Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-07-05 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 str. 2 d. ir nuteistas penkiasdešimties parų areštu;

- BK 187 str. 3 d. ir nuteistas dvidešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkiasdešimties parų areštas.

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. G. nuteistas už tai, kad jis 2007-01-28 naktį, apie 2.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, įveikęs papildomas apsaugos priemones, t.y. išdaužęs nukentėjusiajam V. Š. priklausančio automobilio VW Golf, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), 150 litų vertės dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą – minėto automobilio saloną, iš kurio, sugadinęs priekinę panelę ir tuo padaręs V. Š. 40 litų žalą, pasikėsino pagrobti 700 Lt vertės automagnetolą „Alpine“, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – automagnetolos galinė dalis užstrigo priekinėje panelėje ir jos nebuvo galimybės ištraukti – nusikaltimo nebaigė, po ko iš automobilio daiktų dėtuvės pagrobė automagnetolos „Alpine“ valdymo skydelį 120 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu D. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-07-05 nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, o taip pat yra kitos sąlygos, būtinos taikyti BK 38 str. Be to, D. G. teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jis nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau teismas, atmesdamas jo parodymus apie tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė vienas, nenurodė tokius jo parodymus paneigiančių įrodymų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 60 str. 1 d. 1 p. netinkamo pritaikymo BK 24 str. 1 d. nurodoma, kad bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad nusikalstamą veiką D. G. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. Nuosprendyje nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas, ar jis buvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. Nuosprendyje nėra nurodoma ir tai, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nenustatyto asmens dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir ar šis asmuo, kaip ir D. G., buvo nusikaltimo vykdytojas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai G. K. ir T. S., po nusikaltimo sulaikę D. G., parodė, kad jį pastebėjo ne nusikaltimo vietoje, o jau kartu su kitu asmeniu bėgantį nuo Nemuno g. 64 esančio namo kiemo, ties degaline. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad besibraunantį į automobilį jis matė tik vieną asmenį ir daugiau jokių žmonių tame kieme nepastebėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad BK 24 str. 1 d. normos taikymas yra nepagrįstas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 328 str. 1 p., 2 p.). Nors apeliacinis skundas paduotas ne dėl per griežtos bausmės paskyrimo, tačiau panaikinus BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kurią skirdamas bausmes D. G. atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, atitinkamai švelnintinos jam pagal BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. paskirtos bausmės.

Dėl BK 38 str. taikymo

BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu baudžiamajame įstatyme numatyti du būtini kriterijai - formalusis, tai yra asmuo turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, o taip pat vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. G. įvykdė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir su juo susitaikė, taigi sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d. 1-3 punktuose, yra. Sprendžiant, ar yra ir kita būtina sąlyga BK 38 str. taikymui ir D. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus bei motyvus, kaltės formą, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę.

Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas D. G. asmenybę, be pagrindo atsižvelgė į tą aplinkybę, kad jo atžvilgiu nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi joje dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tačiau pagrįstai konstatavo, kad D. G. padarė tyčines nusikalstamas veikas ir buvo aktyvus jų vykdytojas, nedirbo ir nesimokė, yra tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis. D. G. atžvilgiu teistumas yra išnykęs, tačiau ta aplinkybė, kad jis jau buvo teisiamas už svetimo turto vagystes, o taip pat nusikalstamų veikų, už kurias D. G. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė elgesio pasekmė. Kartu darytina išvada, kad pagrindo manyti, jog D. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir dėl to gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d., nėra.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-07-05 nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje panaikinti nuorodą, kad nusikaltimas padarytas grupės bendrininkų ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

D. G. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki 40 parų arešto, o pagal BK 187 str. 3 d. paskirtą bausmę sumažinti iki 15 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą 40 parų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.