 Lt baudos ir 42 785,70 Lt mokėjimo (Komisijos byla (b. l. 17)).

5. Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 100, 141 straipsniais, Taisyklių 5 ir 7 punktais, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. prašymą atleisti nuo baudų ir delspinigių, konstatavusi, kad prašymas atleisti nuo baudų gali būti tenkinamas tik tada, jeigu yra nors viena iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir Taisyklėse įtvirtinta aplinkybė, kad mokesčių mokėtojui paskirtų 7 172 Lt PVM baudų pagrįstumas patvirtintas pasibaigusiuose mokestiniuose ginčuose, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas sumokėjo mokestinę nepriemoką, nuo kurios paskirų baudų prašo atleisti, yra tik būtina sąlyga, kurią įvykdžius galima atleisti nuo baudų, esant MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–4 nustatytiems pagrindams, o tokių pagrindų pareiškėjas prašyme nenurodė, 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 44.4-43-15 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ neatleido pareiškėjo nuo 41 020,62 Lt PVM delspinigių ir 7 172 Lt PVM baudos mokėjimo (b. l. 13–15; Komisijos byla (b. l. 14–16)). Sprendime Nr. 44.4-43-15, be kita ko, nurodyta:

5.1. Mokestinis ginčas dėl Šiaulių AVMI 2010 m. lapkričio 22 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-43-61 pareiškėjui nurodytų sumokėti į biudžetą 66 000 Lt PVM, 21 101 Lt PVM delspinigių ir 6 600 Lt PVM baudos baigėsi LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-1453/2012), kurioje patvirtintas šių sumų apskaičiavimo pagrįstumas. Mokestinis ginčas dėl Šiaulių AVMI 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 44.1-38-32 pareiškėjui nurodytų sumokėti į biudžetą 5 724 Lt PVM, 4 705 Lt PVM delspinigių ir 572 Lt PVM baudos baigėsi VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-181, kuriame patvirtintas Šiaulių AVMI sprendimas ir kuriame pareiškėjas atleistas nuo 770 Lt PVM delspinigių, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. Taigi, nuo sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuotų 25 036 Lt (21 101 Lt + 4 705 Lt – 770 Lt) PVM delspinigių, dėl kurių mokestiniai ginčai baigėsi, patvirtinus šių delspinigių apskaičiavimo pagrįstumą, atleidimo nagrinėti iš naujo pagrindo nėra.

5.2. Likusi apskaičiuotų ir nesumokėtų (neišieškotų) 15 984,62 Lt delspinigių suma apskaičiuota už visą mokestinių ginčų laikotarpį iki PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo dėl pareiškėjo sprendimo nemokėti PVM, vietoje to pinigines lėšas naudoti verslo poreikiams. Toks atleidimo nuo delspinigių pagrindas nenustatytas jo tvarką reglamentuojančiame MAĮ 100 straipsnyje ir Taisyklėse.

5.3. Mokesčių mokėtojas prašyme nenurodė aplinkybių, kurios galėtų atitikti atleidimo nuo delspinigių pagrindą, nurodytą MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad delspinigių išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kartu su prašymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių sunkią ekonominę (socialinę) padėtį. Pagal Taisyklių 14 punktą sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotuose dokumentuose. Taigi, MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos ir pareiškėjas neatleistinas nuo delspinigių mokėjimo.

6. Pareiškėjas pateikė 2013 m. rugpjūčio 22 d. skundą VMI dėl sprendimo Nr. 44.4-43-15, prašydamas pakeisti šį sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo paskirtų 7 172,00 Lt baudos ir 42 785,70 Lt mokėjimo (Komisijos byla (b. l. 13)).

7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m rugpjūčio 22 d. skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo Nr. 44.4-43-15, kuriame pareiškėjas neatleistas nuo 41 020,62 Lt PVM delspinigių ir 7 172 Lt PVM baudos, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-154 „Dėl H. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-08-22 skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą Nr. 44.4-43-15 (b. l. 9–12; Komisijos byla (b. l. 2–5; 8–11)). Sprendime Nr. 68-154, be kita ko, nurodyta: prašymas atleisti nuo delspinigių ir baudų gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei yra nors vienas pagrindas, įtvirtintas MAĮ 100 straipsnyje, 141 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 5 ir 7 punktuose; MAĮ neįtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu, pagrindu; pareiškėjas neįrodė nė vienos aplinkybės, kuriai esant, galėtų būti atleistas nuo LVAT 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1453/2012 ir VMI 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 68-181 patvirtintų PVM delspinigių ir baudų mokėjimo ir nuo per vykusio mokestinio ginčo laikotarpį apskaičiuotų delspinigių mokėjimo; pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo įsiskolinimą Inspekcijos sprendimo priėmimo dieną biudžetui sudarė 41 020,62 Lt PVM delspinigiai ir 7 172 Lt PVM bauda (b. l. 9–12; Komisijos byla (b. l. 2–5; 8–11)).

8. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu Nr. 68-154, pateikė 2013 m. spalio 17 d. skundą Komisijai, prašydamas panaikinti sprendimą Nr. 68-154 (Komisijos byla (b. l. 1)).

9. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 68-154 (šalims nedalyvaujant), 2013 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. S-188(7-202/2013) „Dėl UAB H. E. 2013-10-17 skundo“ patvirtino Šiaulių AVMI 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 44.4-43-15 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ (b. l. 4–8; Komisijos byla (b. l. 52–56)). Sprendime Nr. S-188(7-202/2013), be kita ko, nurodyta:

9.1. Pareiškėjas skunde Komisijai konkrečių MAI 100 ir 141 straipsniuose įtvirtintų atleidimo nuo ginčo delspinigių ir baudos pagrindų nenurodo, tačiau iš skundo turinio spręstina, kad. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su mokesčių mokėtojo atleidimu nuo delspinigių ir baudos mokėjimo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte (100 straipsnio 1 dalies 2 punkte) įtvirtintais pagrindais (nuo delspinigių atleidžiama, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kai mokesčių mokėtojas įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar suteiktos klaidingos konsultacijos (raštu / telefonu) mokesčių mokėjimo klausimais (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas)).

9.2. VMI visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atleisti nuo ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo visais MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nurodytais pagrindais. įvertino pareiškėjo skunde teiktus argumentus, ir konstatavo, kad MAĮ minėtuose straipsniuose nurodytais pagrindais pareiškėjas negali būti atleistas nuo apskaičiuotų ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo.

9.3. Pareiškėjas, prašydamas Komisiją atleisti jį nuo ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo, faktiškai nurodė tuos pačius motyvus ir argumentus kaip ir skunde VMI. Pareiškėjas Komisijai papildomai nepateikė jokių įrodymų (duomenų), iš kurui būtų galima spręsti apie galimybę svarstyti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo ginčo delspinigių MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. VMI teisingai nurodė, kad šioje normoje išvardytos aplinkybės siejamos su valstybes paramos gavimu ar teisės į tokią paramą turėjimu, t. y. siejamos su tokia mokesčių mokėtojo ekonomine (socialine) situacija, kai jis negauna jokių pajamų ar gauna jų nepakankamai ir yra valstybės remiamas arba jam tokios paramos reikia. LVAT praktikoje akcentuota, jog vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių; tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibudinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (administracinės bylos Nr. A442-807/2010, A438-244/2013). Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. už banke laikomus indelius gavo 52 117 Lt palūkanų ir 18 000 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. Pareiškėjui Šiauliuose nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir žemės sklypas su statiniais. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių ir baudos mokėjimo pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo bankui įkeisto nekilnojamojo turto ar turimų santaupų kaip suteiktos paskolos garanto negali būti vertinamos kaip mokesčių mokėtojo sunkia ekonominę padėtį liudijančios aplinkybės, svarstant atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimą MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

9.4. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas svarstant ginčo klausimą galimas tik kai mokesčių mokėtojas pažeidžia įstatymą, o pažeidimą lėmė mokesčių administratoriaus klaidingas apibendrintas mokesčių įstatymo aiškinimas ar suteikta klaidinga konsultacija (raštu / telefonu) mokesčių mokėjimo klausimais; tokiu atveju, būtina nustatyti faktinę aplinkybę, jog mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinių pareigų, nustatytų įstatymuose, o antra, kas organiškai neatsiejama, tų pareigų nesilaikymą nulėmė pats mokesčių administratorius. Vadinasi, vertinant laiko atžvilgiu, konsultacija (išaiškinimas) turi būti suteikta prieš mokesčių įstatymo pažeidimą, be to, mokesčių administratoriaus konsultacijoje (išaiškinime) nagrinėtas klausimas turi atitikti aplinkybes, dėl kurių konstatuotas mokesčių įstatymų pažeidimas, t. y. konsultacija (išaiškinimas) turi būti pateikia mokesčių mokėtojui nurodant iš principo analogišką situaciją, dėl kurios vėliau konstatuojamas pareiškėjo įvykdytas mokesčių įstatymų pažeidimas. Šio ginčo atveju tokių duomenų, išskyrus teiginius dėl kito ūkio subjekto patikrinimo, pareiškėjas nepateikė, mokestinėje byloje tokie duomenys taip pat nenustatyti, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjo atleidimas nuo ginčo delspinigių ir baudos sumokėjimo negalimas. Komisija sutinka su VMI argumentu, kad kito ūkio subjekto – UAB (duomenys neskelbtini) – vykdytas patikrinimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjui mokesčių administratoriaus suteikta klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.

9.5. VMI išnagrinėjo visus atleidimo nuo ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nurodytus pagrindus ir pareiškėjas Komisijai papildomai nepateikė jokių duomenų, jog mokesčių įstatymų pažeidimo padarymą lėmė ir kitos MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos, t. y. mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, mokesčių mokėtojo veika nepadaryta žala biudžetui ar mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. E. skundą kyla ginčas dėl atleidimo nuo mokestinės prievolės delspinigių ir baudos mokėjimo. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1453/2012 pačią PVM mokestinę prievolę patvirtino; kitaip tariant, mokesčių mokėtojo H. E. kaltė dėl mokesčių teisės pažeidimo įrodyta minėtame įsiteisėjusiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime. Šioje byloje sprendžiama būtent dėl atleidimo nuo mokestinės prievolės delspinigių ir baudos mokėjimo galimybės.

2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Teismas akcentuoja, kad šių pagrindų nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra, pareiškėjas jų nepateikė ir neįrodė, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1453/2012 nustatyta pareiškėjo kaltė dėl mokesčių teisės pažeidimo, pareiškėjo prašymas atleisti nuo baudos mokėjimo negali būti tenkinamas.

3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiame sprendime minėta, jog MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų šioje byloje nenustatyta. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo ekonominė padėtis yra sunki. Kiti pareiškėjo argumentai, dėl kurių galima būtų tenkinti jo skundo reikalavimus, nėra teisiškai reikšmingi.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo H. E. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. S-188(7-202/2013) „Dėl UAB H. E. 2013-10-17 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 68-154 „Dėl H. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-08-22 skundo“ ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 44.4-43-15 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ paliktini nepakeisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo H. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.