Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, civilinio ieškovo atstovei Astai Naureckaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 9 klases, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas 2012-06-27 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2d., 2p., 3p., 178 str. 1 d., 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 11 16 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 129 str. 2d., 2 p. 3 p., perkvalifikuota į BK 129 str. 1d., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 metų, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G., pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, o būtent, 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės mėnesio pradžioje, dienos metu, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, išardydamas 3,97 m³ buvusio Skarulių dvaro liekanas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 2608, buvę kodai IP-1561/A ir LA 413/961) ir Skarulių dvarvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27065, buvęs kodas A1684), esančios Jonavos r. Ruklos sen. Jonalaukio k., išorinių sienų mūrą, pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes - plytas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo J. G. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2010 metų pavasarį vaikščiojo, rinko metalą. Žinojo, kad toje vietoje buvęs dvaras. Apie tai, kad tai yra istorinė vertybė, nieko nežinojo. Buvo gabalais nugriuvęs mūras, ardė nuvirtusius gabalus. Iš mūro luito išardė apie 1000 plytų. Dvarvietės teritorija apleista, jokių žymių, kad ji saugoma, nebuvo. Ten yra šiukšlynas. Matosi, kad kažkada buvęs kelias, alėja. Ten nebuvo lentelės su užrašu, kad tai saugotinas objektas. Nesutinka su kaltinimu, kad pavogta 8 kubiniai metrai plytų. Jis kraudamas į krūvą skaičiavo plytas. Iki 1 000 vnt. plytų trūko 20-30 vnt.. todėl jis ardė ir iš sienos iškrapštė trūkstamas kelias plytas. Žinojo, kad toje vietoje, kur buvo mokykla, buvęs Skarulių dvaras. Neišardyto pastato nėra matęs. Tik iš pamatų matosi, kad tai buvęs pastatas. Į Skarulių dvarvietę rinkti plytų vyko savaitės bėgyje 4-5 kartus. Ardydamas plytas šioje dvarvietėje užtruko apie savaitę. Pirmą kartą nuvyko 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje-gegužės pradžioje. Jis dirba pas A. P.. A. P. superka senus pastatus, plytas, oficialiai. A. P. jo klausė iš kur plytos, jis atsakė, kad nuo kalno. Rinko plytas vienas, norėjo užsidirbti pragyvenimui. Turėjo su savim pasiėmęs įrankį - metalinį strypą. Jo pagalba iš sienos ėmė plytas. Plytas parsivežė karučiu ir mašina. Plytas vežė pas A. P. į aikštelę. Į fermas plytų rinkti neidavo, nes iš dvarvietės jam buvo arčiau. Jis gyveno pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo P aikštelės iki dvarvietės apie kilometrą. Parduodant vieną senovinę plytą prašoma vieno lito, o parduodant baltą plytą-35 centus. Jis girdėjęs, kad senovinės plytos brangesnės, manė, gal kas norės įsigyti. Senovinės plytos molinės, didesnės, raudonos spalvos. Pagrobtos plytos yra grąžintos, neparduotos. Jis net nepagalvojo, kad tos plytos gali turėti didelę mokslinę, istorinę vertę. Nebuvo nuorodos, lentelės, teritorija nebuvo apjuosta kokia nors juosta. Jeigu būtų buvusi lentelė su užrašu, kad saugoma teritorija, jis nebūtų ten ėjęs. Už aplaidumą reikia bausti atsakingus asmenis. Plytos buvo ne jo turtas. Plytos buvo rankų darbo. Jis tai suprato, nes matėsi, kad jos buvo nestandartinės, viena didesnė, kita mažesnė. Žinojo, kad tai senovinės plytos. Supranta, kad rankų darbo plyta brangesnė ir kad seniai padaryta plyta yra senovinė. Plytos buvo nekokybiškos. Jos buvo pjaustomos tam, kad jų būtų daugiau. Skiriasi fermų plytų ardymas nuo Skarulių dvarvietės plytų ardymo. Skarulių dvarvietės plytos labai stipriai sumūrytos, skiedinys stiprus. Tokias senas plytas galima panaudoti visur, iš jų galima sumūryti krosnį. Senovinės plytos vidus gražus, yra ornamentai iš molio. Tokio paties dydžio ir spalvos plytas yra matęs ir ardęs anksčiau. Civilinio ieškovo atstovė prisimena, kaip jam 2005 m. buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, jog pas juos buvo rastos plytos, juos įtarė, dvaro ardymu. Jie dvaro neardė, jie tik nupirko plytas. Tuo metu buvo išardytas Bukonių dvaras. Bukonių dvaro plytos analogiškos Skarulių dvarvietės plytoms. Jam šešiasdešimt dveji metai. Yra dirbęs statybos treste, betonavimo darbus. Taip pat dirbdavo pas žmones, betonuodavo, kasdavo pamatus. Kauno statybos mokykloje yra baigęs kelių mėnesių kursus. Nuo 1968 metų gyvena Jonavoje. Civilinio ieškinio, neatlyginęs, jo nepripažįsta. Plytos grąžintos, jokių nusotolių nėra. Nesupranta, kodėl tokia didelė ieškinio suma.

Kaltinamojo kaltė bei teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be kaltinamojo parodymų yra įrodytos visuma įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:

Civilinio ieškovo atstovė Asta Naureckaitė, dirbanti Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritoriniame padalinyje vyriausia valstybine inspektore parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį lankėsi Skarulių dvarvietėje. Pamatė, kad ši dvarvietė išardyta. Tai užfiksavo savo nuotraukose, surašė apžiūros aktą, pranešė Jonavos rajono policijai. Labai greitai buvo surastos išardytos dvarvietės plytos. Ji matė aikštelėje sukrautas plytas. Surašė aktą, kiek yra saugoma plytų. Po to buvo kreiptąsi į Jonavos rajono savivaldybę dėl bešeimininkio turto pripažinimo inicijavimo. Apie Skarulių dvarvietės išardymą ir suniokojimą buvo informuotas kultūros paveldo departamentas, buvo prašyta sudaryti žalos komisiją pagal 1996 m. patvirtintą tvarką. Į Skarulių dvarvietę buvo nuvykusi komisija, buvo surašytas aktas. Dvaro liekanos yra buvusio statinio fragmentai. Skarulių dvarvietė yra dviejų elementų: pati dvarvietė ir likusio statinio mūriniai fragmentai. Dvarvietė buvo registruota Kultūros vertybių registre ir pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe. Skarulių dvarvietė yra pripažinta valstybės saugomu objektu. Dvaro liekanos turi kultūrinę, mokslinę ir istorinę reikšmę, kadangi yra įrašytos į kultūros vertybių registrą. Dvaro liekanas sudaro ir pagrobtos plytos, jos taip pat turi kultūrinę, mokslinę ir istorinę reikšmę. Sudarytame kultūros vertybių dosje nurodoma, kad Skarulių dvarvietės statinys yra lobynas, statytas 18 a. Minimas pagrobtų plytų skaičius 1314 vnt. Pagal žalos nustatymo aktą paskaičiuota visuomenei padaryta žala yra 12 889 litų. Į ieškinio sumą įeina ir atstatomieji darbai. Blogas plytas kai kuriais atvejais galima panaudoti atstatymo metu. Tai sprendžia archeologai. Yra mačiusi pilno statinio neišardytą dvarvietę prieš 2005 metus. Pirmą kartą buvo užfiksuotas niokojimas 2005 metais. 2005 m. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas ir juo buvo įteisinta ženklinimo tvarka. Ši dvarvietė į pačius pirmus ženklinamų objektų sąrašus, nepateko, nebuvo paženklinta, nei laikinais ženklais. Dvarvietę dažnai tvarkydavo Ruklos seniūnas J, iškirsdavo medžius, šienaudavo, vyko moksleivių projektai, buvo sutvarkyti alėja, iškirstos prieigos. Ženklai, kad buvo vykdoma priežiūra, buvo. Galbūt prižiūrima buvo ne maksimaliai, bet priežiūra buvo vykdoma 2006 m. - 2011 m. Tvarkė tiek, kiek turėjo lėšų. Teritorija pakankamai drėgna, auga medžiai, krūmai, nuolatinė priežiūra nebuvo pakankama. 2011 m. birželio 29 d. vykdant Skarulių dvarvietės patikrinimą, nustatytas faktas, kad dvarvietė buvo neprižiūrėta. Buvo iškastas griovys, matomai tikslu išimti iš giliau esančias plytas. Ieškinį palaiko, žala neatlyginta. Kad buvo pavogta 8 kubiniai metrai plytų nustatė pagal tvarkybos reglamentą. Ekspertai ir sąmatininkas apskaičiuoja pagal turimus istorinius duomenis, ikonografinę medžiagą. Kiek plytų įeina į kubinį metrą, atsakyti negali. Plytų matmenis skaičiavo ekspertai, žalos nustatymo metu. Pareištą civilinį ieškinį 12 889 litų sumai palaiko. Negali pasakyti, ar rastos plytos išskaičiuotos ir neįeina į ieškinio sumą, kokia rastų plytų vertė, taip pat negali pasakyti.

Liudytoja G. M., dirbanti Jonavos r. Savivaldybėje, vyr. specialiste paminklosaugai, parodė, kad 2005m. žiemą, sausio mėnesį, kartu su kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio darbuotoja konstatavo Skarulių dvaro lobyno dalinį nugriovimą. Tai buvo pirmasis pastebėjimas. Tikrindavo Skarulių dvarvietę keletą kartų per metus. 2011 m. gegužės mėnesį pastebėjo visišką pastato suniokojimą ir nugriovimą. Skarulių dvarvietė Valstybės saugomas objektas, teritorija nėra aptverta, nėra jokių įspėjamųjų ženklų, kad tai Valstybės saugomas objektas. Pamačius, kad 2005 m. dvarvietė pradėta ardyti, bendradarbiavo su kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu. Viskas ir prasidėjo nuo tada, kada buvo pradėta tvarkyti teritorija, žmonės pamatė, kad yra kažkas vertinga. Buvo prakirsta alėja, padarytos privažiavimo sąlygos. Šiuo metu yra sutvarkyta pati dvarvietės teritorija ir pats lobynas, atlikti archeologiniai tyrimai ir pastato liekanos konservuotos, savivaldybei skyrus tam lėšų. Savivaldybės turto ir įmonių valdymo skyrius toliau imasi priemonių, kad šis objektas būtų įrašytas į bešeimininkių objektų sąrašą. Po 2005 m. buvo tvarkoma teritorija, šalinami menkaverčiai želdiniai, krūmai išvežamos šiukšlės. Vieną kartą per metus buvo šienaujama. Planuoja įrengti teritorijos ženklinimą 2013 metais. Buvo numatytos ir skirtos lėšos 2012 m. įrengti nuorodas, ženklus, tačiau jai susirgus, nebuvo paskirtas pavaduojantis asmuo, kuris galėtų atlikti tuos darbus. Skirti pinigai - 10 000 litų liko nepanaudoti, o darbai neatlikti. Kreipėsi į „Kauno regiono kelius“ dėl kelio ženklų įrengimo. Jeigu objektas nepritaikytas turizmui ir nelankomas, jie nelinkę leisti įrengti kelio ženklų į tokius nesutvarkytus objektus. Moksleivių iniciatyva dvarvietės tvarkymui buvo rengiami projektai. Konkursą laimėjo ir šiuos darbus atliko Jonavos politechnikos mokykla. Su moksleiviais, mokytojais dirbo, buvo išvalyta alėja, prakirstas praėjimas, padarytos nuotraukos. Projektai tęsėsi keletą metų. Jais remiantis išleista keletas knygų, leidinių apie Skarulių dvarvietę.

Liudytojas R. Z., dirbantis pagal autorines sutartis paveldosaugos srityje parodė, kad jis, kaip komisijos narys, 2011 m. dalyvavo apžiūrint Skarulių lobyno liekanas ir nustatant žalą. Apžiūros metu Skarulių dvarvietės teritorija buvo apaugusi įvairia savaimine augmenija. Sienų mūrus apardytas. Fotografavo, mūrus, matavo mūrų liekanas, tikslu nustatyti pavogto mūro kiekius. Grįžus su komisijos pirmininku, R. A., nagrinėjo foto medžiagą, skaičiavo plytų eiles, kiek nuo ankstesnių laikotarpių prarasta. Pagal paskaičiavimus buvo sudaroma sąmata. Apžiūrėję griuvėsius, nuvyko į netoliese esančią vietovę, kur buvo rastos plytos. Buvo trys padėklai su sukrautomis plytomis. Iš rastų plytų buvo 1317 sveikų ir 90 perpjautų. Dvaro atkuriamiesiems darbams galima panaudoti sveikas plytas. Perpjautas galima panaudoti tik apdailos darbams. Atkuriant prarastą mūrą, plytas sumūrijant į išorinę pusę, galima būtų sudaryti panašų į autentišką vaizdą. Byloje pareikštas civilinis ieškinys 12 889 litų sumai. Buvo paskaičiuota, kiek kubinių metrų plytų prarasta, kiek į kubinį metrą mūro įeina plytų, akmenų, skiedinio, kiek kainuotų numatomas atkūrimas. Iš 1317 sveikų plytų buvo paskaičiuota, kad užtektų 2 kub. m. sienos išmūrijimui. Kaip nurodyta akte, viename kūbiniame metre yra 340 vnt. plytų. Bbuvo apsakičiuota 2 plytų paklaida į 1 kub.m. Paklaida šiuo atveju galėjo susidaryti dėl to, kad buvo akmenų, tačiau nežinoma, kokia akmenų koncentracija. Akmenų kiekį nustatė pagal išlikusį mūrą. 2011-10-17 buvo apžiūrėta dvarvietė, surašytas aktas. Ardymas galėjo vykti neseniai, nes matė nuardymus laiptuotu pavidalu ir eilėmis, nebuvo užaugusios nei samanos, nei žolės. Sienos negalėjo nugriūti nuo natūralių klimato pokyčių, nes sienų likučiai neaukšti, jų svorio centras žemai, mūrui nėra kur virsti. Plytos kaip vienetas turi istorinę mokslinę reikšmę. Pagal patvirtintus kultūros paveldo objektų kriterijus pagrindinis kultūrinės vertės požymis yra autentiškumas. Plytos yra to senojo laikotarpio, gali siekti 17 a. pradžią, tai gana retai sutinkama. Nėra tokios metodikos, kaip senumą įvertinti pinigais, todėl skaičiuota dabartinių naujai gaminamų restauracinių plytų kaina. Buvusio dvaro griuvėsiai neturi savininko, žemė savivaldybės žinioje. Reikalinga atlikti pastato konservavimo darbus, primūryti kažkiek naujo mūro eilių. Tai apsaugotų jį nuo tolimesnio irimo.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011-10-17 aktu Nr. RG-175 nustatyta, kad 2011-08-17 įsakymu Nr. Į-270 „ Dėl komisijos sudarymo sužalotų kultūros paveldo objektų, Buvusio Skarulių dvaro liekanų ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre- 2608) ir Skarulių dvarvietės ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre-27065), esančių Jonavos r. sav. Ruklos sen., atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti“ 2011-09-08 buvo apžiūrėta nekilnojamųjų kultūros vertybių, Buvusio Skarulių dvaro liekanų ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre- 2608) ir Skarulių dvarvietės ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre-27065), sužalojimo vieta ir nustatyta, kad Skarulių dvaro sodyba registruota kaip dviejų rūšių kultūros paveldo objektas: kaip archeologinio paveldo objektas - Skarulių dvarvietė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre- 27065; buvęs kodas- A1684; valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė moksliniam pažinimui), ir kaip archeologinio paveldo objektas- Buvusio Skarulių dvaro liekanos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre- 2608; buvę kodai- IP 1561/At ir LA 413/961). Išlikusios Skarulių dvaro sodybos statinių antžeminės dalys ir želdiniai (pvz. alėja) priskiriamos architektūrinio paveldo objektui - Buvusio Skarulių dvaro liekanoms, o Skarulių dvaro sodybos teritorija su po žeme esančiomis statinių ir kitomis liekanomis (archeologiniais radiniais ir pan.) - archeologinio paveldo objektui - Skarulių dvarvietei. III žalojimo etapas įvyko tarp 2010-06-11 ir 2011-06-29, kai nuardomi šiaurinės, vakarinės ir pietinės sienos fragmentai, likę po I ir II žalojimo etapo. Iš esmės nuardyta iki pastato cokolinės - pamatinės dalies. 2011-09-08 komisijai apžiūrėjus sužalojimo vietą, žemės judinimo darbų tiek Skarulių dvarvietės teritorijoje, tiek ties Skarulių dvaro lobyno pastatu nepastebėta. Departamento Kauno teritorinio padalinio 2011-07-08 rašte Nr. 2K-1115 minimas 0,8 m gylio griovys palei lobyno išorines sienas tėra atvalytas ruožas nuo griuvėsių ir duženų iki buvusio žemės paviršiaus. Skarulių dvarvietei, kaip archeologinio paveldo objektui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre- 27065), žala nepadaryta, todėl Skarulių dvarvietės atkūrimo būdas ir patirtų nuostolių dydis toliau nenustatinėtas. Lobyno pastatas mūrytas iš raudonų pilnavidurių molio plytų ir betašytų lauko akmenų. Buvusio Skarulių dvaro liekanos, vadovaujantis nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo (Žin., 2004, nr. 153- 5571) 3 straipsnio 1 dalimi, pripažintos Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamąją kultūros vertybe, todėl buvusio Skarulių dvaro liekanos, t. y. Skarulių dvaro lobynas, yra vertybė, turinti didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę. Komisijai nežinomi asmenys laikotarpyje nuo 2010-06-11 iki 2011-06-29 sužalojo Buvusio Skarulių dvaro liekanas, Skarulių dvaro lobyną, nugriaudami ne mažiau kaip 8 m³ jo išorinių sienų mūro, pasisavindami dalį joje buvusių statybinių medžiagų bei dalį jų sugadindami. Tokiu būdu buvo sugadinta nekilnojamoji kultūros vertybė, turinti didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), gali būti sandėliuojamos šio laikotarpio metu išardytos Skarulių dvaro lobyno plytos (iš 3 m³ atstatymo darbams gali būti panaudota tik apie 2 m³ plytų), bendrai valstybės patirti nuostoliai vertinami 12 889 Lt ( 1 t., b. l. 56-62).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1007(12) nustatyta, kad plytos, paimtos iš Skarulių dvarvietės, esančios Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. ir plytos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu A. P. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienodos ir pagamintos vienodu būdu (1 t., b. l. 43-46).

2002-09-24 teritorijos ribų ir vizualinės apsaugos zonos plane matyti, kad Skarulių dvarvietė yra Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r., Kauno apskr. ( 1t., b.l. 13, 108-110).

2009 m. lapkričio mėnesio Nr. AR -05 Saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentu nustatayta, kad Skarulių dvarvietė ( unikalus kodas 27065), Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r., įrašyta į Registrą 2003-04-24 Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. Į-144; paskelbta saugomu kultūros paveldo objektu LR kultūros ministro 2005 m., balandžio 29 d., įsakymu Nr. ĮV-190 ( Žin.,2005, Nr. 58-2034). Saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui ( 1 t., b. l. 119-122).

J. G. pateiktame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t.y. jis kaltinamas, kad nusikaltimą padarė laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2011 m. birželio 29. Taip pat J. G. kaltinamas išardęs 8 m³ Skarulių dvaro liekanų ir Skarulių dvarvietės mūro, t.y. pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes - plytas. Įrodymų tyrimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis būtų nusikalstamą veiką padaręs kaltinime nurodytu laikotarpiu. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad į Skarulių dvarvietę pirmą kartą nuvyko 2010 m. balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, plytas rinko, ardė apie savaitę laiko. Taip pat byloje nenustatyta, kad J. G. būtų pagrobęs tokį kiekį didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių - plytų. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad pagrobė apie 1000 vnt. plytų, plytas nuvežė į aikštelę pas A. P.. Taip pat nurodė, kad pagrobtų plytų jis nepardavė, jos visos grąžintos. Tačiau, kaltinamojo parodymai, kad jis pagrobė tik 1000 vnt. plytų, paneigti įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrint teritoriją buvo surastos pagrobtos plytos, nustatyta, kad sveikų plytų buvo 1317 vnt., perpjautų 90 vnt., plytos 2012-04- 04 perdavimo - priėmimo aktu perduotos saugojimui UAB „Jonavos paslaugos“ (t. I. b. l. 36-39), bei paties kaltinamojo parodymais, jog visos surastos plytos, t.y 1317 vnt. sveikų plytų ir 90 vnt. perpjautų, yra grąžintos, t.y. perdavimo - priėmimo aktu perduotos saugoti minėtai bendrovei. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir abejonėmis, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo laiką, kaltę, faktines aplinkybes (pagrobtų plytų kiekį, kuris apskaičiuotas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie kultūrijos ministerijos aktu, kuriuo nustatyta, kad viename kubiniame metre yra ne mažiau kaip 343 vnt. plytų t.I. b. l. 56-62), vadovaujasi kaltinamojo J. G. parodymais teisme, įvykio vietos apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas nustato, jog J. G. nusikalstamą veiką padarė 2010 m. balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, išardydamas 3.97 m³ buvusio Skarulių dvaro liekanas ir Skarulių dvarvietės išorinių sienų mūrą pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes - plytas. Teismas iš kaltinimo šalina 4,03 m³ plytų, turinčių didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės, grobimą.

Įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis J. G. pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teigė, jog pagrobė mažiau, nei 8 m³ plytų. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog kaltinamasis pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes – 3,97 m³ plytų.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad jis ardydamas buvusio Skarulių dvaro liekanų ir Skarulių dvarvietės išorinių sienų mūrą bei pagrobdamas plytas, nesuprato, jog šios plytos turi didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, kad jos yra istorinė vertybė. Aiškino, jog jis ardė gabalais nugriuvusį mūrą, dvarvietės teritorija yra apleista, jokių žymių, kad ji būtų saugoma, nėra. Tačiau teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės, nes toks kaltinamojo aiškinimas paneigtas paties kaltinamojo parodymais ir baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o būtent: J. G. įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jis žinojo, jog toje vietoje, kur ardė ir rinko plytas, buvęs Skarulių dvaras, paaiškino, kad eidamas plytų, jis turėjo pasiėmęs įrankį - metalinį strypą, kurio pagalba iš sienos ėmė plytas, žinojo, jog šios plytos buvo rankų darbo, nes jos buvo nestandartinės, aiškino, kad plytos buvo labai stipriai sumūrytos, skiedinys stiprus, teigė, jog jam žinoma, kad tai yra senovinės plytos, nes plytos molinės, didesnės, raudonos spalvos, plytos viduje yra ornamentai iš molio, jam žinoma, kad rankų darbo plyta brangesnė, plytas ardė ir rinko tikslu jas parduoti, nurodė, jog parduodant tokią senovinę plytą prašo vieno lito, tuo tarpu paprasta balta plyta parduodama už 35 centus, taip pat nurodė, jog pagrobtas plytas vežė ir krovė pas A. P., kuris kaltinamojo teigimu, legaliai superka senus pastatus, plytas, taip pat parodė, kad 2005 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, jis buvo įtariamas plytų grobimu iš Bukonio dvaro, kuris buvo išardytas, pas juos buvo rastos plytos, šio dvaro plytos buvo analogiškos Skarulių dvarvietės plytoms, tačiau įtarimai nepasitvirtino, paaiškėjus, jog jie neardė ir nepagrobė iš Bukonių dvaro (plytų), o tik jas nusipirko. Visos šios apalinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis išardydamas dvarvietės liekanas ir dvarvietės mūro sieną bei grobdamas vertybes - plytas suvokė, jog jo pagrobtos plytos yra iš Skarulių dvarvietės, ir kad jos turi didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę.Tokį kaltinamojo suvikimą nulėmė objektyvosios ir subjektyviosios aplinkybės. Kaip nustatyta kaltinamojo parodymais, jam šešiasdešimt dveji metai, nuo 1968 metų gyvena Jonavoje, žinojo, kad ta vieta, iš kurios grobia plytas, buvęs Skarulių dvaras. Be to, kaltinamojo teigimu, jis Kauno statybos mokykloje yra baigęs statybos kursus, yra dirbęs statybos treste, statybos darbus, taip pat iš jo parodymų matyti, kad jis puikiai žino, kuo skiriasi senovinės rankų darbo plytos nuo paparastų baltų plytų, taip pat žino ir senovinių plytų pardavimo kainą, plytas grobė tikslu jas parduoti. Kaltinamojo domėjimąsi senovinėmis plytomis iš dvarviečių patvirtina ir jo nurodyta aplinkybė, jog 2005m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, (vėliau buvo nutraukta), jis buvo įtariamas neva pagrobęs plytų iš Bukonių dvaro, kurios kaltinamojo teigimu, yra visiškai analogiškos plytoms iš Skarulių dvaro.

Kaltinamojo aiškinimą, jog Skarulių dvarvietės teritorija buvo apleista, apaugusi krūmais, nebuvo aptverta, joje nebuvo įrengta jokių įspėjamųjų ženklų, nebuvo požymių, kad ši teritorija yra Valstybės saugomas objektas, patvirtino ir civilinio ieškovo atstovė, liudytojai G. M., R. Z. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte nurodyta informacija (t. I. B. l. 9-10). Tačiau aplinkybės, t.y. kad dvarvietės teritorija buvo apleista, kad teritorija nebuvo aptverta, pažymėta ženklu, kad tai Valstybės saugomas objektas, nepaneigia kaltinamojo kaltės ir nekeičia inkriminuotos veikos kvalifikacijos.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamojo J. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 3 d., kadangi nustatyta, jog jis suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą išardydamas buvusio Skarulių dvarvietės liekanas, Skarulių dvarvietė sienų mūrą, pagrobė didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes - plytas.

Pagal LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis ieškovas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 889 Lt turtinės žalos atlyginimo ( t. 1 b. l. 133-137). Civilinis ieškovas apskaičiavo civilinio ieškinio dydį atsižvelgdamas į tai, jog buvo sugadinta ir pagrobta nekilnojamosios kultūros vertybių 8 m3. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad buvo sugadinta ir pagrobta 3,97 m³ nekilnojamosios kultūros vertybių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civiliniam ieškovui Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui priteistinos žalos dydį (nepateikti duomenys, pagrindžiantys 3,97 m³ sugadintų ir pagrobtų plytų atstatymo darbų ir patirtų nuostolių vertę), be to, liudytojo R. Z. teigimu, dalis surastų sveikų plytų gali būti panaudojama dvaro atkūramiesiems darbams, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. G. padarytas nusikaltimas yra sunkus, kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, šiuo matu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Teismas atsižvelgdamas į J. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, sprendžia, kad laikantis BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 178 str. 3 d. sankcijoje, žemesnė už vidurkį.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2012 06 27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2012 11 16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausme (LR BK 63 str.1 d. 4 d. 9 d.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1317 vnt. ir 90 vnt. plytų, saugomų UAB “Jonavos paslaugos” ir 5 vnt. plytų, esančių Jonavos rajono apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. paskirtina kardomoji priemonė suėmimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 - 305 straipsniais, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie griežtesnės neatliktos bausmės, paskirtos 2012 06 27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2012 11 16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę J. G. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2013 02 18), į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2011-06-11 iki 2012-06-12, ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2012 06 27 nuosprendį, kuris pakeistas 2012 11 16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (BK 63 str. 9d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. G. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Civiliniam ieškovui Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1317 vnt. ir 90 vnt., plytų, saugomų UAB “Jonavos paslaugos” ir 5 vnt. plytų, esančių Jonavos rajono apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.