- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-720-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01501-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2- 13421-854/2020 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės administracijos prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – pareiškėja, RVPL) kreipėsi į teismą, prašydama leisti priverstinai gydyti (hospitalizuoti) suinteresuotą asmenį R. M. dar 30 dienų terminui nuo jos hospitalizavimo dienos. Pacientė hospitalizuota 2020 m. vasario 28 d., buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos į RVPL, palydint policijai, kuriuos iškvietė jos sutuoktinis J. M., kuris su hospitalizavimu sutinka. Pati pacientė atvežta sutiko būti hospitalizuota, 2020 m. kovo 20 d. raštiškai atsisakė tęsti gydymą.
2. 2020 m. kovo 20 d. Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui išvadoje nurodyta, kad keistas elgesys pacientei pradėjo reikštis prie 7 metus, 2020 m. vasario 28 d. atvežta ūmios prichozės būsenos, buvo agresyvi, puolė vyrą, kaltino. Šiuo metu kalba nepertraukiamu padriku monologu, pertraukinėja gydytojus, neleidžia nieko pasakyti, neklauso. Mąstymas padrikas, atsakinėja ne pagal prasmę. Kliedesiai išlieka aktualūs. Nekritiška savo neadekvačiam elgesiui, būsenai, ligai. Psichokorekcija neįmanoma. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas be šizofrenijos simptomų, be susijusio ūminio streso. Kadangi šiuo metu pacientė yra ūmios psichozės būsenoje, patologiniai pergyvenimai įtakoja elgesį, ji yra pavojinga sau ir aplinkiniams, todėl yra tikslinga tęsti gydymą psichiatrijos stacionare.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, pažymėjo, kad dėl ūmios psichozės pacientei būtinas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio gydymas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdyje nedalyvavo, medikams nurodžius, kad to ji padaryti negali dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu taikomų judėjimo ribojimų ligoninės viduje.
5. Suinteresuoto asmens R. M. atstovas advokatas Zigmantas Benetis atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad palaiko prašymą dėl priverstinio gydymo ir prašo jį tenkinti atstovaujamosios interesais. Paaiškino, kad dėl karantino susitikti su ja negalėjo, tačiau bendravo telefonu, tiek su kliente, tiek su gydančiu gydytoju. Klientė pati neprieštarauja gydymui, advokatui telefonu nurodė, kad gydytis sutiktų nuotoliniu būdu, tikisi, kad ir toliau bus gydoma dabar skirtais vaistais, kurie jai atrodo tinkami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą tenkino; leido R. M. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 20 d.; taip pat išaiškino pareiškėjai, kad išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi teismo nutartimi nustatytas ar pratęstas terminas.
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl R. M. priverstinio hospitalizavimo, teismas remiasi pateiktomis gydytojų komisijos 2020 m. kovo 20 d. išvadomis bei byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais, kurie patvirtina, kad R. M. dėl dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos yra socialiai pavojinga, šiuo metu pacientė yra ūmios psichozės būsenoje. Pacientė hospitalizuota 2020 m. vasario 28 d., tačiau nuo 2020 m. kovo 20 d. atsisako gydymo, jos elgesys išlieka neprognozuojamas, todėl yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
Šalies argumentai
8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktą prašymą dėl leidimo hospitalizuoti R. M. laikė pagrįstu ir yra tenkino, leidžiant priverstinai gydyti pacientę minėtoje gydymo įstaigoje vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. M. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį.
10. Nurodo, jog priverstinio hospitalizavimo laikas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 28 d.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl priverstinio hospitalizavimo termino skaičiavimo pradžios.
13. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - PSPĮ) 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta (toliau – PSPĮ) nustatyta, kad motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios (PSPĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi priverstinio gydymo (hospitalizavimo) terminas pradedamas skaičiuoti nuo priverstinio gydymo pradžios.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė į RVPL pristatyta 2020 m. vasario 28 d., informuotą sutikimą gydytis pasirašė. Bylos duomenimis apeliantė tęsti stacionarinį gydymą atsisakė tik 2020 m. kovo 20 d., nors gydoma RVPL buvo nuo 2020 m. vasario 28 d. (byloje ginčo dėl to nėra). Dėl nurodytų priežasčių taikyti PSPĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y. kreiptis į teismą dėl priverstinio gydymo skyrimo būtinybė atsirado būtent 2020 m. kovo 20 d. 2020 m. kovo 20 d. RVPL gydytojų komisija įvertinusi apeliantės psichinę būseną, padarė motyvuotą išvadą, kad apeliantei yra būtina tęsti stacionarinį gydymą, todėl pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl priverstinio apeliantės gydymo (hospitalizavimo), kuris skundžiama nutartimi leido R. M. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 20 d.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje priverstinio hospitalizavimo terminą nurodė skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 20 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad priverstinio hospitalizavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 28 d., kadangi laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 20 d. apeliantė gydytis sutiko.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.