Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas M. B. yra nepilnamečių E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovė su atsakovu gyveno nuo 2013 m. iki 2017 m. gegužės mėn., tačiau santuokos sudarę nebuvo. Gimus vaikams, M. B. kurį laiką tėvo pareigas dalinai vykdė, tačiau vėliau jo elgesys pasikeitė - jis ėmė nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, nesirūpinti šeimos poreikiais, neskirti lėšų vaikų išlaikymui, dėl ko tarp šalių nuolat kildavo barniai, konfliktai. Atsakovas į ieškovės prašymus atsisakyti žalingų įpročių nereagavo, ir toliau piktnaudžiaudavo alkoholiu, neblaivus namuose keldavo triukšmą, vaikų akivaizdoje elgdavosi agresyviai. Dėl tokio jo elgesio ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją. Kadangi situacija šeimoje nepagerėjo, 2017 m. gegužės mėnesį ieškovė pareikalavo, kad atsakovas išsikraustytų iš gyvenamojo būsto. V. Č. ieškinyje nurodė, jog blaivus M. B. dukromis ir jų poreikiais nesidomi, materialinio išlaikymo joms neteikia, todėl vaikus išlaiko ir jais rūpinasi viena ieškovė. Pasak V. Č., abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai maistui bei drabužiams laikui bėgant nuolat auga, be to, yra būtinos lėšos ugdymui. Būtinųjų dukrų poreikių patenkinimui kiekvienai jų kas mėnesį vidutiniškai reikia skirti apie 390 - 400 Eur (maistas - 130 Eur; drabužiai, avalynė, higienos reikmenys - 50 Eur; vaistai, vitaminai - 30 Eur; žaislai, lavinimo priemonės - 50 Eur; išlaidos atostogoms - 30 Eur; išlaidos būstui ir jo įrengimui, komunalinėms paslaugoms - 100 Eur ir kt.). Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, juos išlaikyti padeda ieškovės tėvai. Ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 600 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka bei 60 Eur dydžio išmoka už vaikus. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečių dukterų naudai išlaikymą iki jų pilnametystės, teikiamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 4320 Eur, skaičiuojamą nuo 2017 m. gegužės mėn., t. y., po 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki bylos iškėlimo teisme dienos (2 vaikai x 180 Eur x 12 mėn. = 4320 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametės dukros gyvena su motina, yra stipriai prie jos prisirišusios, o atsakovas ilgą laiką jomis nesirūpina, ieškovė prašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Ieškovė teismo taip pat prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas M. B. su nepilnametėmis dukromis E. B. ir A. V. B. bendrauja be apribojimų, numatomą susitikimo su vaikais datą bei laiką suderinęs su vaikų motina ne vėliau nei prieš dieną iki susitikimo. Būtina bendravimo tvarkos sąlyga - bendravimas su vaikais vyksta jų gyvenamojoje vietoje, o jeigu bendraujama kitoje vietoje, atsakovas su vaikais bendrauja ieškovės akivaizdoje (b. l. 1-3).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė V. Č. palaikė pareikštą ieškinį bei papildomai paaiškino, jog su atsakovu gyvena skyrium nuo 2017 m. gegužės mėnesio. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog apsigyvenęs skyrium atsakovas nepilnamečiais vaikais nesirūpina, mergaitės nuo pat gimimo gyvena su ieškove, V. Č. prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė taip pat nurodė, jog neprieštarauja tėvo ir dukrų bendravimui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra nepatikimas, turi problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, neturi susiformavusių tėvystės įgūdžių (gali vaikus palikti, pamiršti, būti vaikų akivaizdoje neblaivus, aprengti neatsižvelgdamas į oro sąlygas ir pan.), nes atsakovas tik šiek tiek prisidėjo auginant vyresniąją šalių dukrą, o jaunesniosios dukters visiškai nepažįsta, yra matęs vos kelis kartus, ieškovė teismo prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog abiejų dukrų poreikiai yra iš esmės vienodo dydžio ir jų patenkinimui yra reikalinga apie 360 Eur per mėnesį, t. y., išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan. Pasak ieškovės, mergaitės sveikatos problemų neturi, būrelių nelanko (ieškovės manymu, esant galimybių, mergaitėms būtų naudinga lankyti baseiną), tačiau lankosi vaikų žaidimų kambariuose, zoologijos sode. Šiuo metu šalių nepilnametės dukros darželio ar kitos ugdymo įstaigos nelanko, tačiau artimiausiu metu tikisi, jog vyresnioji dukra gaus vietą valstybiniame darželyje (E. B. yra pirma eilėje darželiui gauti). Tuomet ieškovė, šiuo metu ji esanti vaiko priežiūros atostogose, planuotų grįžti į darbą toje pačioje darbovietėje, kurioje dirbo iki dukrų gimimo. M. B. savo vardu registruoto turto neturi, ieškovės žiniomis, galimai gyvena iš lėšų, gaunamų iš nusikalstamų veikų. Ieškovei yra žinomi tokie atsakovo gyvenimo faktai, kuomet jis, siekdamas sudaryti prabangaus gyvenimo įspūdį, nuomodavosi brangias transporto priemones, kurių nuomai skirdavo apie 1000 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas yra jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingo amžiaus vyras, todėl lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kadangi šalių gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovas vos kelis kartus buvo atvažiavęs aplankyti šalių nepilnamečių vaikų, per šį laikotarpį dukrų išlaikymui skyrė tik 150 Eur, kuriuos perdavė tiesiogiai ieškovei, atvežė mergaitėms dovanų žaisliukų bei vieną kartą atvežė kūdikiams skirtų drabužėlių, kurie neatitiko mergaičių amžiaus ir buvo netinkami naudoti (t. y., per maži), ieškovės manymu, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. (t. y., šalių gyvenamo skyrium pradžios) iki 2018 m. gegužės mėn. (t. y., kreipimosi į teismą dienos), sudarantis 4320 Eur abiem šalių nepilnametėms dukroms, arba po 2160 Eur kiekvienai (12 mėn. x 180 Eur = 2160 Eur).

Atsakovas M. B. per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo byloje nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai probacijos tarnybos pareigūnų (b. l. 143, 150).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečių vaikų E. B. ir A. V. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove prieštarautų vaikų interesams, be to, atsakovas nurodo sutinkantis, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadoje nurodoma, jog ieškinio reikalavimas dėl kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sudarančio po 180 Eur kiekvienam vaikui, yra pagrįstas bei atitinka teisėtus vaikų interesus, taigi turėtų būti tenkinamas. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu taip pat sutinka. Skyrius neprieštarauja, jog iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo vaikams įsiskolinimas, jeigu teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai. Skyrius taip pat neprieštarauja ieškovės pasiūlytam bendravimo tvarkos nustatymui, su kuriuo atsakovas sutiko, tačiau pabrėžia, kad tokią bendravimo tvarką yra sudėtinga detaliai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, tad šalims siūlytina ieškoti kompromisų, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus (b. l. 103-105).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnametėms iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį, o nustačius, kad atsakovas neteikė tinkamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka koreguotina, nes ribotų vaikų teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (b. l. 145-148).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai (b. l. 175). Atsakovas, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 179-181), todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 177).

Byloje nustatyta, kad nepilnametės E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. Č. ir atsakovo M. B. dukros (b. l. 5, 10). Šalys santuokos nebuvo sudarę, nuo 2017 m. gegužės mėnesio šalių santykiai nutrūko. Nepilnametės E. B. ir A. V. B. gyvena kartu su motina (ieškove) bei seneliais (ieškovės tėvais) V. ir V. Č. jiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (b. l. 145-148). Ieškovė 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametės dukros nuo pat gimimo gyvena su ja. Be to, pasak ieškovės, atsakovas turi problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, neturi susiformavusių tėvystės įgūdžių, yra tik šiek tiek prisidėjęs auginant vyresniąją šalių dukrą, o jaunesniosios dukters visiškai nepažįsta, ją yra matęs vos kelis kartus.

Šias ieškovės išdėstytas aplinkybes patvirtino ir atsakovo tėvai, kurie apklausti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, nurodė, jog atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, yra trejus metus praleidęs laisvės atėmimo įstaigoje, iš ten grįžęs nuolat girtauja, todėl nesugebėtų pats pasirūpinti savo mažametėmis dukromis. Pasak atsakovo tėvų, mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaikų interesams, o gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, pažeistų vaikų interesus (b. l. 103).

Atsakovas vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams nepateikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo. Atsakovas nurodė, jog nepilnametės dukros E. ir A. V. šiuo metu gyvena su ieškove, ji jomis tinkamai rūpinasi, ieškovė, atsakovo teigimu, yra gera mama (b. l. 104).

Išvadą teikiančios institucijos taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydamos, kad vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad nepilnamečių E. B. ir A. V. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Šalims gyvenant skyrium, dukros liko gyventi kartu su ieškove, kuri jomis rūpinasi kiekvieną dieną, dalyvauja jų auklėjime, išlaiko, atsakovo teigimu, ji tinkamai rūpinasi vaikais, atsakovas nurodo sutinkantis, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (b. l. 104, 145).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnametėmis dukromis, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas yra linkės piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nuo 2017 m. gegužės mergaičių gyvenime dalyvauja tik epizodiškai, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl neturi galimybių užtikrinti geriausius nepilnamečių dukrų interesus, nepilnamečių E. B. ir A. V. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove V. Č. (CK 3.174 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas ieškovės reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, o apklaustas Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nurodė, jog su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka, mano, jog toks prašymas yra pagrįstas ir ieškovės nurodoma suma yra atitinkanti vaiko poreikius (b. l. 104).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį (VĮ Registro centro pažymų, VĮ Registro pažymų ir pan.). Bendraudamas su Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos specialistais, atsakovas nurodė, jog neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi, šiuo metu nedirba, tačiau ketina įsidarbinti autoservise. Su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms, sudarančiu po 180 Eur per mėnesį kiekvienai, sutinka, mano, kad toks reikalavimas pagrįstas bei atitinkantis vaikų poreikius (b. l. 104).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaikų teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 86, 89), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2017 m. gruodžio 29 d. nedirba, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. vertėsi kita individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, iš kurios gavo nedideles pajamas (13,92 Eur + 50,30 Eur) (b. l. 26-27), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka, teistas (už turto pasisavinimą, turto prievartavimą, vagystes), kas netiesiogiai patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, jog atsakovas galimai gauna lėšų iš nusikalstamų veikų (b. l. 98-101, 113-130, 131-137, 166-174). Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovo teistumais, jo baustumu administracine tvarka, bei iš to kylančiais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pažymėjo, kad prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarką yra sudėtinga detaliai reglamentuoti į ateitį (b. l. 105), ši ieškovės siūloma bendravimo tvarka koreguotina, nes ribotų vaikų teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (b. l. 146).

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nepateikė, priešingai – su juo bendravusiems vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, jog su tokia ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutinka.