- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1570-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00964-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- J. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1570-538/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. ieškiniu prašė įkeldinti ją ir nepilnametę dukrą E. V. į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą J. V. netrukdyti naudotis šiomis patalpomis. Nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini), yra bendra šalių, kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kuriose gyvena atsakovas J. V.. Atsakovas J. V. neįleidžia į patalpas (duomenys neskelbtini), neduoda raktų. Nurodė, šios patalpos buvo remontuojamos, ieškovė R. V. ir vaikas jose negyveno, bet nori gyventi šiuo metu, nes dėl finansinių sunkumų, neturi kitos tinkamos gyvenamosios patalpos. Taip pat nurodė, kad dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu J. V., gyvena skyriumi, šiuo metu su nepilnamete dukra gyvena sesers bute (duomenys neskelbtini), tačiau sesuo prašo išsikelti iš buto, todėl joms būtina kitas gyvenamoji patalpa. Mano, kad patalpos (duomenys neskelbtini), yra pritaikytos arba gali būti pritaikytos gyvenimui, nes ten gyvena atsakovas J. V.. Į patalpas (duomenys neskelbtini), prašo įkeldinti siekiant užtikrinti ieškovės R. V., kaip turto bendrasavininkės ir nepilnamečio vaiko interesus. Paaiškino, kad šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai nagrinėjami teisme ir nėra pabaigti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-04-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ginčo objektas – pastatas (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-05-08, registruotas nuosavybės teise atsakovo J.A. V. vardu, yra administracinis pastatas. Iš nebaigto įrengti nekilnojamojo turto ekspertizės akto nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra nepilnai įrengtas, neįrengtos higienos sanitarinės patalpos, nėra vandentiekio, klozeto, praustuvo, dušo ir kt. Šalys yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 2000-05-31, šiuo metu Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama tų pačių šalių civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, priešieškiniu atsakovas J. V. prašo turtą (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini), patalpos nėra pritaikytos gyvenimui, patalpos nepilnai įrengtos, jose nėra būtiniausių higienos ir kitų sanitarinių reikalavimų atitinkančių įrenginių, todėl ieškovės R. V. ir jos nepilnametės dukros įkeldinimas iš esmės pablogintų turimas gyvenimo ir buities sąlygas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės R. V. siekis būti su vaiku įkeldintai į pastatą (duomenys neskelbtini), grindžiamas ne vaiko interesų apsauga, o asmeniniais interesais, kurie galimai susiję su turto padalijimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas iš bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procesinių dokumentų nustatė, kad šalys turi ir kito nekilnojamojo turto, tame tarpe ir Palangos mieste esantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovės R. V. su vaiku ir gyveno iki kol persikėlė į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. V. teigė, kad name (duomenys neskelbtini), nėra sąlygų gyventi, tačiau nepateikė duomenų, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tokių sąlygų nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – įkeldinti ieškovę su nepilnamete dukterimi E. V. į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo pastatas yra administracinis pastatas, nebaigtas įrengti ir netinkamas gyventi. Ieškovė byloje paaiškino, kad pastatas (duomenys neskelbtini), nuo pat jo įsigijimo dienos (2001-05-08) buvo rengiamas V. šeimos gyvenimui. Tam buvo skirtos bendros sutuoktinių lėšos. Patalpos, kuriose atsakovas sėkmingai gyvena jau eilę metų, yra prabangiai įrengtos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir šios aplinkybės, jog Pastate (duomenys neskelbtini), yra deklaruota gyvenamoji vieta ieškovės, atsakovo ir nepilnametės dukters E. V.. Akte nurodyta, kad nėra sanitarinio mazgo ir nepajungtas vandentiekis bei nešildomas antras aukštas. Ieškovės nuomone, tokios neteisingos išvados padarytos todėl, kad atsakovas sąmoningai atjungė vandentiekį bei nešildo pastato antro aukšto, nors visi vandentiekio ir šildymo techniniai įrenginiai yra sumontuoti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės gyvenimo sąlygas bute (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, jog ieškovė šiuo metu yra bedarbė ir nuomoti butą neturi finansinių galimybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą jog patenkinus reikalavimą įkeldinti ieškovę ir jos dukterį į pastatą (duomenys neskelbtini), nepilnametės E. V. interesai bus pažeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. A. V. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-05 sprendimą palikti nepakeistą, R. V. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad ginčo pastatas nėra baigtas įrengti, pastate šildomas tik pirmas aukštas, neįrengtos higienos patalpos (tualetas, vonia), jis neatitinka specialių higienos normų reikalavimų bei yra netinkamas jame gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p).
Byloje nustatyta, kad ginčo objektas pastatas (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-05-08, registruotas nuosavybės teise atsakovo J.A. V. vardu, yra administracinis pastatas (b. l. 10–11). Iš nebaigto įrengti nekilnojamojo turto ekspertizės akto nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra nepilnai įrengtas, neįrengtos higienos sanitarinės patalpos, nėra vandentiekio, klozeto, praustuvo, dušo it kt. (aktas – priedas prie šios bylos). Šalys yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 2000-05-31, šiuo metu Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama tų pačių šalių civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, priešieškiniu atsakovas J. V. prašo turtą (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe (b. l. 60-65). Ieškovės R. V. ir nepilnametės dukros E. V., gimusios 2000-03-13, gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 13, 21-23). Šalys pripažįsta, kad apie metus laiko gyvena skyriumi, 2012 m. pradėtas santuokos nutraukimo procesas teisme. Šalys patvirtino, kad nuo bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimo teisme, iki šiol konfliktuoja, nesutaria dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir turto padalijimo klausimų. Tai, kad šalių santykiai konfliktiški įrodo teisėsaugos institucijai pateiktas ieškovės R. V. prašymas ikiteisminio tyrimo institucijai, ieškovės R. V. nepilnamečio vaiko E. V. paaiškinimas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 9, 14, 24, 25, 28-29). Ieškovė R. V. nurodė, kad šiuo metu gyvena savo sesers bute (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ieškovės R. V. sesers R. A. sutikimas, bei duomenys, nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 27, 28).
Ieškovė prašo įkeldinti ją ir nepilnametę dukrą E. V. į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą J. V. netrukdyti naudotis šiomis patalpomis.
Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). CK 3.59 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas daryti išvadą, kad ši civilinė byla bei byla dėl šalių santuokos nutraukimo tarpusavyje yra susijusios, vienos bylos rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę kitos bylos rezultatui, o jas sujungus ginčai būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti. Vienoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo klausimai, o kitoje byloje pareikštas reikalavimas dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei naudojimosi turtu, kuris yra ginčijamas šalių santuokos nutraukimo byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl minėtų bylų sujungimo, kadangi ieškinio byloje dalykas yra susijęs su sutuoktinių turtu, kuris turi būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (LAT 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; LAT. 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir pagrįstai nurodė, kad šiuo metu tarp šalių vykstantis teisminis ginčas dėl turto padalijimo, kuriame ginčo objektu yra ir turtas (duomenys neskelbtini), bei dėl to sudaro kliūtis objektyviai nuspręsti dėl ieškovės R. V. ir nepilnamečio vaiko įkeldinimo į patalpas, kuris po turto padalijimo proceso, gali atitekti atsakovui J. V., tačiau nepagrįstai nesprendė klausimo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti šalių santuokos byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjant kartu su santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla, kol bus priimtas galutinis sprendimas, taip pat gali būtu sprendžiamas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.65 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iki galo neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus anksčiau nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais grindžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.