- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 1-324-286/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50556-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- BK
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2012-07-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, atlikus daugiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino;
2) 2017-12-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2019-11-21, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje, dešine ranka sugriebė mažametį D. C. už kairės rankos dilbio ir nutempė jį į klasę, tokiais savo veiksmais mažamečiam D. C. sukeldama fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. M. kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su sugyventiniu R. M. ir trimis vaikais – D. M., gimusia (duomenys neskelbtini), D. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini). D. mokėsi ketvirtoje klasėje, o A. – penktoje. Nuo pirmų dienų D. pradėjo jai skųstis D. C. elgesiu, kad D. jį užgaulioja, mėto knygas, kuprinę ir pan. Daug kartų kalbėjo su mokytoja dėl D. elgesio, bet niekas nesikeitė. Sūnus pasakojo, kad D. C. turi vyresnį brolį T., kuris yra dešimtokas, ir kad T. dėl brolio skriaudžia kitus vaikus. 2019-11-20 D. pasiskundė, jog D. C. sulaužė jo parkerį ir sumušė pirštą. Ji nutarė kitą dieną pasikalbėti su mokytoja. 2019-11-21, apie 8 val., su savo sūnumi A. atėjo į mokyklą. Prie klasės pamatė žaidžiančius vaikus, tarp kurių buvo D. C.. Ji norėjo viską išsiaiškinti kartu su mokytoja, todėl stipriai suėmė D. C. už kairės rankos riešo ir nusivedė į klasę. Klasėje mokytojos nebuvo, buvo tik keli vaikai ir jos sūnus D.. D. klausė, kodėl šis sulaužė D. parkerį. D. C. prisipažino, kad parkerį sulaužė tyčia. D. neverkė ir nesiskundė. Po to ji su A. išėjo iš klasės ir nuėjo į mokytojų kambarį. Ten rado mokytoją, kuri pasakė, kad nieko padaryti negali, nes dėl D. elgesio nuolat kyla problemų. Ji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, nes tą pačią dieną T. C. smaugė jos sūnų A.. Dėl to ji parašė pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, bet T. C. buvo pripažintas kaltu. Su D. C. tėvu nebendravo. D. C. paėmė už rankos ir nutempė į klasę todėl, kad buvo labai susijaudinusi ir pasipiktinusi dėl nesibaigiančių D. C. ir jos sūnaus D. konfliktų. Ji tiesiog norėjo išsiaiškinti vaikų konflikto aplinkybes klasės auklėtojos akivaizdoje. Pripažįsta, kad stipriai sugriebė D. C. už rankos ir galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Tuo metu ji buvo nėščia. Ji viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir neturi jokios galimybė mokėti baudą ar už ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. C. parodė (b. l. 39-41), kad jam 8 metai. Mokosi (duomenys neskelbtini). Pažįsta D., kuris mokosi ketvirtoje klasėje. D. brolis A. yra penktokas, o jo brolis T. – dešimtokas. D. sulaužė jo parkerį, o jis – D. parkerį. Jis su parkeriu pataikė D. į pirštą ir parkerio galvutė sulūžo. Kitą dieną atėjo D. mama. Ji koridoriuje priėjo prie jo, čiupo už dešinės rankos riešo ir „tysė“ per sienas. Jam skaudėjo, kai čiupo jį už rankos, jis verkė. Ji sakė: „einam į klasę, viską pasakysi“. Po to ranka buvo truputį raudona. Po dviejų ar vienos pamokos ranka užgijo. Kai D. mama jį traukė, jis buvo piktas, bet pykčio ir skausmo niekam nerodė. D. mama parašė pareiškimą dėl jo brolio T.. Dabar jie su D. nesusipykę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. C. parodė (b. l. 58-60), kad 2019-11-21, apie 8 val., (duomenys neskelbtini) jo mažametį sūnų D. C. R. M. griebė už kairės rankos riešo, stipriai suspaudė ir nutempė į klasę. Dėl tokių R. M. veiksmų jo sūnus D. patyrė fizinį skausmą ir didelę baimę. Žino, kad prieš tai konfliktas mokykloje kilo tarp D. ir R. M. sūnaus D. dėl tušinuko. Prašo imtis priemonių dėl R. M. netinkamo elgesio ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. G. parodė (b. l. 63-66), kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Yra 2-os ir 4-os klasės mokinių klasės auklėtoja. Pamokos jiems vyksta vienu metu, nes klasės sujungtos. Antroje klasėje mokosi D. C., o ketvirtoje – D. A.. D. A. klasėje yra naujokas, mokosi tik nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio. D. klasėje nėra pritapęs, turi elgesio problemų. Jis su visais vaikais pykstasi, dažnai konfliktuoja, vartoja necenzūrinius žodžius, bet pats nuolat skundžiasi dėl kitų klasės vaikų elgesio. D. C. yra judrus vaikas, nuoširdus, niekada nepastebėjo jo elgesyje agresijos. Nepastebėjo, kad D. su D. pyktųsi, užgauliotų vienas kitą ar būtų tarp jų kažkokių konfliktų. 2019-11-21, apie 8 val., prieš prasidedant pirmajai pamokai, ji buvo mokytojų kambaryje, kuris yra mokyklos antrame aukšte. R. M. įsiveržė į mokytojų kambarį ir pradėjo šaukti ant jos ir mokyklos direktorės, sakydama, kad ji, kaip klasės auklėtoja, nieko nedaro, neprižiūri jos sūnaus D.. Ant direktorės pradėjo šaukti dėl kito įvykio, kurio metu jos kitas sūnus A., neva, nekentėjo nuo T. C.. R. M. buvo supykusi, paskambino į policiją ir sakė, jos sūnus A. buvo sumuštas. Sugrįžus į klasę, vaikai jai sakė, kad buvo atėjusi D. mama, kuri barė D. C., kad šis sulaužė D. parkerį. D. jai nieko nesakė ir niekuo nesiskundė. D. taip pat nieko nekalbėjo. 2019-11-22 mokykloje sutiko D. tėvus J. ir V. C., kurie pasakė, kad rašys pareiškimą dėl to, kad R. M. tampė D. už rankos. Tą pačią dieną buvo suplanuotas klasės tėvų susirinkimas. Žino, kad D. tėvai norėjo po susirinkimo pasilikti ir pasikalbėti su R. M., norėjo susitaikyti, bet jos nebuvo susirinkime. R. M. visada linkusi kaltinti kitus vaikus, visada konfliktiškai reaguoja, sunku rasti kompromisą.
2019-11-28 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad J. C. kreipėsi į policijos įstaigą, pranešdamas, kad 2019-11-21, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), jo mažametį sūnų D. C. R. M. sugriebė už kairės rankos riešo, stipriai suspaudė ir nutempė į klasę. Dėl tokių R. M. veiksmų jo sūnus D. patyrė fizinį skausmą ir didelę baimę. (b. l. 19-20)
2020-01-20 kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad buvo apžiūrėta kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuota vaizdinė medžiaga iš įvykio, registruoto 2019-11-28 PRĮR ROIK 0119000640605. Kompiuterinę laikmeną savanoriškai pateikė J. C.. Kompiuterinė laikmena apžiūrėta, panaudojant duomenų nuskaitymo įrenginį GEMBIRD. Laikmenoje užfiksuotas 1 vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įrašo trukmė 59 min. 59 sek. Fiksuojamas 2019-11-21 vaizdas. Vaizdo įrašo pradžios laikas 7 val. 30 min. 15 sek., pabaiga – 8 val. 30 min. 14 sek. Iš vaizdo įrašo matoma, kad įvykio vieta yra mokyklos koridorius. Nuo 7 val. 58 min. matomi koridoriaus tolumoje žaidžiantys, stoviniuojantys vaikai. 7 val. 58 min. 1 sek. koridoriaus tolumoje matomi laiptai, kuriais žemyn leidžiasi moteris su berniuku. Moteris vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilki raudonos spalvos striukę, tamsias kelnes. Moters veido nėra galimybės įžiūrėti. Su moterimi einantis berniukas vilki tamsų megztinį, tamsias kelnes. Moteris lipa liptais žemyn greitu tempu ir eina link klasės durų, esančių arčiausiai laiptų. Šalia klasės stoviniuoja, žaidžia vaikų grupelė. Matoma, kaip moteris, trumpam stabtelėjus, greitai prieina prie vieno berniuko, vilkinčio tamsų megztinį ir šviesias kelnes. Priėjusi prie vaiko, moteris dešine ranka sugriebia berniuką už kairės rankos dilbio, jėga patraukia link savęs, trumpam sustoja prie stoviniuojančių vaikų, po ko, plačiau atvėrusi klasės duris, laikydama vaiką už rankos, greitai įeina, vesdama (traukdama) jį su savimi į klasės vidų. Moteriai iš paskos į klasės vidų įeina dar keli vaikai. Nuo 7 val. 58 min. 48 sek. matoma, kaip ta pati moteris išeina iš klasės su tuo pačiu berniuku, su kuriuo atėjo, ir kartu su juo lipa laiptais aukštyn. (b. l. 71-74)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. M. kaltė nusikaltimo padaryme įrodyta. R. M. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo D. C., liudytojų J. C., L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, objektų apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas.
R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčia smurtaudama mažamečiui D. C. sukėlė fizinį skausmą.
R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato alternatyvias baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmes.
BK 62 straipsnis nustato sąlygas, kada gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Šioje byloje BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų nėra, todėl gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-323/2012). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).
Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, D. C. savo veiksmais sukėlė nedidelį skausmą, taip elgdamasi tik dėl to, kad norėjo išsiaiškinti jos sūnaus ir D. C. konflikto aplinkybes, be to, šią veiką padarė būdama nėščia (b. l. 120). Šių duomenų visuma rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. R. M. materialinė padėtis sunki, nes ji nedirba (2020-03-13 gimė dukra Dovilė) ir viena turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės ir R. M. charakterizuojantys duomenys rodo, kad ji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmes. Teismo manymu, tokių bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas kaltinamosios asmenybei, todėl teismas mano, kad jai taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė, negu numatyta sankcijoje už padarytą 140 straipsnio 3 dalyje nusikalstamą veiką –viešieji darbai, kurių dydis artimas minimaliam dydžiui, numatytam BK 46 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl R. M., kuri kaltę pilnai pripažino, skiriama bausmė sumažinamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajai R. M. 2020-01-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinama.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. C. pateikta kompiuterinė laikmena (b. l. 70), paliktinas saugoti prie bylos.
D. C. atstovas pagal įstatymą J. C. pateikė civilinį ieškinį 100 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 53-54). Nurodo, kad dėl R. M. neteisėtos veikos turėjo 100 Eur dydžio materialinių išlaidų kurui, nes turėjo kelis kartus važiuoti iš gyvenamosios vietos į mokyklą, vaiko teisių apsaugos instituciją ir policijos komisariatą. Be to nurodo, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė D. C. fizinę sveikatą ir sutrikdė psichinę sveikatą, nes D. C. patyrė fizinį skausmą ir psichologinį smurtą, buvo viešai pažemintas. Mano, kad dėl to pasekmės gali atsirasti vėliau. R. M. veiksmai taip pat pažemino nukentėjusiojo tėvų orumą, sukėlė jiems dvasinius išgyvenimus ir neigiamas psichologines pasekmes. Prašo už tai priteisti D. C. naudai iš kaltinamosios 100 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas pripažįsta, kad dėl R. M. nusikalstamos veikos D. C. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau pažymi, kad ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tik deklaratyviais subjektyviais teiginiais. Teismas, taip vertindamas ieškinio argumentus, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad J. C. protokolą-pareiškimą policijos įstaigai pateikė tik 2019-11-28, t. y. praėjus savaitei nuo įvykio ir nuo ikiteisminio tyrimo dėl jo sūnaus Tomo veiksmų pradėjimo.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis ar jo atstovas patyrė 100 Eur turtinę žalą. Iš kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojos L. G. parodymų seka, kad J. C. važinėti į iš gyvenamosios vietos į mokyklą, vaiko teisių apsaugos instituciją ir policijos komisariatą reikėjo ne tik dėl D. C., bet ir dėl kito sūnaus – T., dėl kurio veiksmų R. M. sūnaus A. atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas. Nesant įrodymų, teismas atmeta prašymą priteisti 100 Eur turtinę žalą.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. R. M., stipriai paimdama už rankos ir vesdama į klasę, sukėlė D. C. trumpalaikį fizinį skausmą, bet byloje nėra jokių duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamosios smurtas nesukėlė D. C. ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Nukentėjusysis D. C. ir pats parodė, kad po įvykio ranka buvo truputį raudona, o po dviejų ar vienos pamokos ranka užgijo, ir kai Dainiaus mama jį traukė, jam skaudėjo, todėl jis buvo piktas, bet pykčio ir skausmo niekam nerodė. Kaip minėta, R. M. materialinė padėtis sunki, ji nedirba ir viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, kaltinamosios turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 30 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 20 valandų viešųjų darbų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. C. pateiktą kompiuterinę laikmeną, palikti saugoti prie bylos.
D. C. atstovo pagal įstatymą J. C. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti D. C. naudai iš R. M. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.