- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2-525-266/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00397-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- P. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos metrikacijos skyriaus vedėjai Rasai Matiukienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Z. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – giminystės santykį, kad jis Z. P. gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir Anykščių rajono apylinkės teismo 1992m. rugsėjo 11d., sprendime civilinėje byloje Nr. 2/1-298/92 minimas A. P., mirusio 1953m., ir U. P. , mirusios 1962m, gyvenusių (duomenys neskelbtini), įvaikis Z. P. yra vienas ir tas pats asmuo- būtent jis pareiškėjas Z. P.. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovė paaiškino , jog jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo J. Ž. ir R. Z.. Nuo 1937 metų pareiškėją buvo įsivaikinę jo tėvo sesuo U. Z. P. kartu su savo vyru A. P. . Šie asmenys buvo jo krikšto tėvai. Jis su jais gyveno jų namuose ir po jų mirties liko ten gyventi. Priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jis kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, kad galėtų atkurti nuosavybes teises į P. valdytą žemę. 1992 metais teismas priėmė sprendimą dėl jo įvaikinimo ir to sprendimo pagrindu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į U. P. ir A. P. valdytą žemę. Šiuo metu jis nori paveldėti S. P. turtą. S. P. yra jo įtėvio A. P. brolio M. P. dukra. Pagal teismo sprendimą dėl įvaikinimo išeitų, jog ji yra jo pusseserė. To padaryti jis negali, nes 1992 metų teismo sprendime nėra nurodyta jo gimimo data ir U. P. ir A. P. anketiniai duomenys, todėl metrikacijos skyrius atsisako jam išduoti gimimo liudijimą, kuriame būtų įrašyti jo tėvais U. P. ir A. P.. Priėmus teismo sprendimą jis įvaikinimo juridiškai neįregistravo . Teismo posėdžio metu, įvertinęs suinteresuoto asmens pareikštą pastabą , papildė savo pareiškimą ir prašė įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių P. Z. gimimo įraše padaryti pakeitimus vietoje biologinių tėvų įrašyti tėvais A. P. ir U. P..
Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovė dėl pareiškimo nurodė, jog į skyrių kreipėsi P. Z. atstovė prašydama ištaisyti P. Z. gimimo įraše duomenis apie jo tėvus pagal 1992 metų teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas įvaikinimo faktas. Tame teismo sprendime nėra nurodyti paties pareiškėjo anketiniai duomenys, įtėvių anketiniai duomenis, be to tas įvaikinimas nebuvo juridiškai įregistruotas , todėl atsisakė tokį prašymą tenkinti. Be to, atstovė pažymėjo, jog jei teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, tai civilinės metrikacijos skyrius pats savo iniciatyva negalėtų ištaisyti pareiškėjo gimimo akto įraše duomenų ir vietoj biologinių tėvų įrašyti teismo sprendime nurodytus asmenis, todėl prašė , kad teismas įpareigotų skyrių tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovės , suinteresuoto asmens paaiškinimais, nustatyta, jog 1992m. rugsėjo 11d., civilinėje byloje Nr. 2/1- 298/1992 buvo priimtas teismo sprendimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. A., miręs 1953 metais ir P. U., mirusi 1962 matais , gyvenę (duomenys neskelbtini), buvo įvaikinę Z. P.. (b.l. 6) 2014 m. vasario 13d., pareiškėjo P. Z. įgaliotas asmuo kreipėsi į Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyrių su prašymu ištaisyti P. Z. gimimo įrašą Nr.20 , sudarytą 1928m. sausio 22d., Anykščių Rk bažnyčioje pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 1992m. rugsėjo 11d., sprendimą. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti tokį P. Z. prašymą , nes kilo abejonių dėl teismo sprendime minimų asmenų tapatybių, nes sprendime nurodyti tik asmenų vardai ir pavardės. Tuomet pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą- giminystės santykį, kad pareiškėjas P. Z. ir teismo sprendime minimas A. P. ir U. P. įvaikis P. Z. yra vienas ir tas pats asmuo, būtent pareiškėjas P. Z.. Toks faktas jam reikalingas tam, kad jo gimimo įraše tėvais būtų įrašyti teismo sprendime nurodyti asmenys U. P. ir A. P.. Pakeitus gimimo įraše tėvus, jis galėtų paveldėti S. P. , A. P. brolio M. P. dukters – turtą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba (Atkuriamasis Seimas) 1992., gegužės 7d., nutarimo Nr.- 2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Kaip byloje nustatyta 1992m. rugsėjo 11d., teismo sprendimu nustatytas įvaikinimo faktas tuo metu sukėlė pareiškėjui P. Z. teisines pasekmes, nes buvo priimtas tikslu atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką. Nustačius tokį faktą pareiškėjas pretendavo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. P. ir U. P. valdytą žemę. Taigi teismo sprendimas buvo priimtas vieninteliam tikslui – atkurti nuosavybės teises . Atkuriant nuosavybės teises į P. valdytą žemę, institucijoms užteko 1992m. rugsėjo 11d.,sprendime nurodytų duomenų apie P. Z. ir nekilo jokių abejonių, jog buvo įvaikintas P. Z.. Dabar gi pareiškėjas tą patį teismo sprendimą nori panaudoti paveldėjimo tikslams ir prašo teismo nustatyti jog tai jis buvo įvaikintas A. P. ir U. P. Pagal bendrą taisyklę įvaikinimas sukuria teisines pasekmes tik tuo atveju, kada jis įforminamas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. pripažįstamas tik juridinis , bet ne faktinis įvaikinimas. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Pareiškėjui nustatytas įvaikinimo faktas nebuvo juridiškai įformintas. Pareiškėjas ir jo atstovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – giminystės santykį . Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005m. gruodžio 29d., nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos , taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje (toliau apžvalga) yra pasisakęs dėl teismų praktikos nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nurodęs , kad pagal LR Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalies normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklėmis , nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui. LR CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme, tai 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia , t.y. ne teismo , tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios , todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Giminystės santykio nustatymą reglamentuoja LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų , kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. (LRCK 3.310 straipsnis 1 dalis) Pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat ir negimininių santykių (pavyzdžiui, svainystės, įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai ar prašomas giminystės artumo santykis sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ar jų pagrindu išduodami liudijimai. Apžvalgoje yra konstatuota, jog jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai , tačiau juose pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas- bylą nutraukia. (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) . Kaip šioje byloje nustatyta, pareiškėjo gimimo liudijime, išduotame 1928m. sausio 22d., įrašo Nr. 20 , tėvai įrašyti R. Z. ir J. Ž.. Tai žinios apie pareiškėjo tėvus . Civilinės būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę . Civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikšmingus duomenis, kuriuos šie įrašai pažymi. Gimimo liudijime ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir žinios apie jo tėvus, gimimo vietą. Nustatyta detali šių įrašų atlikimo keitimo ir pildymo tvarka, garantuoja jų patikimumą ir sąlygoja tai, kad civilinės būklės aktų registravimo knygų įrašams apie civilinės būklės aktus- pirminiams civilinės būklės aktų įrašams- suteikiama didesnė įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti šią įrodomąją pirminių civilinių būklės aktų įrašų galią , įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą jei vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas , negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo bei jo teismo posėdžio metu paaiškinimų ir pateikto papildomo reikalavimo įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo gimimo liudijime tėvus, išbraukiant tikruosius tėvus ir įrašant įtėvius, matyti, jog šiuo pareiškimu pareiškėjas ginčija tėvystės, t.y. ginčija gimimo akto įrašo , kuriame jo tėvais įrašyta R. Z. ir J. Ž. , teisingumą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad tai jis buvo įvaikintas , tuo pagrindu ištaisyti gimimo akto įrašą apie tėvus , įrašant kad jo įtėviai yra A. P. ir U. P., kad paveldėtų mirusios S. P.- A. P. brolio M. dukters , palikimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyta, jog pareiškėjo prašymas pareikštas dėl reikalavimo paneigti jo kilmę iš tam tikro asmens ir pripažinti jo kilmę iš kito asmens, t.y. iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Tokie reikalavimai negali būti sprendžiami vadovaujantis LR CPK 444-448, 514- 516 straipsnių nuostatomis. Pagal suformuluota minėta Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas tokio pareiškimo turėjo nepriimti, o jei jį priėmė, tai civilinę bylą privalo nutraukti. Šioje byloje teismas pareiškėjo pareiškimą priėmė , todėl civilinė byla nutrauktina .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d. 1p., ir 5 p., 259str.,268str.,270 str.-
nusprendžia:
Civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Nutartis per 7 d. gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.