- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1387/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Perdanga“
- Atsakovas
- BUAB „Faulana“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Egvilta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Perdanga“ ieškinį atsakovui BUAB „Faulana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Armobetas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Faulana“ 3 417 194,70 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 53 394,18 Lt delspinigių, iš viso 3 470 588,88 Lt, procesines palūkanas, lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas BUAB „Armobetas“ nurodė, kad su atsakovu BUAB „Faulana“ 2008 m. gegužės 8 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria BUAB „Armobetas“ įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti Sutartyje numatytus darbus ir juos perduoti atsakovui BUAB „Faulana“, o atsakovas įsipareigojo priimti BUAB „Armobetas“ tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. BUAB „Armobetas“ atsakovo naudai atliko statybos rangos darbų 4 637 889,81 Lt sumai, atsakovas darbus priėmė, tačiau atsiskaitė tik 614 440,58 Lt suma. Atsakovas, pažeisdamas šalių sudarytos Sutarties nuostatas, prievolių vykdymo principus, už atliktus darbus iki šiol yra neatsiskaitęs. Pagal šalių sudarytos Sutarties 9.1 p. nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną atsakovas turi sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas UAB „Perdanga“, perėmęs dalį BUAB „Armobetas“ reikalavimo teisių į atsakovą, prašo priteisti iš atsakovo UAB „Faulana“ 865 561,80 Lt skolą, 13 524,53 Lt delspinigių ir procesines palūkanas, lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais.
Atsakovas UAB „Faulana“ prašė pripažinti jį netinkamu atsakovu ir pakeisti UAB „Egvilta“, kuriai nuomos teise priklausė žemės sklypas, kuri investavo lėšas į statomą objektą ir kuri atsakovui buvo pavedusi atlikti objekto statybų valdymą, t. y. organizuoti statinio statybas valdymo būdu (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 d.). Atsakovo nuomone, tarp jo ir trečiojo asmens susiklostė atstovavimo (pavedimo) teisiniai santykiai dėl statinio statybos valdymo. Atsakovas sudarė sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo, kaip statytojas, įgijo atitinkamas teises ir pareigas, tarp jų ir prievolę atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus. Atsakovo nuomone, materialinis teisinis santykis susiklostė ne su atsakovu, o su trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovui buvo nepagrįstai perkelta atsakomybė. Atsakovas veikė kaip valdytojas ir vykdė trečiojo asmens pavedimą. Jis teises ir pareigas sukūrė trečiajam asmeniui. Tai, kad trečiasis asmuo pripažįsta savo įsipareigojimus ieškovui patvirtina jo 2009 m. sausio 9 d. atliktas apmokėjimas už atliktus darbus UAB „Armobetas“. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad UAB „Armobetas“ nėra įvykdęs visų sutartinių įsipareigojimų, nes nėra sumokėjęs trečiajam asmeniui už vandens, elektros suvartojimą, šiukšlių išvežimą, nėra sutvarkęs statybinės aikštelės, nėra pateikęs garantinio laikotarpio laidavimo rašto, todėl trečiasis asmuo turi teisę sulaikyti 10 proc. mokėtinos sumos, t. y. 341 719,49 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo BUAB „Faulana“ ieškovui UAB „Perdanga“ 865 561,80 Lt skolą, o bylos dalį dėl ieškovo UAB „Perdanga“ reikalavimo priteisti iš atsakovo BUAB „Faulana“ 13 524,53 Lt delspinigių nutraukė. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp BUAB „Armobetas“ ir atsakovo BUAB „Faulana“. Teismas, remdamasis Tarpusavio skolų užskaitymo aktu, nustatė, kad šiuo aktu atsakovas pripažino savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis 2007 m. birželio 1 d. sutartimi ir 2008 m. kovo 24 d. susitarimu dėl pavedimo sutarties pakeitimų ir papildymų, veikė kaip trečiojo asmens įgaliotinis. Teismas taip pat nusprendė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, atsakovas veikė kaip trečiojo asmens įgaliotinis, kuriam buvo pavesta atlikti visus objekto statybos valdymo darbus. Šių pavedimo teisinių santykių pagrindu atsakovas sudarė sutartį su BUAB „Armobetas“. Statytojas ir statybos darbų finansuotojas yra trečiasis asmuo. Iš Sutarties turinio teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už BUAB „Armobetas“ atliktus bei atsakovo priimtus darbus.
Teismas, remdamasis tiek sutarties nuostatomis, tiek šalių elgesiu sutarties vykdymo metu, priėjo prie išvados, kad prievolė atsiskaityti su BUAB „Armobetas“ atsirado būtent atsakovui. Jis pats ją prisiėmė ir vykdė. Šiuo atveju atsakovas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai, jų atsakomybė kyla iš skirtingų pagrindų, atsakovo iš sutarties, o trečiojo asmens iš įstatymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Faulana“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms bei atstovavimą reglamentuojančioms CK normoms. Nors teismas pripažino, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja pavedimo teisiniai santykiai, tačiau nusprendė, kad pareiga atsiskaityti atsirado įgaliotiniui (atsakovui), o ne įgaliotojui (trečiajam asmeniui). BUAB „Faulana“ pagal šią sutartį netapo generaliniu rangovu, todėl jai negali kilti pareiga atsiskaityti su rangovu UAB „Armobetas“ pagal pasirašytą Statybos rangos sutartį. Apelianto nuomone, nėra pagrindo statybų valdytojui taikyti atsakomybę rangovui pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad statytojo ir statybų valdytojo atsakomybė yra solidari.
2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad statinio statybos valdymas yra statybos organizavimo būdas, kai statybos darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliojo (statytojo) ir įgaliotinio (statinio statybos valdytojo) pagrindu. Tokiu atveju statybos valdytojas veikia statytojo interesais ir pagal jo įgaliojimą, veikia ne savo, o statytojo vardu. Sandorio šalimi tampa ne atstovas, o atstovaujamasis, kuriam atsiranda su tuo sandoriu susijusių padarinių – jam sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Atsakovas sudarė Statybos rangos sutartį remdamasis 2007 m. birželio 1 d. pavedimo sutartimi. Iš Statybos rangos sutarties kylančios teisės ir pareigos atsirado BUAB „Egvilta“. Ieškovas, pasirašydamas statybos rangos sutartį, žinojo, kad atsakovas veikia kaip statybos valdytojas, o trečiasis asmuo kaip statytojas, kuriam priklausė žemės sklypo nuomos teisė ir kuris investuoja lėšas į objektą. Ieškovui buvo pateiktas statybos leidimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad statytojas yra UAB „Egvilta“. Ieškovas suprato, kad tarp BUAB „Faulana“ ir BUAB „Egvilta“ yra susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, jog teisės ir pareigos pagal šią sutartį atsiranda atstovaujamajam BUAB „Egvilta“. Pavedimo sutartimi statytojas BUAB „Egvilta“ perdavė dalį savo statybos užsakovo funkcijų statybos valdytojui BUAB „Faulana“, kuri įsipareigojo veikti statytojo vardu ir interesais.
3. Teismų praktikoje taip pat formuojamas aiškinimas, kad jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant būtų galima savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Statybos rangos sutartį atsakomybė atsirado įgaliotiniui, o ne įgaliotojui. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad 2009 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas atsirado derybų pasekoje, nes AS „UniCredit bank“ nutraukė BUAB „Egvilta“ vystomo projekto finansavimą, trečiasis asmuo negalėjo atsiskaityti su rangovu, todėl kaip išeitis buvo pasirašytas minėtas aktas, kuriuo BUAB „Faulana“ ir UAB „Armobetas“ atliko tarpusavio skolų užskaitą 606 254,53 Lt sumai. Iki to laiko mokėjimus atlikdavo tik UAB „Egvilta“. Tokiais veiksmais trečiasis asmuo aiškiai pripažino, kad būtent jam atsirado pareiga atsiskaityti pagal rangos sutartį. Būtent UAB „Egvilta“ buvo tiesioginis naudos gavėjas rangos teisiniuose santykiuose, nes jo naudai buvo atliekami rangos darbai, jis sudarė preliminariąsias sutartis su būsimaisiais pirkėjais, jam buvo mokami avansai. Tai, kad už darbus turi atsiskaityti būtent UAB „Egvilta“ patvirtina ir 2009 m. sausio 9 d. UAB „Armobetas“ raštas.
4. Statinio statybos valdytojas, sudarydamas statybos rangos sutartis su statybos rangovais, netampa nei statytoju, nei statybos rangovu. Statybų valdytojas su statytoju susisieja pavedimo sutartimi, kuria statytojas perduoda dalį savo užsakovo funkcijų statybų valdytojui, veikiančiam statytojo vardu ir interesais. Tuo tarpu generalinis rangovas yra rangovas, kurį užsakovas pasirenka statybos darbams atlikti. Statybos darbams atlikti jis gali pasitelkti kitus rangovus (subrangovus), tačiau jis išlieka atsakingas subrangovui už jų atliekamus darbus (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Statybos valdytoją užsakovas pasitelkia ne konkrečiai statybinei užduočiai įgyvendinti (statybos darbams vykdyti), o siekdamas perduoti dalį ar visas užsakovo funkcijų ir tuo palengvinti savo kaip statytojo dalyvavimą procese. Šis santykių dalyvis taip pat tampa atitinkama tarpine grandimi tarp statytojo ir darbus atliekančių rangovų ne statybos rangos santykiuose, o bendrai statybos procese, tačiau neprisiima atsakomybės statytojui už rangovų atliekamus darbus. Be to, generalinis rangovas išlieka atsakingas tiesiogiai statytojui už subrangovus visais atvejais. Jis atsako tiek už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą laiku, bet ir už netinkamą darbų rezultato kokybę, užtikrina išaiškėjusių defektų šalinimą savo jėgomis ir lėšomis pabaigus statybos darbus atitinkamo garantinio laikotarpio metu. Generalinis rangovas, pasitelkęs darbams atlikti kitus rangovus (subrangovus), santykiuose su jais prisiima užsakovo funkcijas, įskaitant įsipareigojimą sumokėti už tinkamai atliktus ir perduotus darbus. Tuo tarpu statinio statybos valdytojas, net jei pats sudaro sutartis su rangovais veikdamas statytojo (užsakovo) vardu, negarantuoja ir neatsako statytojui už netinkamą kitos sutarties šalies (rangovo) įsipareigojimų vykdymą, neišskiriant ir statybos darbų rezultato kokybės trūkumų. Statybų valdytojas kaip statytojo atstovas neturi pareigos sumokėti už priimtus statybos darbus, suteikti statybvietę ir kitų statytojo funkcijų, kadangi, kaip jau minėta, negali būti laikomas savarankišku užsakovu, o yra tik tikrojo užsakovo (statytojo) įgaliotinis. BUAB „Faulana“ ir BUAB „Egvilta“ sudarytoje Pavedimo sutartyje nėra rangos sutarčiai būdingų sąlygų, BUAB „Faulana“ pagal šią sutartį nevykdė rangovui būdingų prievolių. Pagrindinės atsakovo funkcijos buvo valdyti komplekso statybą, organizuoti pagrindinių sričių darbus. Minėtos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad atsakovas nebuvo generaliniu rangovu, todėl jam neatsirado pareiga atsiskaityti UAB „Armobetas“ už priimtus statybos darbus.
5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių buvusius teisinius santykius ir nepagrįstai nusprendė dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje UAB „Sofratus“ v. UAB „Energijos taupymo centras“ negali būti vadovaujamasi, nes skiriasi šių dviejų bylų faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“ nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu bei prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Perdanga“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
1. UAB „Faulana“ ir UAB „Armobetas“ 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartis atitinka CK 6.644 straipsnyje įtvirtintą rangos sutarties sampratą, joje UAB „Faulana“ nurodyta kaip užsakovas, o UAB „Armobetas“ – rangovas. Ieškovo nuomone, sutarties sąlyga, kad statomas objektas nuomos teise priklauso trečiajam asmeniui bei kad trečiasis asmuo investuoja lėšas į objektą, yra tik informacinio pobūdžio ir ji nekeičia sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų. Pagal sutarties sąlygas visus užsakovo įsipareigojimus prisiėmė UAB „Faulana“, o rangovo – UAB „Armobetas“.
2. Priešingai nei nurodo apeliantas, UAB „Egvilta“ yra atlikusi tik vieną mokėjimą. Mokėjimo nurodyme pažymėta, kad jis atliekamas UAB „Faulana“ prašymu. PVM sąskaita– faktūra išrašyta UAB „Faulana“ vardu. UAB „Faulana“ jokių pretenzijų dėl sąskaitos išrašymo netinkamam skolininkui nereiškė. Be to, UAB „Faulana“ su ieškovu 2009 m. vasario 5 d. sudarė Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo užfiksavo skolas 2008 m. gruodžio 31 d.
3. CK 2.133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sudarant sandorį pagal atstovavimo sutartį, kitai šaliai turi būti atskleista atstovavimo aplinkybė. Ginčo atveju pavedimo sutartis nebuvo pateikta kitai šaliai, t. y. ieškovui. UAB „Armobetas“ nebūtų sudariusi sutarties su UAB „Egvilta“, nes ši bendrovė buvo įsteigta tik vieno objekto statybai ir sutarties sudarymo metu neturėjo jokio materialaus turto, kuris leistų tikėti prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovas (statybų valdytojas ir užsakovas pagal rangos sutartį) privalo atsiskaityti su ieškovu (rangovo UAB „Armobetas“ teisių perėmėju UAB „Perdanga“) už atliktus statybos darbus. Šiuo atveju atsakovas UAB „Faulana“, kuris 2008 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kaip užsakovas, ginčija savo pareigą atsiskaityti už rangovo UAB „Armobetas“ atliktus darbus dėl to, kad jis santykiuose su rangovu UAB „Armobetas“ veikė ne kaip užsakovas, o kaip statybų valdytojas, kad naudą iš šio sandorio gavo trečiasis asmuo UAB „Egvilta“, todėl trečiajam asmeniui ir kyla pareiga atsiskaityti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį ginčą pastebi, kad byloje dalyvaujančius asmenis sieja du sutartiniai teisiniai santykiai – rangos (UAB „Armobetas“ ir UAB „Faulana“) ir pavedimo (UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“). CK 6.156 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Taigi sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytas statinio statybos organizavimo būdas – Statinio statybos valdymas – kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. To paties įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi.
Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Faulana“ ir trečiojo asmens UAB „Egvilta“ teisės ir pareigos yra numatytos 2007 m. birželio 1 d. pavedimo sutartyje (t. 1, b. l. 123-126), kurios 1.1 punkte numatytos įgaliotojo UAB „Egvilta“ įgaliotiniui UAB „Faulana“ suteiktos teisės bei įgaliotojo pareiga sumokėti įgaliotiniui numatytą atlyginimą bei padengti visas šį pavedimą vykdant turėtas išlaidas. Tokios pačios trečiojo asmens pareigos yra įtvirtintos ir pavedimo sutarties 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose. Už šios pareigos nevykdymą sutartyje yra numatytos netesybos – 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.7 punktas).
Taigi, kaip matyti iš minėtos pavedimo sutarties turinio, trečiasis asmuo įsipareigojo padengti atsakovui jo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Išanalizavus UAB „Armobetas“ ir UAB „Faulana“ sudarytos Statybos rangos sutarties turinį, matyti, kad šio sandorio šalys susitarė, kad atsiskaityti nustatytais terminais ir tvarka privalo užsakovas pagal rangos sutartį, t. y. atsakovas UAB „Faulana“ (Statybos rangos sutarties 5.1.9 punktas).
Įvertinus Statybos rangos sutarties ir pavedimo sutarties turinį, galima daryti išvadą, kad šių sandorių šalys buvo susitarusios, kad už atliktus statybos darbus pagal sudarytą sutartį su rangovu UAB „Armobetas“ atsiskaito atsakovas UAB „Faulana“, o vėliau atsakovo turėtas išlaidas jam kompensuoja trečiasis asmuo UAB „Egvilta“. Atsižvelgdamas į šiuos ginčo šalių ir trečiojo asmens susitarimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti skolą už atliktus statybos darbus priteisė iš atsakovo UAB „Faulana“, kuri pagal sudarytą Statybos rangos sutartį prisiėmė įsipareigojimą atsiskaityti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pareigos atsiskaityti nepaneigia tas faktas, kad jis veikė ne kaip statytojas, o kaip statybų valdytojas. Atsakovo pareiga atsiskaityti yra aiškiai numatyta tiek Statybos rangos sutartyje, tiek ji išplaukia iš Pavedimo sutarties, kurioje numatyta įgaliotojo pareiga padengti turėtas išlaidas, o ne sumokėti už atliktus darbus, turinio.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl jo kaip statybos valdytojo ir generalinio rangovo atsakomybės apimties skirtumų. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovo statusas nėra tapatinamas su generalinio rangovo statusu ir jo atsakomybe. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skolą už atliktus statybos darbus priteisė remdamasis Statybos rangos sutarties sąlygomis, dėl kurių susitarė sutartį sudariusios šalys.
Be to, ginčo esmės nekeičia ir tas faktas, kad rangovas UAB „Armobetas“ žinojo apie tai, statybų organizavimą statybų valdymo būdu. Tai, kad Statybos rangos sutartyje yra numatyta, jog statytojas yra UAB „Egvilta“ ir ji yra pavedusi objekto statybų valdymą atlikti užsakovui, nepaneigia užsakovo (atsakovo) prisiimto įsipareigojimo. Tokios atsakovo pareigos nepaneigia ir Pavedimo sutarties turinys, iš kurio matyti, kad statytojas padengia patirtas išlaidas, t. y. kompensuoja tai, ką išleido atsakovas.
Apeliantas kaip vieną iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo pagrindų nurodo tai, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios atsakomybės. Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo, tačiau atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad šią skolą turi sumokėti trečiasis asmuo. Su tuo sutiko ir trečiasis asmuo. Tai, kad teismas savo sprendime analizavo atsakovo bei trečiojo asmens atsikirtimus į ieškinį, nepatvirtina priimto sprendimo neteisėtumo ir nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti skolą ieškovo teisių perėmėjui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.