Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame numatyta, kad Civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, ta apimtimi, kuria kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai įsigyti, medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai nesant jokių įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsniui, kur numatyta, kad SESV 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais; tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu; taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama, 29 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 138 straipsnio 3 dalis, kur numatyta, kad Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.1. Teigia, kad jam priklausantis graižtvinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priskiriamas A kategorijos ginklams. Šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ gamintojas yra numatęs galimybę šį šautuvą naudoti kartu su duslintuvu, ant šautuvo yra „gamykliškai“ padaryta duslintuvo tvirtinimo vieta. Apelianto nuomone, naktinio matymo prietaisas ir duslintuvas turi aiškią civilinę paskirtį ir nėra skirti tik A kategorijos ginklams, kaip numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teigia, kad skunde nurodė, kad duslintuvą įsigijo Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje Latvijoje, o naktinio matymo prietaisą įsigijo Vokietijoje. Pažymi, kad dalyje Europos Sąjungos valstybių yra įtvirtinta pareiga medžioklės metu naudoti duslintuvą. Naktinio matymo prietaiso naudojimas yra būtinas medžioklės metu, kadangi patikimai neidentifikavus objekto į kurį taikoma, yra keliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, naktinio stebėjimo prietaisų naudojimą leidžia Medžioklės taisyklių 9.2.4. punktas.

3.2. Pažymi, kad nei naktinio matymo prietaisas, nei naktinis taikiklis nėra ginklai. Jie yra ginklų priedėliai. Ginklai gali turėti pačius įvairiausius priedėlius, kurie turi savarankišką funkciją ir negali kelti jokios grėsmės aplinkiniams, tokius kaip atramos, ergonominiai elementai ir pan. Ginklo priedėlis netampa ginklu nuo to, kad jis tokiu buvo pavadintas arba kokiai kategorijai priskirtas priimant teisės aktą. 1991-06-18 Tarybos direktyvoje 91/477/EEB nesuteikta teisė valstybėms narėms vidaus teisės aktais išplėsti ginklo sąvoką ir tuo pagrindu riboti naktinių taikiklių ir duslintuvų įvežimą ir apyvartą. Taip pat pažymi, kad ginklų priedėlių apyvartos ribojimo galimybės valstybės narėms direktyva nenumato.

3.3. Nurodo, kad teismo paminėtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutarime Capsis de Dijon byloje, priešingai, nei pacituota skundžiamoje nutartyje, Teisingumo Teismas pripažino, kad reikalavimais dėl alkoholinių gėrimų minimalios tūrinės alkoholio koncentracijos nėra siekiama bendrojo intereso tikslo, ir jie nėra svarbesni už prekių judėjimo laisvės reikalavimus, kurie yra viena pagrindinių Bendrijos taisyklių. Teisingumo teismas taip pat nurodė, kad „nėra jokios pagrįstos priežasties neįsileisti į valstybę narę alkoholinių gėrimų, teisėtai pagamintų ir pardavinėjamų bet kurioje kitoje valstybėje narėje, ir prekybai šiomis prekėmis negali būti taikomas teisės aktuose nustatytas draudimas pardavinėti gėrimus, kurių tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė už nacionaliniu teisės aktu nustatytąją ribą“.

3.4. Teigia, kad skundžiama nutartimi teismas taip pat nurodė, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje yra numatytos 34 straipsnio išimtys – valstybės narės dėl visuomenės interesų, t. y. viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir žmonių bei gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, gali nustatyti nacionalines taisykles, net jei tokios taisyklės sukuria prekybos kliūtis gaminiams, kuriais teisėtai prekiaujama kitoje valstybėje narėje. Tačiau skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė, kad sutinkamai su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje numatyti draudimai ir apribojimai, turi būti pateisinami, t. y. jais turi būti realiai pasiekiami deklaruojami viešojo intereso tikslai. Skundžiamo policijos nutarimo kontekste pažymėtina, kad naktinio matymo prietaisas ir duslintuvas nebuvo naudojami medžioklės metu Lietuvos teritorijoje. Tokiu draudimu nesiekiama įgyvendinti Lietuvoje nustatytą medžioklės tvarką, o siekiama diskriminuoti daiktų savininkus, gamintojus ir pardavėjus, pirmiausia tuos, kurie naktinio matymo prietaisus ir duslintuvus įsigyja tam, kad naudoti juos kitose Europos Sąjungos valstybėse. Draudimu faktiškai Lietuvos gyventojams ribojamas medžioklės organizavimo ir su tuo susijusių paslaugų įsigijimas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tai tiesiogiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį. Faktas, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse duslintuvais ir naktinio matymo prietaisais prekiaujama laisvai, patvirtina, kad jų civilinė apyvarta neturi jokios įtakos viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

3.5. Pažymi, kad teismo paminėta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti grindžiamos teismo išvados, kadangi ji pateikta peržengus specialisto kompetencijos ribas. Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis; Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų; Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Išvada, ar daiktas atitinka įstatymo numatytus kriterijus yra teisinė išvada. Teisę aiškina ir taiko teismai (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teigia, kad teismo išvada, jog daiktas yra A kategorijos ginklo priedėlis yra tik teisinė išvada, kadangi susijęs su teisės aiškinimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra išvardinti konkretūs daikto priskyrimo A kategorijos ginklams ar priedėliams kriterijai, tokiu būdu daikto klasifikavimas yra susijęs su diskrecijos naudojimu taikant teisę. Tokius įgaliojimus turi tik teismas.

3.6. Teigia, kad teismui nurodė, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkte numatyta, kad A kategorijai priskiriami duslintuvai, naktiniai taikikliai. ANK 233 straipsnio 1 dalies dispozicijoje taip pat numatyta, kad bauda taikoma už ginklų taikiklių laikymą ir gabenimą, tačiau skundžiamu nutarimu nenustatyta, kad jis laikė A kategorijos naktinį taikiklį arba taikiklį. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad jis turėjo naktinio matymo prietaisą. Pažymi, kad naktinis taikiklis ir naktinio matymo prietaisas yra skirtingos paskirties daiktai. Teigia, kad naktinio matymo prietaisų naudojimą tiesiogiai numato ir leidžia Medžioklės taisyklės. Apelianto teigimu yra neaišku, kodėl skirtingose skundžiamos nutarties dalyse teismas tą patį daiktą vadina skirtingais pavadinimais. Be to, teismui konstatavus administracinio nusižengimo aplinkybes, kuriose kalbama ne apie naktinį taikiklį, bet apie naktinio matymo prietaisą, nėra jokio pagrindo daikto, kuris nebuvo administracinio nusižengimo dalyku, konfiskavimą.

3.7. Teigia, kad atsižvelgiant į teismo išaiškinimą, jog turėti naktinio matymo prietaisą draudžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tai yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame numatyta, kad Civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, ta apimtimi, kuria kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai įsigyti, medžioklei skirti naktinio matymo prietaisai nesant jokių įstatymu patvirtintų tokio pripažinimo kriterijų pripažįstami A kategorijos naktiniais taikikliais ir jų apyvarta draudžiama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.