- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-579-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01410-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2543-772/2015 pagal atsakovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš ieškovo J. G. priteisimo nepilnamečiams vaikams bei laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad santuokoje su ieškovu gimė du vaikai E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinti būtiniausi minimalūs jų poreikiai, todėl atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš ieškovo J. G. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur nepilnamečiams vaikams: E. G. ir A. G., pradedant nuo 2015-02-20 iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su jų motina atsakove L. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi prašymą tenkino.
Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakove L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) .
Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-02-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas konstatavo, kad mažamečius vaikus gali neigiamai paveikti tarp tėvų esanti konfliktinė situacija, ieškovo smurtavimas bei alkoholio vartojimas, dėl ko galimai vaikams neužtikrinamas reikiamas emocinis saugumas šeimoje, jų būtiniausių materialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad turi būti laikinai nustatyta mažamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja priešieškinio iš esmės dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos kaip išimtinės, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
Teisme tik priimtas priešieškinys, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o įstatymas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovo neprisidėjimas prie vaikų išlaikymo teismą įtikino, kad gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, todėl priteisė laikiną išlaikymą iš ieškovo jo nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 90,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-02-20, iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nuo pat gimimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir A. G. gyvena jo tėvams priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Čia nepilnamečiams vaikams sudarytos visos sąlygos – jie turi atskirą kambarį, žaislus, savo daiktus, rūbus ir kt. Apie tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas nurodyta ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje. Nepilnamečiai vaikai yra prižiūrimi, saugūs, juos labai myli, rūpinasi nuo pat gimimo. Kitur vaikai nuo pat gimimo nėra niekada gyvenę. Todėl, apelianto nuomone, nepilnamečių vaikų saugumas būtų užtikrintas nustatant jų gyvenamąją vietą su tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovė, jo teigimu, negrįžta namo po kelias paras, nesirūpina vaikais taip kaip turėtų. Todėl mano, kad toks atsakovės elgesys kenkia ir jų nepilnamečiams vaikams, todėl yra paduotas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė yra įrašyta į socialinės rizikos asmenų sąrašą. Be to, paaiškina, kad kilusio konflikto priežastis yra psichologinis persekiojimas jo atžvilgiu.
Atsakovė šiuo metu gyvena jos motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), butas yra 29 kv. m. gyvenamojo ploto su daliniais patogumais, bute vyksta einamieji remonto darbai, namuose sąlygos vaikams gyventi minimalios. Todėl apeliantas prašo atsižvelgti į saugotinus vaikų teisėtus interesus.
Apeliantas nesupranta, kodėl teismas laikiną išlaikymą vaikams priteisė nuo 2015-02-20, kada vaikai gyveno su tėvu iki 2015-03-13 nutarties priėmimo ir buvo jo išlaikomi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė L. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Apelianto pastebėjimai dėl gyvenimo sąlygų pas atsakovę yra nepagrįsti, nes jose užaugo tiek atsakovė, tiek jos brolis su seserimi. Be to, nustatant vaikų gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kokio ploto pas vieną ar tai kitą tėvą yra gyvenamoji patalpa, tačiau ir į tėvų asmeninius bruožus. Faktinės aplinkybės apie atsakovo būdą, bei pridėti dokumentai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, teismui leido padaryti pagrįstą prielaidą, kad esama situacija ir vaikų gyvenamosios vietos palikimas su tėvu, t.y. ieškovu, neužtikrintų vaikams reikiamo emocinio saugumo.
Šalies argumentai
Apeliantas, jos teigimu, neįrodė, kad ji savo, kaip mamos, pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdė ir/ar vykdo netinkamai. Teigia, kad ji niekada nebuvo įrašytą į ieškovo nurodytus sąrašus, papildomai nurodė, kad 2015 m. (duomenys neskelbtini) mėn. yra įrašyta tik J. G. ir L. G. šeima dėl smurto artimoje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėdamas šią konkrečią bylą ir spręsdamas dėl teismo nutarties teisėtumo, absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis (CPK 334 str. 2 d. 1 p.), kuria buvo patenkintas ieškovo J. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – buvo nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškovu J. G., priteistas iš atsakovės L. G. nepilnamečiams vaikams laikinas materialinis išlaikymas.
Šiaulių apylinkės teismo kovo 13 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta su atsakove L. G., priteistas iš ieškovo laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinus 2015 m. vasario 20 d. nutartį, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo liko neišspręstas, todėl bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo išspręsti iš esmės.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo J. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtas nagrinėti iš esmės Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. gegužės 26 d., o procesinis sprendimas priimtas 2015 m. birželio 2 d.
Po skundžiamos nutarties priėmimo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantas pateikė naujus įrodymus, kurie jo teigimu patvirtina aplinkybes, kad laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neužtikrina vaikų sveikatos, saugumo bei aiškiai neatitinka geriausių jų interesų.
CPK 314 straipsnyje expressis verbis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto pateiktuose dokumentuose esantys duomenys yra susiję su nagrinėjamo klausimo aplinkybėmis, todėl prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos tenkina, pateiktus įrodymus prijungia ir vertina juos visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 180, 181, 185 ir 314 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki sprendimo byloje priėmimo bei jų gyvenamąją vietą nustatė su motina– teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jiems priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į atskirtojo skundo objektą, šiuo atveju teismas sprendžia, ar iki bylos išnagrinėjimo egzistuojanti vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus, ar nekelia jiems grėsmės.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo
Pažymėtina, jog CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę taikyti laikinąją vaiko apsaugos priemonę – kol bus išnagrinėta byla nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė – yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažamečius vaikus gali neigiamai paveikti tarp tėvų esanti konfliktinė situacija, ieškovo smurtavimas bei alkoholio vartojimas, dėl ko galimai vaikams neužtikrinamas reikiamas emocinis saugumas šeimoje, jų būtiniausių materialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas. Tačiau iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties matyti, kad situacija yra iš esmės pasikeitusi, ką patvirtina ir apelianto pateikti nauji įrodymai dėl vaikų motinos, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, elgesio. Nors šiuo metu atsakovei gyvenant pas savo motiną jos namuose, sąlygos vaikams gyventi yra minimalios, tačiau šiuo atveju vertintinas atsakovės elgesys bei jos gyvenimo būdas, keliant grėsmę esminiams vaikų interesams aspektu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje girtaujama, netvarka, vaikai neprižiūrėti. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laiko tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai E. ir A. G. nuo 2015-04-17 pačios motinos L. G. prašymu gyvena pas tėvą J. G.. Akcentuotina ir tai, kad šiuo metu pati atsakovė prieštarauja, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų tėvu. Faktinės aplinkybės apie dabartinį atsakovės būdą, apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai pripažinti, kad esama situacija ir vaikų gyvenamosios vietos palikimas su motina, t.y. atsakove, neužtikrina ir kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Teismo vertinimu, ši gyvenamoji vieta (dabartinėje motinos gyvenamojoje vietoje) yra netinkama vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, iš esmės neužtikrina vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, todėl jos keitimas vaikams yra būtinas ir neišvengiamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – atsakovės L. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš ieškovo J. G. priteisimo nepilnamečiams vaikams bei laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, atmestinas.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo momento
Kadangi skundžiama nutartis naikinama ir L. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš J. G. priteisimo nepilnamečiams vaikams bei laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo atmetamas, šiuo atveju nebėra aktualus laikino išlaikymo iš vaikų tėvo priteisimo momentas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš J.G. priteisimo nepilnamečiams vaikams bei laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo, atmesti.