Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinio nusiengimo protokolą surašiusios institucijos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos atstovei Michaelai Kaslovai,

asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas D. A., jo atstovams advokatei Dovilei Murauskienei ir atstovui Rimantui Kasperavičiui

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nelegalaus darbo tyrimo akto 2021-06-23 pagrindu, 2021-06-23 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 str. 1 d. pagrindu, t. y., kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojas – (duomenys neskelbtini) pilietis O. H., UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2021-06-05 į virėjo pareigas, būtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nustatyta, kad O. H. atvyko į Lietuvos Respubliką su lenkiška viza, neturi leidimo gyventi Lietuvoje, nacionalinės vizos ar kito dokumento, pateisinančio asmens teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje nuo 2021-06-05. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2.2 p. – Valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Nutarime nurodytos išimtys, kurioms esant, asmenų atvykimas į Lietuvos Respubliką yra laikomas teisėtu, tačiau šios bylos pažeidimui išimtys netaikomos. Nurodyta, kad D. A. savo veiksmais (neveikimu), pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d.

Administracinio nusiengimo protokolą surašiusios institucijos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos (toliau tekste – Institucija) atstovė M. Kaslova paaiškino, kad A. A. padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., nes įdarbino užsienio šalies pilietį neįsitikęs, kad jo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas, t. y. įdarbintas O. H. negalėjo atvykti ir būti Lietuvoje, nes nuo 2021-06-01 tokiems asmenims yra privalomas skiepas. O. H. skiepo neturėjo, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnyba priėmė sprendimą įpareigoti O. H. išvykti iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad D. A. privalėjo žinoti užsienio šalies piliečio įdarbinimo tvarką ir aplinkybę, kad jis gali būti įdarbintas tik turėdamas skiepą, todėl prašo teismo įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirti D. A. nuobaudą už padarytą pažeidimą.

D. A. pripažįsta, kad nepatikrino, ar jo įdarbintas asmuo O. H. turi skiepą, nežinojo tokio reikalavimo, pasitikėjo dokumentais, pagal kuriuos O. H. atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo įleistas į jos teritoriją. Manė, kad jei O. H. pateikimas į Lietuvos Respubliką buvo patikrintas ir įvertintas atitinkamų institucijų, jo atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo teisėtas. Apie pasikeitusią tvarką ir reikalavimus nežinojo, dėl užsieniečių įdarbinimo konsultavosi su teisininkais, ne kartą yra darbinęs savo įmonėje užsieniečius, nėra padaręs pažeidimų ir neturi nuobaudų. Prašo įvertinti, kad jo veiksmuose nėra tyčios, darbuotojo O. H. įdarbinimas buvo tinkamai įformintas, žala nepadaryta.

D. A. atstovas R. Kasperavičius paaiškino, kad A. A. su juo konsultuojasi dėl užsienio šalių piliečių įdarbinimo, rengdavo dokumentus ir užklausas, siekė teisėto ir teisingo asmenų įdarbinimo įmonėje.

D. A. atstovė advokatė D. Murauskienė prašo administracinę teiseną D. A. atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo sudėties, nes darbdaviui įstatymo nėra numatytas reikalavimas tikrinti užsienio šalies asmens patekimo į Lietuvos Respubliką teisėtumo. D. A. neįsitikinęs dėl darbuotojo O. H. paskiepijimo, nepadarė pažeidimo dėl nelegalaus darbo. Teismui nusprendus nenutraukti administracinės teisenos, prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą jį surašiusiai institucijai, nes protokole nurodyta, kad D. A. nedalyvavo surašant protokolą, tuo tarpu ant jo yra jo parašas, kad su protokolu susipažino. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas neteisingai ir D. A. nebuvo užtikrintos procesinės teisės administracinio nusižengimo byloje surašant administracinio nusižengimo protokolą. Teismui netenkinus ir šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, nes padarytas pažeidimas nesukėlė pasekmių, pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, nuobaudos paskyrimas gali sužlugdyti D. A. įmonės veiklą. Taip pat prašo įvertinti, kad reikalavimas užsienio šalies piliečiams turėti skiepą įsigaliojo 2021-06-01, galiojo tik mėnesį, O. H. įdarbinimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl yra pagrindas D. A. netaikyti sankcijos už pažeidimą, numatytą ANK 95 str. 1 d. ir paskirti tik įspėjimą.

Teismas, įvertinęs rašytinę šios bylos medžiagą nustatė, kad D. A. būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įdarbinimą asmeniu, įdarbino darbuotoją O. H., nesilaikydamas užsienio šalies piliečių įdarbinimo tvarkos.

Teismas sprendžia, kad D. A. būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, neįvykdė pareigos įdarbindamas užsienio šalies pilietį, patikrinti ir įsitikinti, ar toks asmuo gali būti įdarbintas pagal įstatymo reikalavimus dėl trečiųjų asmenų įdarbinimo karantino sąlygomis.

2021-06-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 1226, redakcijos 2.2 p. nuostatos reglamentuoja, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Asmens atvykimas ir darbas laikomas teisėtu, kai asmuo turi ES šalies vizą ar biometrinį pasą, t. y. buvimas yra teisėtas 90 dienų per 180 dienų, kai asmuo yra atlikęs vakcinavimo nuo Covid – 19 ligos procesą 9 baigęs vakcinavimo procesą).

Nustatyta, kad D. A. patikrinęs O. H. atvykimo į Lietuvos Respubliką dokumentus – vizą, leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje, privalėjo patikrinti ir įsitikinti, kad O. H. atitinka reikalavimus dėl užsienio šalies piliečių darbo Lietuvos Respublikoje karantino sąlygomis. Teismas sprendžia, kad D. A. šios pareigos neįvykdė, šią aplinkybę pripažino ir pats D. A., nurodydamas, kad jam nebuvo žinomas reikalavimas dėl įdarbinamo užsienio šalies piliečio privalomo pasiskiepijimo.

D. A. yra verslininkas, jo teigimu nekartą įdarbinęs užsienio šalies piliečius savo vadovaujamoje įmonėje, todėl jis privalo žinoti užsienio šalies piliečių įdarbinimo tvarką ir reikalavimus, kuriuos jis turi pareigą patikrinti, o neįvykdęs tokios pareigos, prisiimti pareigos neįvykdymo pasekmes.

Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. nuostatas nelegaliu darbu laikoma, kai trečiosios šalies pilietis įdarbinamas ir atlieka darbo funkcijas darbdavio naudai, kuris įdarbintas nesilaikant užsienio šalies piliečių įdarbinimo tvarkos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. A. savo veiksmais ir neveikimu pažeidė įstatyminės darbo santykių formos nuostatas, numatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. ir tokiais veiksmais ir neveikimu padarė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad D. A. būdamas atsakingu asmeniu ir turinčiu pareigą užtikrinti įstatymų laikymąsi dėl darbo santykių teisėtumo, pažeidė darbo santykių sukūrimo su darbuotoju tvarką, jo veiksmai ir neveikimas dėl minėtos darbo santykių sukūrimo tvarkos atitinka ANK 95 str. 1 d. nelegalaus darbo turinį, todėl šiuos veiksmus yra pagrindas vertinti nelegaliu darbu. Teismas sprendžia, kad asmuo, samdantis kitus asmenis dirbti jo naudai ir interesais, privalo žinoti asmenų įdarbinimo tvarką ir ją užtikrinti, bei numatyti nelegalaus darbo pasekmes.

Paminėto pagrindu nustačius pažeidimo padarymo faktą ir sudėtį, yra pagrindas pripažinti, kad D. A. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl už padarytą pažeidimą jam skirtina administracinė nuobauda.

Pagal aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo nutraukti administracinę teiseną D. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., nesant pažeidimo sudėties. Kaip jau minėta, pažeidimo sudėtį sudaro nelegalaus darbo faktas, kai darbdavys, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, priima darbuotoją – kitos šalies pilietį į darbą, neįvykdęs reikalavimo patikrinti, kad užsienio šalies pilietis privalo turėti ne tik ES vizą, leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, bet ir atitikti kitus reikalavimus, kurie nustatyti užsienio šalies piliečiams, siekiantiems dirbti Lietuvos Respublikoje šalyje paskelbto karantino metu. Teismas konstatavo, kad D. A. priėmė į darbą O. H., kuris neturėjo skiepo, vadinasi toks darbuotojas laikomas nelegalaus darbo subjektu. Faktą, kad O. H. į Lietuvos Respubliką negalėjo atvykti, būti šalyje ir dirbti neturėdamas skiepo, įrodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2021-06-17 sprendimas įpareigoti O. H. išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas laiko, kad nepriklausomai nuo aplinkybės, kad reikalavimas turėti skiepą užsienio šalies piliečiui galiojo tik mėnesį laiko – nuo 2021-06-01 iki 2021-07-01, neatleidžia D. A. nuo atsakomybės, nes 2021-06-05, kai buvo nustatytas pažeidimas, įstatyminė norma dėl skiepo užsienio šalies piliečiams, galiojo. Teismas taip pat pažymi aplinkybę, kad D. A., jo teigimu, anksčiau ir pažeidimo nustatymo metu, darbui įdarbinimo būdu yra pasitelkęs užsienio šalies piliečius, todėl jis žinojo ar privalėjo žinoti įstatymo reikalavimus tokių asmenų įdarbinimui Lietuvos Respublikoje. Be to, COVID – 19 karantino laikotarpis prasidėjo 2020-03-16, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad D. A. užsienio šalių piliečių įdarbinimui nustatyti reikalavimai, buvo netikėti, negalėjo jam būti žinomi, todėl pažeidimo jis nepadarė tyčia arba tokio pažeidimo pavojingumas yra mažesnis.

Teismas aplinkybę, kad padarytu pažeidimu nepadaryta žala, teismas įvertins skirdamas nuobaudą ir parinkdamas jos dydį.

Netenkintinas D. A. atstovės prašymas grąžinti administracinio nusižengimo protokolą institucijai jį surašiusiai, nes surašant protokolą buvo pažeistos D. A. procesinės teisės, nenustačius teisių pažeidimo fakto. Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole įrašyta, kad protokolas surašytas D. A. nedalyvaujant, kai jis dalyvavo, nesudaro pagrindo laikyti, kad protokolas turi esminių trūkumų, ar iš esmės pažeidė D. A. teises. Priešingai, administracinio nusižengimo protokolas įteiktas D. A., D. A. jį gavo, nes pageidavo dėl jo pasitarti su teisininkais ir tik vėliau grąžino institucijai protokolą su savo parašu ir įrašu, kad su protokolu susipažino. Įrašas, kad protokolas surašytas D. A. nedalyvaujant, kai jis dalyvavo, bet iš karto nepadėjo parašo, kad gavo ir susipažino, nesudaro pagrindo protokolą laikyti neteisingu, kaip ir nėra pagrindo išvadai, kad surašant buvo pažeistos asmens teisės.

Individualizuojant D. A. skiriamos nuobaudos dydį, teismas įvertina padaryto pažeidimo rūšį, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, įvertinus visumą administracinės teisės pažeidimų padarymo aplinkybių ir pasekmių, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltininkas iš dalies pripažino padaręs pažeidimą, apie priimtą į darbą O. H. buvo informuota VSDFV, buvo mokami mokesčiai, nenustačius duomenų apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. Teismas nenustatė pagrindų D. A. neskirti nuobaudos, ar skirti tik įspėjimą, nes padaryto pažeidimo faktas aiškus ir įrodytas, todėl D. A., kaip verslininkas, privalo prisiimti nepakankamo rūpestingumo ir atidumo vykdant verslą pasekmes.

Paminėto pagrindu, nenustačius D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., taip pat įvertinus aplinkybę, kad nėra duomenų apie D. A. padarytus tos pačios ar kitos rūšies administracinius nusižengimus metų bėgyje, D. A. skiriamai nuobaudai taikytinos ANK 34 str. 5 d. nuostatos ir paskirtina mažesnė, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. D. A. skirtina mažesnė bauda, nei numatyta už padarytą administracinį nusižengimą minimali bauda, darant išvadą, kad už padarytą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis yra didelis, neproporcingas padarytam pažeidimui ir pasekmėms, be to, laikytina, kad paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis gali užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų kodekso paskirtį, numatytą ANK 1 str. 1 d. ir pasiekti ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 34 str. 5 d., 6 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1, 2 d., 675 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje paskirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 21136466519.

Nesumokėta bauda išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.