Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, kaltinamojo gynėjai advokatei V. L., nukentėjusiajai S. A., jos atstovei advokatei Daivai Ivanauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" inžinieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2d., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis, 2016-01-18, apie 14.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu ranka sudavė vieną kartą savo sutuoktinei S. S. (A.) į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo: M. S., 2016-07-27, apie 16.20 val., buvusiai sutuoktinei S. P. (A.) sėdint automobilyje "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, siekdamas susigrąžinti nukentėjusiosios nepasirašytą daiktų perdavimo dokumentą, kurį nukentėjusioji atsisakė sugrąžinti ir laikė jį savo rankoje, sugriebė jai už dešinės rankos riešo, tuo padarydamas dešinio riešo sumušimą su raiščių patempimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta pavartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu 2016-01-18. Tą dieną jis netikėtai atvyko pas jau kelias dienas atskirai išėjusią pagyventi savo sutuoktinę aplankyti neįgalaus sūnaus. Atvykęs pamatė, kad tame bute iš dušo išeina svetimas vyras. Jis buvo sukrėstas žmonos neištikimybės, todėl sugrįžo pas save į namus. Netrukus sugrįžo ir S., kuri pasakė, kad nori susirinkti savo daiktus. Jis leido jai tai padaryti, tačiau pradėjo priekaištauti, kad ji nespėjo išeiti iš namų, kai susirado kitą vyrą. Kadangi buvo piktas ant jos, priėjo prie S., kuri tuo metu stovėjo buto hole nugara į jį, ją atsuko veidu į save ir delno pirštais trenkė vieną kartą per veidą už neištikimybę. Po to ji pasakė, kad jai trūksta oro ir išėjo į balkoną. Ji balkone pastovėjo keletą sekundžių, ir po to staiga iššoko pro balkono langą. Dėl šios nusikalstamos veikos jis žmonos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, skyrybų metu atiduodamas automobilį, todėl buvusi žmona jam atleido. Po skyrybų jis turėjo teisę du kartus per savaitę ir kas antrą savaitgalį matytis su vaiku. Kai paimdavo vaiką, su S. pasirašydavo vaiko daiktų perdavimo dokumentą. 2016-07-26 vakare jis pasiėmė sūnų ir jo priežiūrai būtinus daiktus nakčiai. 2016-07-27 ryte jis nuvežė sūnų į vaikų darželį. Su buvusia žmona susitarė, kad daiktus, kuriuos paėmė išvakarėse, parveš jai vakare prie jos namo (duomenys neskelbtini). Apie 16.20 val. jis atvažiavo prie S. namų, kur susitiko su ja. Jis padavė daiktus bei daiktų perdavimo dokumentą. S. įsėdo į savo automobilį „Opel Astra“, apžiūrėjo daiktus ir pasakė, kad dokumento nepasirašys, nes trūksta vaiko invalidumo pažymėjimo. Jis pasakė, kad dokumentą atiduos kitą dieną, tačiau ji pasakė, kad dokumento nepasirašys. Jis paprašė grąžinti jam nepasirašytą dokumentą atgal, tačiau S. grąžinti dokumentą atsisakė ir norėjo uždaryti automobilio dureles. Jis neleido jai to padaryti. Dokumentą S. laikė ant savo kelių. Jis ištiesė ranką ir nuo jos kelių paėmė savo dokumentą, o po to nuėjo. Už rankos S. jis sugriebęs nebuvo ir jokio smurto jos atžvilgiu jis nevartojo. Kodėl S. jį apkalba, nežino. Kadangi jokių sužalojimų buvusiai žmonai jis nepadarė, atsisako atlyginti S. A. gydymo išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Taip pat atsisako atlyginti S. A. pateiktą civilinį ieškinį, nes jis jai jokios žalos, dėl kurios ji galėjo patirti moralinę ar turtinę žalą nepadarė. Pilną neįgalumą turintis vaikas gyvena su juo.

S. A. (S.) parodė, kad 2016-01-18 sutuoktinis buvo atėjęs aplankyti vaiko bute, kuriame ji tuo metu gyveno. Jis matė, kad ji gyvena su kitu vyru. Jie susitarė, kad ji atvažiuos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasiimti likusių daiktų. 2016-01-18, apie 14:00 val., ji atvažiavo pasiimti daiktų. M. S. užrakino duris ir pradėjo su ja konfliktuoti. Jis buvo pasiėmęs ir peilį, tačiau juo negrasino, o tik prašė jo neprovokuoti. Po to jis sudavė jai delnu vieną kartą į dešinę veido pusę. Ji pajuto fizinį skausmą. Po to ji, bijodama dėl savo gyvybės, apsimetė, kad jai bloga ir nuėjo prie balkone atidaryto lango. Tada iššoko pro langą bei tokiu būdu pabėgo. Šokdama pro langą ji susižalojo koją. Ji su M. S. tuo metu buvo susituokusi, tačiau nuo 2016-01-13 ji su juo gyveno atskirai. 2016 m. balandžio mėnesį ji išsiskyrė su M. S.. Po skyrybų teismo sprendimu M. S. turėjo teisę matytis su vaiku kas antrą dieną. Kadangi kildavo pastovūs konfliktai, jie buvo sutarę, kad kai M. S. paimdavo vaiką, jie pasirašydavo vaiko daiktų perdavimo dokumentą. 2016-07-26 vakare jis pasiėmė sūnų nakčiai, ji jam padavė sūnaus daiktus, kuriuos įrašė į vaiko daiktų perdavimo dokumentą. 2016-07-27 vakare M. S. atvežė vaiko daiktus, kuriuos perdavė jai ir padavė pasirašyti vaiko daiktų perdavimo dokumentą. Apžiūrėjusi daiktus pamatė, kad trūksta vaiko neįgalumo pažymėjimo. Ji pasakė, kad akto nepasirašys ir įsėdo į savo automobilį „Opel Astra“, o dokumentą pasidėjo ant keleivio sėdinės. Tada norėjo uždaryti automobilio dureles, bet M. S. neleido jų uždaryti ir pusiau įlindęs į saloną bandė paimti dokumentą. Ji greitai dešine ranka paėmė dokumentą ir bandė jį kuo toliau patraukti nuo M. S., kad jis jo nepasiektų. Tada jis sugriebė už jos dešinės rankos riešo ir visa jėga pasuko. Ji pajuto skausmą, todėl paleido dokumentą, kurį M. S. pasiėmė ir išėjo. Po to ji nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes dešinėje rankoje juto stiprų skausmą, negalėjo jos pasukti. Ranka dar nėra pilnai sugijusi ir šiuo metu. Dėl šio įvykio ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3000 eurų. Nors M. S. jai ir negrasino, mano kad ranką jis jai sužalojo tyčia.

Akistatos su įtariamuoju M. S. metu S. A. (S.) patvirtino savo parodymus (b.I.166-168).

2016-02-03 S. S. pareiškimas bei įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji ir įtariamasis dėl 2016-01-18 įvykio susitaikė (t.1.b.l.70-72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 112/2016(03) nurodyta, kad S. S. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1.b.I.39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 112/2016(03) nurodyta, kad S. S. (S. P.) padarytas dešinio riešo sumušimas su raiščių patempimu, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.I.102-103).

Vyresnysis teismo medicinos ekspertas Rimantas Petras Pečkus parodė, kad jis tvirtina savo specialisto išvadą Nr. G. 1375/2016(03). Nustatant S. S. sveikatos sutrikdymo mastą buvo remtasi sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 4 skyriaus 7.1. punktu, t. y. kada dėl sužalojimo nukentėjusio sveikata sutrikdama ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu – dėl riešo sumušimo – su raiščių patempimu S. S. sveikata buvo sutrikdyta 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu M. S. kaltė dėl S. A. (S.) padaryto sužalojimo 2016-01-18 pilnai įrodyta paties M. S. parodymais, kur jis visiškai pripažino savo kaltę. Jo parodymai iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios apie įvykio aplinkybes duotiems parodymams. Ši M. S. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d., kadangi jis, suduodamas smūgį ranka, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, esant jo veiką kvalifikuojančiam požymiui – tai jis padarė savo šeimos nariui – sutuoktinei.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. S. savo kaltę dėl buvusios sutuoktinės sužalojimo 2016-07-27 kategoriškai neigia, parodydamas, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu jis nevartojo ir neketino tai daryti, o tik stengėsi susigrąžinti dokumentą, kurį pats nukentėjusiajai padavė, kad ši jį pasirašytu. Tuo tarpu nukentėjusioji ne tik jo nepasirašė, bet ir atsisakė grąžinti.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad 2016-07-27, kaltinime nurodytoje vietoje, tarp M. S. ir buvusios jo sutuoktinės S. A. įvyko konfliktas dėl nepasirašyto daiktų perdavimo akto, kurio metu M. S. iš nukentėjusiosios jėga atgavo nepasirašytą dokumentą. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti kaltinamajam ir neatiduoti šio dokumento. Šias aplinkybes nurodo tiek pati nukentėjusioji, tiek kaltinamasis.

Nustatyta ir ta aplinkybė, kad po viso šio įvykio S. A. patyrė dešinio riešo sumušimą su raiščių patempimu. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, byloje esanti specialisto išvada Nr.G 1375/2016(03), eksperto Rimanto Petro Pečkaus parodymai.

Tai, kad sužalojimus jai padarė tyčiniais veiksmais M. S., sugriebdamas ją už rankos ir stipriai pasukdamas, tuo siekdamas ją sužaloti, nurodo nukentėjusioji. M. S. šią aplinkybę kategoriškai neigia, paaiškindamas, kad dokumentą jis paėmė nuo nukentėjusiosios kelių net neprisiliesdamas prie pačios nukentėjusiosios. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia aukščiau paminėti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados apie sužalojimų padarymo laiką bei jų pobūdį.

Pagal LR BK 138 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Asmuo, pavartodamas nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, būtent ir siekia asmenį sužaloti ar tyčia sukelti jam fizinį skausmą. Šiuo atveju pasekmių atžvilgiu jis dažniausiai veikia netiesiogine tyčia. Jei nesunkus kūno sužalojimas asmeniui padarytas dėl neatsargumo, baudžiamoji atsakomybė už įvykdytą veiką numatyta LR BK 139 str. Šiuo atveju, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir teigiant, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė nuo fizinio kontakto su kaltinamuoju, negalima padaryti išvados, kad tokie M. S. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužaloti S. A. ar tyčia sukelti jai fizinį skausmą. Dėl šių priežasčių M. S. įvykdyta nusikalstama veika iš LR BK 138 str. 1d. perkvalifikuotina į LR BK 139 str. 1 d.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 58.01 eurų civilinį ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginimo (b.l.121-124, 128-129). Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Nukentėjusioji S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šioje byloje M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 139 str. 1 d., todėl reikalavimas, pareikštas M. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji S. A. dėl jai padaryto sužalojimo kentė fizinį skausmą, patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, kitokius nepatogumus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žala (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta dėl kaltinamojo M. S. neatsargios nusikalstamos veikos, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas jokių sunkesnių pasekmių nesukėlė, padaryto sužalojimo sunkumo mastas konstatuotas ne dėl paties sužalojimo pobūdžio, o dėl jo gydymo trukmės. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo kaltė pasireiškia ne tyčine veika, o neatsargumu. Tai turi didelės reikšmės sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Atsižvelgtina ir kaltinamojo gaunamas pajamas, į tą aplinkybę, kad jis šiuo metu išlaiko visišką negalią turintį vaiką. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios veiksmus, kuri iš esmės pati išprovokavo šį konfliktą, nepasirašydama ir negrąžindama dokumento. Imant domėn visas šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. A. prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų ir kriterijų. Todėl, siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas. Laikytina, jog protingas, logiškai pagrįstas neturtinės žalos dydis, kuris šiuo nagrinėjamu atveju priteistinas iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiosios naudai - 300 Eur.

M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. M. S. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis nusikalto pirmą kartą, dirba, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. S., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, ir nuteisti jį:

pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu.

pagal LR BK 139 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę M. S. skirti laisvės apribojimą 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš M. S. 58.01 eurų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš M. S. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo S. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.