- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- A6.-342-738/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00192-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI) pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovėje) direktorius M. M., žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. nustatė, jog nuo 2017-10-01 iki 2018-05-31, avansinėms išlaidoms gavęs 74.223,48 Eur, išleido atsiskaityti su sekančiais kreditoriais: 2017-10-04 sumokėta „Ctadele“ bankas, AB 448,00 Eur, 2017-10-15 sumokėta „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB 1.200,00 Eur, 2017-10-20 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 1.012,34 Eur, 2017-10-21 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 650,00 Eur, 2017-10-30 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 2.858,21 Eur, 2017-10-30 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 1.149,21 Eur, 2017-11-04 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 460,61 Eur, 2017-11-06 sumokėta UAB „Kauno centro būstas“ 4.030.0 Eur, 2017-11-12 sumokėta Advokatų profesinė bendrija Kaušinis 667,60 Eur, 2017-11- 15 sumokėta „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB 1.200,00 Eur, 2017-11-15 sumokėta „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB 1.200,00 Eur, 2017-11-28 sumokėta 2017-11-15 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 1.662,34 Eur, 2017-11-29 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 1.113,10 Eur, 2017-11-30 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 1.293,63 Eur, 2017-12-01 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 771,82 Eur, 2017-12-01 sumokėta „Citadele“ bankas, AB 440,05 Eur ir kt. VMI mokestinė nepriemoka visiškai išieškota ir sumokėta iki 2018-06-26.
Pareiškime taip pat nurodoma, jog Bendrovės vadovas M. M. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai. Bendrovės mokestinė nepriemoka per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pradėjimo (2018-06-12) iki šio pareiškimo ruošimo teismui dienos (2018-09-24) praktiškai likviduota išieškant tik priverstine tvarka, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės direktorius pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Teismo 2019-01-31 nutartimi, įvertinus Mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes M. M. atžvilgiu buvo iškelta administracinio nusižengimo byla už ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. pripažino, jog jo vadovaujama bendrovė buvo skolinga VMI, tačiau įsiskolinimą dengė pagal galimybes, dalis buvo išieškota priverstinai, bet tikrai nesutinka, jog atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Skolos VMI buvo susidariusio ne dėl jų kaltės, o dėl to, jog nebuvo atsiskaitoma laiku su jais. Jokių mokėjimų kitiems asmenims jie nenukreipė. Pateikė pažymą patvirtinančią, jog įsiskolinimas VMI buvo mokamas ir iki operatyvaus patikrinimo pabaigos skola sumokėta jo iniciatyva, prašo bylą nutraukti, nes nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
M. M. atstovas advokatas G. D. paaiškino, jog bendrovės direktorius nepadarė nusižengimo, kuris jam inkriminuojamas, kadangi bankas, kuriame surenkamos bendrovės gaunamos lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patys skirstė mokėjimus, t. y. bendrovės banko sąskaitoje, esančius pinigus palūkanoms ir paskolai padengti skirstydavo ir pirmiausiai nusiskaitydavo pats bankas, be sutikimo, tokia buvo paskolos gavimo sąlyga. Nei M. M., nei kitas bendrovės atstovas jokios įtakos daryti negalėjo, o likusieji pinigai buvo pervedami VMI ir įsiskolinimas yra padengtas seniai. Pačios VMI skolos priežastys yra subjektyvios, nepriklausančios nuo bendrovės vadovo, priklausė tik nuo bendrovės skolininkų, ji9ems nesumokėjus pinigų, bendrovė negalėjo atlikti atsiskaitymų. Taip pat nurodė, jog iš esmės VMI jokia forma reikalavimo nėra pareiškusi, nes jo nuomone ANK 120 straipsnio dispozicija daugiau yra susijusi su nemokia įmone, kreditorių reikalavimai ir bankroto bylos iškėlimu, nes pagal CK 6.930¹ straipsnyje nurodytas eiliškumas nesusijęs su šios bendrovės finansine būsena, nes pagal turimas, gaunamas lėšas ir buvo atsiskaitoma su turimais kreditoriais, nepažeidžiant įstatymų. Pateikė aiškinamąjį raštą, kuris patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnyje, nebuvo padarytas.
VMI su pareiškimu teismui pateikė duomenis dėl M. M. kaltės įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą: mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-8); integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 9-24); ataskaita – įplaukos (b. l. 25-26); VMI 2018-06-11 operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 27); VMI 2018 m. liepos 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR.1042-3251, kurioje bendrovei siūloma užtikrinti, jog deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos eilės tvarkos, taip pat nurodyta, jog bendrovė gali siūlyti kitus nepriemokos padengimo būdus. Taip pat iš šios pažymos matyti, jog nuo 2017-10-01 iki 2018-05-31 iš bendrovės banko sąskaitos buvo nuskaityti pinigai „Citadele“ bankui (b. l. 28-31); M. M. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jo vadovaujama įmonė įsigijo patalpas, ketindama jas suremontuoti ir išnuomoti restoranui, tačiau pastatas, kuriame yra patalpos, senas ir saugomas Kultūros paveldo departamento, todėl iškilo nenumatyti ginčai ir nesutarimai, dėl šių priežasčių patalpos liko nesuremontuotos ir neišnuomotos ir iš jų jokių pajamų įmonė negavo, todėl neturėjo galimybės mokėti mokesčius. Patalpas žada parduoti, o gautais pinigais padengs įsiskolinimą (b. l. 32-33); sąskaitos išrašas (b. l. 34-38, 39, 40); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga (b. l. 41-48); Bendrovės avanso apyskaita (b. l. 49-56). Šie visi duomenys iš esmės patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimą, tačiau jis buvo sumokėtas, o atsiskaitinėjama buvo su „Citadele“ banku.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui pažymą apie atsiskaitymą su VMI, kuri patvirtina, jog VMI 2018 m. liepos 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR.1042-3251 nurodytas 14080,66 eurų įsiskolinimas buvo padengtas nuo 2018-06-19 iki 2018-09-03 imtinai, buvo sumokėta ir 1256,86 eurų einamųjų mokesčių. Ši pažyma ir prie jo pridėtas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, jog VMI įsiskolinimas ir einamieji mokesčiai buvo sumokėti iki buvo pareiškimo iškelti administracinio nusižengimo bylą surašymo ir pateikimo teismui (2018-09-24). Beje, jog įsiskolinimas sumokėtas, nurodoma ir pačiame pareiškime.
Administracinio teisės nusižengimo teisena nutrauktina.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 303073394, VMI skolininke buvo iki 2018-09-03. VMI pareiškime nurodoma, jog bendrovės mokestinė nepriemoka per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pradėjimo (2018-06-12) iki pareiškimo ruošimo teismui dienos (2018-09-24) praktiškai likviduota išieškant tik priverstine tvarka. Tačiau visa tai patvirtina, jog jokio įsiskolinimo bendrovė neturi nuo 2018-09-03, be to VMI nurodoma, jog įsiskolinimas buvo išieškomas priverstine tvarka, tačiau nenurodyta kokia forma reikalauta ir išieškota įsiskolinimo suma. Iš M. M. pateiktos pažymos apie atsiskaitymą su VMI matyti, jog buvo atliekami pavedimai iš bendrovės sąskaitos.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.
Bendrovės direktorius kaltinamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymu, tačiau iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pats jokių mokėjimų kitiems kreditoriams, taip pat ir bankui „Citadelė“ nevykdė. Einamas paskolos įmokas ir kitus mokesčius už suteiktą paskolą nusirašydavo pats bankas, todėl M. M. pats neturėjo jokių galimybių pirmiausiai visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, todėl tokia susidariusi padėtis, kuomet bankas vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, pirmiausiai tenkino savo poreikius, nusirašydamas lėšas nuo bendrovės sąskaitos, o tik paskui pervesdavo mokesčius valstybei, nuo bendrovės vadovo veikimo ar neveikimo nepriklausė. Savanoriškai visiškai padengti mokestinė nepriemokos valstybės biudžetui įsiskolinimo bendrovės direktorius pats negalėjo dėl subjektyvių priežasčių, nes su bendrove savalaikiai neatsiskaitė jos skolininkai, kreditoriai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
Nutraukti pradėtą administracinę teiseną „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. atžvilgiu pagal 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.