- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e1-398-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44822-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- G. V.
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 7 punktais, 7 dalimi, paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtos arešto bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. V. (toliau – ir G. V.) (duomenys neskelbtini), apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė E. S. ne mažiau du smūgius į galvą ir kairę ausį bei smogė į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajam E. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvoje, kairės ausies sumušimu, ir sukėlė fizinį skausmą.
G. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad (duomenys neskelbtini), vakare, gal apie 18 val. 30 min., paskambino pusbrolis E. B. ir pasakė, kad jo tetos ar močiutės name, esančiame (duomenys neskelbtini), tėvas priėmęs gyventi nepažįstamą (duomenys neskelbtini), kuris yra nepageidaujamas, tačiau nenori išsikraustyti, girtauja. E. B. paprašė padėti jam išprašyti, iškraustyti (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, gal apie 19 val., į kavinę „Food House", kur jis gėrė alų, atvažiavo pažįstama R. B. ir neblaivus E. B.. Jie visi nuvažiavo (duomenys neskelbtini). R. B. liko savo automobilyje, o jis su E. B. nuėjo į namą. Lauko duris atidarė S. B.. Name buvo tamsu, elektros nebuvo. Jis įjungė telefono žibintuvėlį, paklausė S. B., kur yra nepageidaujamas vyras. S. B. pasakė, kad kambaryje. Jis telefoną padavė E. B., kuris jam švietė. Visi trys nuėjo į kambarį, kur lovoje gulėjo nepažįstamas vyras. Jis bandė žadinti vyrą, kai jis atsisuko, iš karto delnu smogė du smūgius jam per veidą ar galvą. Mano, kad smūgiai nebuvo stiprūs, vaikinas į smūgius niekaip nesureagavo, neparodė, kad jam skaudėtų, nesigynė, nematė, kad būtų jį sužalojęs. Vaikinui liepė išeiti iš namų, sakė, kad jis nepageidaujamas. Vaikinas neprieštaravo, atsikėlė ir ėjo iš kambario. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas tuo metu rinkosi daiktus. Išeinant iš namų pamatė ir atpažino, kad vaikinas - tai E. S., kurį pažinojo seniai, jis buvo pavogęs jo vaiko dviratį. Kieme jis nuėjo prie R. B. automobilio, o (duomenys neskelbtini) nuėjo link namo. Tuo metu iš namo išėjo (duomenys neskelbtini) ir S. B. ir jie visi išvažiavo. Kieme tarp jo ir E. S. jokių konfliktų nebuvo, jo nemušė. Viskas vyko labai greitai, užtruko gal iki 10 minučių. R. B. jį su (duomenys neskelbtini) parvežė į kavinę, o patys išvažiavo namo. Jiems išvažiuojant E. S. iš (duomenys neskelbtini), išėjo link miesto. Jis nematė, ar sužalojo E. S., jokių išorinių sužalojimų nematė. Kambaryje smogė delnu per veidą ar galvą E. S., nes norėjo, kad jis išeitų iš S. B. namų (t. 2, b. l. 17-22). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas kaip įtariamasis G. V. paaiškino, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Prisipažįsta smogęs ir nežymiai sutrikdęs E. S. sveikatą. Visiškai patvirtina anksčiau duotus parodymus, kurie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Suprato, kad šiame ikiteisminiame tyrime jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau Lietuvoje neturėjo nuolatinio darbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio ir lėšų, todėl, staiga gavęs pasiūlymą vykti laikinai dirbti į (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) skubiai išvyko. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Prašo neskirti realios arešto bausmės. Nusikaltimo eigos gali neprisiminti dėl neblaivumo (t. 2, b. l. 39-41).
Nukentėjusysis E. S. protokole pareiškime parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 22 val., jam būnant nuomojamame name, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), į kambarį įėjo jam nepažįstami 4 asmenys ir jį sumušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Mušė, suprato, dėl to, kad nuomojasi kambarį. Suprato, kad vienas iš minėtų asmenų yra namo savininko (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino) sūnus. Asmenų neatpažintų, nes buvo tamsu. Buvo VšĮ Prienų ligoninėje, kur buvo nustatyta galvos ir šonų sumušimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti jį sužalojusius asmenis ir taikyti jiems įstatyme numatytą atsakomybę (t. 1, b. l. 12-19).
Nukentėjusysis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis apie 4 paras nuomojosi kambarį name adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu name gyveno ir namo savininkas (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) seserimi susitarė, kad jam išnuomotų kambarį. Susitarė, kad gali gyventi kambaryje be nuomos mokesčio, tik susimokėti už elektrą. (duomenys neskelbtini), kuris ten gyvena, nereiškė jokių pretenzijų su juo nekonfliktavo. (duomenys neskelbtini) minėjo, kad turi atvažiuoti jo sūnus iš (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 22 val. jis jau gulėjo lovoje, buvo tamsu, šviesa nedegė. Į kambarį pirmas įėjo (duomenys neskelbtini) ir pasakė: „sūnus atvažiavo". Tada į kambarį įėjo gal keturi jauni vyrai. Kažkuris, galimai (duomenys neskelbtini) sūnus, pasakė, kad blogai, kad gyvena tame name. Gulint lovoje vienas jaunuolis jam sudavė du smūgius į galvą. Tada jie jį ištempė į kiemą ir ten mušė rankomis ir kojomis į galvą, į šonus. Smūgių į galvą ir į šonus buvo daugiau nei 5. Nežino, kiek smūgių ir į kurias tiksliai vietas buvo suduota. Buvo išsigandęs, dengėsi galvą. Negalėtų atpažinti tų asmenų, nes buvo tamsu, net negali jų apibūdinti. (duomenys neskelbtini) jaunuolius ramino, sakė jiems, kad nelįstų. Vaikinai buvo atvažiavę su automobiliu (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jam liepė eiti namo, kad daugiau nematytų. Jis išėjo pas seserį G. P.. Su seserimi atėjo prie Prienų rajono policijos komisariato. Kartu su pareigūnais nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namų, bet namai buvo užrakinti. Tada nuvežė jį iki ligoninės. Ligoninėje jam nustatė galvos ir šonų sumušimus, išleido į namus. Pas ekspertą nevyks. Buvo apžiūrėtas medikų. Kai buvo suduoti smūgiai, jam skaudėjo (t. 1, b. l. 32-35). Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad dėl patirto sužalojimo niekam pretenzijų neturi. Jis su (duomenys neskelbtini) bendravo normaliai, keletą kartų kartu gėrė alkoholį. Jis nesuprato ir nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) nepatenkintas, jog jis su juo gyvena, jie nekonfliktavo, jo asmeninių daiktų neėmė, jis neprašė išsikraustyti iš namo. (duomenys neskelbtini) vakare jis buvo blaivus. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atvažiavo jo sūnus. Jis gulėjo lovoje. Netrukus į kambarį įėjo keli vyrai, tiksliai nematė ir nežino keletas buvo asmenų, nes buvo tamsu. Kažkas švietė mobiliojo ryšio telefono žibintuvėliu jam į akis. Kažkoks vyras, galimai (duomenys neskelbtini) sūnus, pasakė, kad išsikraustytų iš namo, sakė, kad negerai, kad gyvena su (duomenys neskelbtini). Jis kažką pasakė ir tuo metu pajuto du smūgius kumščiu į kairę galvos pusę prie ausies. Smūgiai buvo stiprūs, pajuto fizinį skausmą. Kadangi telefonu jam švietė į akis, jis nematė kiek žmonių buvo kambaryje ir kas jam smogė į galvą. Jis kėlėsi iš lovos, norėdamas eiti iš kambario, bet tuo metu kažkas jam stipriai spyrė ar smogė vieną kartą į dešinį šoną. Kažkoks vyras kalbėjo apie pavogtą dviratį, bet jis nesuprato, koks tai vyras ir apie kokį dviratį kalba. Vyro balso apibūdinti negali. Kas mušė nematė, nežino, nurodyti negali, nes buvo tamsu. Kadangi viskas vyko labai greitai, buvo sutrikęs, buvo tamsu, jam buvo suduoti du stiprūs smūgiai į galvą, jis dėl sumušimo tiksliai neprisimena ir gali netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes, nes ne viską tiksliai prisimena. Einant link durų, kažkas pastūmė už peties, bet nesužalojo, skausmo nesukėlė. Jis pats išėjo iš namo į sodybos kiemą, kur ant keliuko stovėjo kažkoks automobilis, gal mėlynos spalvos (duomenys neskelbtini), bet nėra tuo įsitikinęs. Kiek žmonių buvo automobilyje jis nematė. (duomenys neskelbtini) liepė negrįžti į namus, todėl jis iš karto išėjo pas seserį. Buvo nurodęs, kad kieme jam smogė ar spyrė į galvą ir šonus, bet jis nurodė netiksliai - jį kažkas mušė tik kambaryje. Anksčiau nurodė, kad jį mušė gal keturi vyrai, bet jis tiksliai nežino keli asmenys ir kas mušė. Dėl galvos sumušimo ir patirto streso ankstesnėje apklausoje galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes ir eigą. (duomenys neskelbtini) dėl galvos ir šono sumušimo jis kreipėsi ir buvo apžiūrėtas Prienų ligoninės priėmimo skyriuje. Ambulatoriškai niekur nesigydė, darbingumo neprarado, vaistų nepirko, gydymo išlaidų neturėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Priėmimo skyriuje jam konstatavo galvos sumušimą, gumbą prie kairės ausies, dešinės pusės šonkaulių sumušimą. Dėl patirto sužalojimo niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 40-46).
Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradžios jis gyveno ir remontavo namą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), vakare, parduotuvėje „Maxima" jį užkalbino nepažįstamas vaikinas, kuris pasiūlė jam išgerti alaus. Vaikinas, kuris prisistatė kaip E. S., pasakė, kad jį pažįsta. E. S. nupirko alaus ir jie abu parėjo į jo mamos namus. Geriant alų, E. S. paprašė leisti pernakvoti, po to paprašė leisti neatlygintinai laikinai pagyventi. E. S. nesakė kiek laiko jis ketina gyventi, jie nesitarė. Jis sutiko priimti E. S. laikinai pagyventi mamos namuose. E. S. gyveno, nakvojo gal dvi paras. Jis dirbo namuose, o E. S. išeidavo dirbti pas ūkininką. Vakarais abu gerdavo alkoholį. Po keleto dienų jis paklausė kada (duomenys neskelbtini) išsikraustys, bet jis atsisakė išsikraustyti. Apie tai, kad E. S. nesutinka išsikraustyti, jis pasakė sūnui E. B., bet neprašė jo iškraustyti, iškeldinti. E. S. namuose jokių daiktų neturėjo. (duomenys neskelbtini) vakare jis ir E. S. buvo blaivūs, jis žiūrėjo filmą telefone, o E. S. kambaryje miegojo. Apie 22 val. į kiemą atvažiavo automobilis, kurio nematė, tik girdėjo garsą. Į namus pabeldė sūnus E. B. ir neblaivus jo draugas G. V.. E. B. buvo labai girtas, svirduliavo verandoje. Jis įleido girtą sūnų ir draugą į kambarį. Kambaryje buvo tamsu, nes neįsijungė lempa, dėl elektros gedimo. Tuo metu prabudo lovoje gulėjęs E. S.. Jis atsisėdo lovoje. G. V. įjungė savo telefoną ir juo pasišvietė. Įjungęs telefono žibintuvėlį, (duomenys neskelbtini) padavė palaikyti jį E. B.. G. V. priėjo prie lovos ir lyg tai delnu smogė keletą smūgių, nematė tiksliai kiek smūgių, E. S. per veidą. Mušdamas G. V. sakė, kad muša E. S. už tėvą, dėl ko mušė, tiksliai nežino, nesuprato. Jam atrodė, kad G. V. kumščiais ar delnais sėdinčiam E. S. smogė nestipriai. E. S. nesigynė, tik rankomis dengėsi veidą. E. B. stovėjo ir švietė žibintuvėliu. Jis E. S. nemušė. Pamatęs, kad G. V. muša E. S., pradėjo juos vyti iš namo. (duomenys neskelbtini) taip pat bandė raminti G. V., išstūmė jį iš namo į kiemą. E. S. taip pat išėjo į kiemą. Nematė jokių sužalojimų E. S. veide ar kūne, nes nežiūrėjo ir buvo tamsu. Kas vyko kieme jis nežiūrėjo, nes sūnus liepė eiti krautis daiktus, norėjo jį parvežti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kol jis kambaryje krovėsi daiktus, sūnus E. B. visą laiką buvo kambaryje. G. V. ir E. S. išsistūmė dviese į kiemą, o ką jie po to darė ir kur buvo jis nežino. Kai jis susirinkęs daiktus po keleto minučių išėjo į kiemą, kieme tamsios spalvos automobilyje, kurio modelio, valstybinių numerių nežino, buvo tik G. V.. E. S. nebuvo, kur jis dingo nežino, jo daugiau nematė. Automobilį vairavo nepažįstama jauna moteris, kurios apibūdinti negali. Moteris juos parvežė į (duomenys neskelbtini). Automobilyje matė ir girdėjo, kad neblaivus G. V. buvo labai susinervinęs, sakė, kad jis E. S. pažinojo iš anksčiau, jis mušė dėl kažkokio dviračio, taip pat dėl tėvo. Jis nežino kas tarp jų buvo įvykę. Jis nei sūnaus, nei G. V. neprašė sumušti ar iškeldinti E. S.. Nežino, ar G. V. sužalojo E. S. (t. 1, b. l. 86-91).
Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), tėvas S. B. susipyko su jo mama ir išsikraustė laikinai pagyventi į tuščius savo motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Gal (duomenys neskelbtini), tikslios datos nežino, telefonu tėvas pasakė, kad jis priėmęs laikinai pagyventi E. S.. (duomenys neskelbtini) gal apie 20 dieną tėvas sakė, kad nori iškeldinti (duomenys neskelbtini), nes jis neprisideda prie buitinių ar maisto išlaidų. Jis suprato, kad tėvas su E. S. girtauja, todėl norėjo išvaryti nepageidaujamą asmenį ir parsivežti tėvą į namus. (duomenys neskelbtini) jis gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Neprisimena, kur ir kada susitiko su pusbroliu G. V., kuris taip pat buvo neblaivus. Vakare jie sugalvojo nuvažiuoti iš močiutės namų išvaryti nepageidaujamą E. S. ir parsivežti tėvą. Jis ar G. V., tiksliai dėl girtumo neprisimena, telefonu per „Messenger" programą paprašė draugės R. B. pavežti juos iki (duomenys neskelbtini). R. B. tamsios spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinių numerių nežino, jį ir G. V. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, R. B. automobilį pastatė kieme ir jame liko sėdėti. Jis su G. V. nuėjo į namą, lauko duris atidarė tėvas. Jis su G. V. įėjo į kambarį, kur ant lovos sėdėjo nepažįstamas vaikinas. Kambaryje buvo tamsu. G. V. įjungė telefono žibintuvėlį ir padavė telefoną jam. Jis švietė žibintuvėliu, kalbėjo su ant lovos sėdėjusiu vaikinu, kuriam sakė, kad jis nepageidaujamas, kad turi išsikelti iš namų, kad neturi teisės būti svetimuose namuose. Vaikinas buvo neapsirengęs, jis sėdėjo ant lovos. G. V. taip pat kažką kalbėjo su vaikinu, bet dėl girtumo neprisimena, ką jie kalbėjo. Jis liepė tėvui ruoštis važiuoti namo. Vaikinui pasakė, kad jis taip pat ruoštųsi išeiti, nes tėvą išsiveš, o namus užrakins. Kambaryje G. V. ant lovos sėdinčiam vaikinui smogė keletą smūgių, nežino kiek tiksliai, bet gal 3 smūgius, per galvą ar veidą. Nežiūrėjo ar G. V. delnu suduodamas smūgius sumušė, sužalojo nepažįstamą vaikiną, nes buvo tamsu. Vaikinas nesipriešino. Jis ne viską tiksliai dėl girtumo gerai prisimena, nežino, kada ir kaip G. V. išėjo iš namų. Tėvas greitai susirinko savo daiktus ir jie su tėvu išėjo iš namo į kiemą, sėdo į kieme buvusį automobilį, kuriame laukė R. B. ir G. V.. Nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo E. S., buvo kieme, lyg tai sėdėjo ant laiptų. Ar buvo sumuštas jis nepastebėjo, nes nežiūrėjo, kieme buvo tamsu. Jie sėdo į automobilį ir R. B. juos parvežė į (duomenys neskelbtini), į namus. Kiek prisimena E. S. liko sėdėti ant namo laiptų. Po keleto dienų sužinojo, kad E. S. parašė pareiškimą dėl sumušimo. Jis E. S. nemušė, nesužalojo, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko. G. V. jam matant E. S. smogė ranka gal apie tris smūgius per galvą ar veidą (t. 1, b. l. 76-81).
L. R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), vakare, tikslaus laiko neprisimena, paskambino ar per „Messenger" programėlę parašė neblaivus pažįstamas E. B., kuris paprašė nuvežti iš (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namus, jį vieną paėmė ir jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) šlapio asfalto spalvos, vežė į (duomenys neskelbtini) susitikti su pusbroliu G. V.. E. B. pažįsta seniai, jo pusbrolį (duomenys neskelbtini) taip pat pažįsta. Vakare, tikslaus laiko nežino, ji su (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) „Food House", kur tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Ji liko laukti automobilyje, o (duomenys neskelbtini) buvo kavinėje. (duomenys neskelbtini), gal apie 22 val. į automobilį atėjo neblaivūs E. B. ir G. V.. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jo tėvas nori iš namų išvaryti nepageidaujamą asmenį. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jis padės tėvui išprašyti nuomininką ir parsiveš savo tėvą namo. Ji sutiko. Automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo E. B. nurodytu adresu, kurio nežino, namo parodyti negali, nes neprisimena, buvo tamsu. Nuosavų namų rajone buvo pirmą kartą. E. B. parodė prie kurio namo sustoti. Ji sustojo prie įvažiavimo į namą ant gatvės ir liko laukti automobilyje. E. B. ir G. V. dviese nuėjo link namo. Kiek prisimena, namo kiemas nebuvo apšviestas, buvo tamsu. Ji sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje, šonu į namą bei kiemą ir laukė abiejų vaikinų. Kur nuėjo ir ką darė E. B. ir G. V., ji nežiūrėjo, nematė. Gal už 5-10 minučių prie automobilio atėjo G. V., netrukus atėjo E. B., o paskutinis atėjo E. B. tėvas S. B.. S. B. buvo neblaivus. Jis atsinešė kažkokius daiktus krepšyje. Kadangi kieme ir prie namo buvo tamsu, ji jokių kitų žmonių nematė. Kai atėjo (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas, jie atsisėdo į automobilį ir paprašė nuvežti (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Nežino, kuri buvo valanda. Jai išvažiuojant, jokių kitų žmonių nematė. Automobilyje girdėjo G. V. kalbant, kad jis iš anksčiau pažinojo S. B. namuose gyvenusį vyrą, jis yra teistas, „sėdėjęs", kalbėjo apie kažkokį dviratį. Visi trys vyrai elgėsi įprastai, nebuvo susinervinę ar pikti. Kas vyko namo viduje vyrai nekalbėjo. Kažkuris vaikinas, neprisimena kuris, tik pasakė, kad išstūmė nepageidaujamą namuose vyrą per duris. Atvežė G. V. į (duomenys neskelbtini) ir paleido, o ji, (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). E. B. buvo labai girtas, jis su tėvu nekalbėjo kas įvyko name. Nežino, koks name buvo nepageidaujamas asmuo, jo nematė. Ji parvežė E. B. ir jo tėvą į (duomenys neskelbtini) ir juos paleido prie (duomenys neskelbtini) namų. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vakare sužalotas kažkoks vyras ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Prie namo atvežė tik E. B. ir G. V., o išvežė tik juos ir E. B. tėvą (t. 1, b. l. 98-103).
Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nukentėjusysis E. S. yra jos brolis. Jis keletą kartų atliko laisvės atėmimo bausmę, o sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos gyvendavo pas mamą. Ji gyvena atskirai, bute (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) vidurio E. S. išsinuomojo ir apsigyveno pas kažkokį vyrą (duomenys neskelbtini). Kur tiksliai, kokiomis sąlygomis brolis gyveno ji nežino. E. S. pas vyrą gyveno gal apie savaitę. E. S. piktnaudžiauja alkoholiu. Su broliu santykiai nėra artimi. (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val. į jos namus atėjo blaivus E. S.. Atidarius duris pamatė, kad brolis buvo apsirengęs tik sportinį kostiumą, buvo be viršutinių šiltų rūbų, veidas, nosis, burna buvo kruvini, kakta buvo patinusi, sumušta už kairės ausies. Brolis sakė, kad jį namuose, gulintį lovoje sumušė namo savininko sūnus su draugais, nes norėjo jį iškeldinti. E. S. skundėsi, kad skauda galvą ir dešinį šoną, buvo užsiėmęs ranka dešinį šoną. Ji su broliu E. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, po to nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur E. S. konstatavo veido sumušimus, lūžių nekonstatavo ir po apžiūros išleido į namus. E. S. ambulatoriškai niekur nesigydė. Ji apie įvykį nieko daugiau nieko nežino (t. 1, b. l. 107-113).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra senas, mūrinis, vieno aukšto su mansarda. Vienas nenaudojamas įėjimas yra nuo gatvės pusės, kitas - naudojamas yra iš kiemo pusės. Įvažiavimas į kiemą yra vakarinėje namo pusėje. Namo visos durys užrakintos, patekti į vidų ir apžiūrėti įvykio vietą nėra galimybės. Lauke pasnigta, sniege nesimato jokių žmogaus avalynės pėdsakų. Apžiūrėjus įvykio vietos dalį (lauke) daugiau jokių tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota nepaimta (t. 1, b. l. 24-29).
VšĮ Prienų ligoninės medicinos dokumentų išraše iš ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad klinikinė diagnozė galvos plaukuotosios dalies sumušimas, dešinės šonkaulių pusės sumušimas. Anamnezėje nurodyta, kad sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Skundžiasi gumbu ties ausimi, nubrozdinimais, dešinio šono skausmu. Objektyvi būklė - išoriškai ant galvos odos matomi randai, pavieniai nubrozdinimai, nedidelis guzas ties kaire ausimi. Išrašas surašytas 2024 m. lapkričio 22 d., 00.23 val. (t. 1, b. l. 6-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. S. nustatyti nubrozdinimai galvoje, kairės ausies sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu artimu patekimo į gydymo įstaigą metu. Kadangi sužalojimai tiksliai neaprašyti, detalizuoti traumos mechanizmo nėra galimybės. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 64, 65)
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš nukentėjusįjį E. S. panaudojo fizinį smurtą – namo kambaryje sudavė delnu du smūgius per veidą ar galvą, nes norėjo, kad nukentėjusysis išeitų iš namų. Kaltinamasis taip pat parodė, kad dėl neblaivumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Tačiau kaltinamojo neteisėtus veiksmus pilna apimtimi įrodo nukentėjusiojo E. S. papildomos apklausos metu duoti parodymai, jis nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir G. V. įtariamojo apklausos metu. Nukentėjusysis parodė, kad gulint lovoje jam sudavė du smūgius į kairę galvos pusę prie ausies. Kuomet jis kėlėsi iš lovos, kažkas jam stipriai spyrė ar smogė vieną kartą į dešinį šoną. G. V. kaltę taip pat įrodo liudytojų S. B., E. B., R. B. parodymai apie vykusį konfliktą. Teismas Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) E. S. protokolas–pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininiai dokumentai dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. S. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad G. V. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, padarė E. S. sužalojimus – odos nubrozdinimą galvoje, kairės ausies sumušimą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. V. padarė E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi G. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 70–73). Nukentėjusiajam E. S. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (2 t., b. l. 68-69), be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė pretenzijų niekam neturintis, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą bei dešinį šoną nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą.
G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šiame baudžiamajame įsakyme analizuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą. Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kurių dalis padaryta esant neblaiviam, dalies paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Sodros duomenis G. V. nedirba. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors kaltinamasis G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prašė neskirti realios arešto bausmės, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad anksčiau taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos G. V. neturėjo, kadangi jis nesilaikė probacijos sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Be to, G. V. ir vėl pakartotinai nusikalto, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog G. V. elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad jis toliau laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus G. V. elgesį ir jo nenorą keisti savo gyvenimo būdą, spręstina, kad tik realus arešto bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
G. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
G. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 14606490, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate prie ikiteisminio tyrimo medžiagos proceso dalyvių asmens duomenų aplanke, grąžinti G. V..
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.
2) G. V. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;
4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.