Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-07 · Administracinė byla Nr. A-575-869-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-07
Bylos Nr.
A-575-869-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00013-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
R., R. G.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A575–869/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00013-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 9.9. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant A. D.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo apie mokestinį patikrinimą ir pavedimo tikrinti panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2009 m. gruodžio 30 d. pavedimu tikrinti Nr. A1-43 (toliau – ir Pavedimas tikrinti) pavedė pradėti mokestinį patikrinimą pareiškėjo R. G. atžvilgiu (b. l. 32-35).

Klaipėdos AVMI 2009 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. A11-41 apie mokestinį patikrinimą (toliau – ir Pranešimas apie mokestinį patikrinimą) pranešė pareiškėjui, kad pradėtas teminis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas (b. l. 31).

Šalies argumentai

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Pavedimą tikrinti ir Pranešimą apie mokestinį patikrinimą (b. l. 5-7).

Nurodė, kad su minėtais sprendimais nesutinka, kadangi šie dokumentai neatitinka individualiems administraciniams teisės aktams keliamų formos ir turinio reikalavimų.

Paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos AVMI Užduoties atlikti mokestinį tyrimą Nr. A6-54 pagrindu pradėjo pareiškėjo mokestinį tyrimą. Šios užduoties pagrindu 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. A16-48, kuriuo nurodyta pareiškėjui pateikti paaiškinimus apie 2004-2007 m. laikotarpiu įsigytą turtą ir(ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Pareiškėjas šį nurodymą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris sprendimu administracinėje byloje Nr. I-471-513/2009 atmetė pareiškėjo skundą. Šiuo metu minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apie mokestinio tyrimo pabaigą pareiškėjas nėra informuotas, tačiau šioje byloje ginčijamu Pranešimu apie mokestinį patikrinimą pareiškėjui pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą mokestinį tyrimą, jis taip pat pareigotas 2010 m. sausio 18 d. 10:00 val. atvykti į Klaipėdos AVMI I patikrinimų skyrių. Pareiškėjas pabrėžė, jog mokesčių administratorius, inicijuodamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, akivaizdžiai siekia, kad būtų įvykdytas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nurodymas, kuris yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokiu būdu iš esmės yra varžoma pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Mokesčių mokėtojui, apskundus vieną iš mokesčių administratoriaus priimtų aktų (nurodymų, sprendimų ir pan.), pastarasis priima kitą sprendimą su tokiais pačiais reikalavimais pareiškėjo atžvilgiu. Tokiu būdu pareiškėjas yra priverstas skųsti tolimesnius mokesčių administratoriaus veiksmus bei aktus, gaištamas laikas, eikvojamos lėšos. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratoriaus veiksmai yra neteisėti, skundžiami aktai turi būti panaikinti. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius privalėtų sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, pabaigti pradėtą mokestinį tyrimą ir tik po to galimai inicijuoti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis (2 str. 22 d., 136 str. 1 ir 2 d.), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintomis Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėmis (toliau – ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės) (1, 6 p.). Jis padarė išvadą, jog mokesčių administratoriui mokestinio tyrimo metu turint informacijos apie duomenų neatitikimą tarp pastarojo ir mokesčių mokėtojo teikiamų duomenų, mokesčių mokėtojui turėtų būti suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimus, trūkumus, klaidas ir taip išspręsti kylantį ginčą. Tik nepavykus pašalinti klaidų, trūkumų bei prieštaravimų, mokesčių administratorius turėtų imtis kitų MAĮ numatytų veiksmų: duoti mokesčių mokėtojui atitinkamus patvarkymus, pradėti mokestinį patikrinimą ir kita (MAĮ 137 str. 1 d., Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 10 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–125/2009). Tokia situacija, kai mokestinis patikrinimas pradedamas nepabaigus mokestinio tyrimo ir apie jo rezultatus neinformavus bei nenustačius termino galimiems trūkumams pašalinti, yra nesuderinama su mokesčių administratoriaus veiklai keliamais reikalavimais. Mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas priskirtini prie teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos. Šioms normoms būdingas subordinacinis (imperatyvus) teisinio reguliavimo metodas, kurio esmė yra ta, kad teisinių santykių subjektų veikla griežtai reglamentuota teisės normose, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Nors mokestiniai teisiniai santykiai pagrįsti asmens pavaldumo principu, tačiau minėto teisinio reguliavimo metodo taikymas riboja valstybinės institucijos subjekto veiklos besąlyginį valdingumą, įpareigodamas instituciją, jos pareigūną, realizuojantį valdingus įgalinimus, veikti vadovaujantis bendraisiais viešosios teisės principais, kurių vienas reikšmingiausių – įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmens teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas pažeidžiant procedūrines mokestinio patikrinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytus motyvus bei MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą protingumo ir teisingumo principą, pareiškėjas padarė išvadą, kad mokestinio tyrimo metu nustačius pažeidimus, jis juos būtų pašalinęs geranoriškai ir nebūtų buvę pagrindo pradėti mokestinį patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas yra neteisėtas, o Pranešimas apie mokestinį patikrinimą ir Pavedimas tikrinti yra naikintini.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ginčijamiems aktams keliami VAĮ 8 straipsnyje numatyti reikalavimai, tačiau Pranešimas apie mokestinį patikrinimą ir Pavedimas tikrinti nėra individualiai pagrįsti nustatytais faktais, t. y. ginčijamuose aktuose dalinai nurodyti tik teisiniai pagrindai, pateikiant nuorodą į MAĮ 114 straipsnį, 120 straipsnį, nėra nurodytos jų priėmimo priežastys, nėra individualios argumentacijos. Pareiškėjo vertinimu, taip buvo pažeistas teisėtumo principas, pareiškėjui sukliudyta suvokti pradedamo atlikti mokestinio patikrinimo faktinę priežastį. Be to, Pavedimo tikrinti FR0773 formos užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VA-3 (toliau – ir Pavedimo tikrinti FR0773 formos užpildymo taisyklės), nustato minimalius pavedimo tikrinti FR0773 formos užpildymui keliamus reikalavimus. Šios taisyklės neriboja mokesčių administratoriaus teisės nurodyti kitus duomenis, kurie pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis yra būtini individualiame viešojo administravimo akte, siekiant, kad toks aktas būtų teisėtas, o esant įstatymo ir poįstatyminio akto konkurencijai, taikytinos įstatymo normos. Pareiškėjas taip pat rėmėsi MAĮ 32 straipsnio 2, 3, 6, 7 dalių nuostatomis bei MAĮ 36 straipsnio 9 dalimi.

Pareiškėjas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tai yra laikinai iki tol, kol įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Klaipėdos AVMI Pavedimo tikrinti ir Pranešimo apie mokestinį patikrinimą galiojimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Klaipėdos AVMI su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. l. 27-29).

Nurodė, kad atsakovas, surinkęs informaciją apie tai, kad pareiškėjas 2004-2007 m. laikotarpiu ūkio subjektui buvo suteikęs paskolas, 2009 m. rugpjūčio 4 d. I-ojo Patikrinimų skyriaus vyr. specialistei S. M. paskyrė užduotį Nr. A6-54 atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą. Šio mokestinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti paskolų suteikimo ir kitų išlaidų pajamų šaltinius bei nustatyti mokesčių mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus. Atsakovas, siekdamas atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą, 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui davė nurodymą Nr. Al 6-48, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus apie 2004-2007 m. laikotarpiu įsigytą turtą ir(ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Šį nurodymą pareiškėjas ginčijo, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduodamas skundą dėl minėto nurodymo panaikinimo (administracinė byla Nr. 1-471-513/2009). Šio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjui, nepagrįstai atsisakius pateikti paaiškinimus apie 2004-2007 m. laikotarpiu įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei jų nepagrindus, atsakovas mokestinio tyrimo nebaigė, o pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių administratoriui suteikta teisė mokesčių mokėtojui priklausančias mokėti mokesčių sumas apskaičiuoti pagal jo (mokesčių administratoriaus) atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parenkant savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Ši mokesčių administratoriaus teisė įtvirtinta MAĮ 70 straipsnyje. Kadangi pareiškėjas nepateikė reikalaujamų paaiškinimų apie 2004-2007 m. laikotarpiu įsigytą turtą ir(ar) pajamų gavimo šaltinius bei jų nepagrindė, t. y. nesudarė galimybės įprastine tvarka apskaičiuoti mokestinių prievolių dydžių, atsakovas nusprendė pasinaudoti jam suteikta teise pareiškėjui priklausančias mokėti mokesčių sumas apskaičiuoti pagal savo įvertinimą. Atsakovas šią teisę siekia įgyvendinti pradėdamas mokestinį patikrinimą. Jis, vadovaudamasis MAĮ 120 straipsniu, 2009 m. gruodžio 30 d. išrašė Pavedimą tikrinti. Pranešimą apie mokestinį patikrinimą atsakovas surašė, vadovaudamasis MAĮ 121 straipsnio 1 dalimi. Pranešimą apie mokestinį patikrinimą 2009 m. gruodžio 31 d. registruotu laišku atsakovas išsiuntė pareiškėjui, vadovaudamasis VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Mokestinių patikrinimų atlikimo taisyklės) 8 punktu. Kartu su Pranešimu apie mokestinį patikrinimą pareiškėjui išsiųsta ir Pavedimo tikrinti kopija, nes reikalavimas mokesčių mokėtojui pateikti Pavedimo tikrinti kopiją įtvirtintas MAĮ 120 straipsnio 4 dalyje. Atsakovas, išrašydamas pareiškėjo ginčijamą Pavedimą tikrinti, atliko jam, kaip mokesčių administratoriui MAĮ 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Veiksmus, susijusius su Pavedimu tikrinti, atsakovas atliko ir įformino, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog atsakovas negalėjo priimti sprendimo atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, yra nepagrįstas. Atsakovas, išrašydamas Pavedimą tikrinti, jame nurodė visus MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje bei Pavedimo tikrinti FR0773 formos užpildymo taisyklėse išvardytus duomenis, o surašydamas Pranešimą apie mokestinį patikrinimą, jame nurodė visus MAĮ 121 straipsnio 1 dalyje bei Pranešimo apie mokestinį patikrinimą FR0663 formos užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-90, išvardytus duomenis. Taigi atsakovo surašyti ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis MAĮ nuostatomis, jie įforminti dokumentais, kurių formas yra patvirtinęs centrinis mokesčių administratorius ir, laikantis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos šių dokumentų užpildymo tvarkos bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šie aktai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 51-58).

Dėl atsakovo Pranešimo apie mokestinį patikrinimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis nelaikytinas administraciniu aktu, kadangi iš ginčijamo pranešimo turinio matyti, jog mokesčių administratorius pranešime neišreiškė valios – nepasiūlė ir nenurodė būdų, kaip pareiškėjas turi pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Pranešime išdėstytos aplinkybės apie mokestinio tyrimo eigą ir nurodytas mokestinio patikrinimo dalykas. Ginčijamu pranešimu pareiškėjas neįpareigojamas atlikti kokius nors veiksmus, jis jam nesukelia teisinių pasekmių.

Dėl atsakovo Pavedimo tikrinti pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo 2009 m. rugpjūčio 4 d. priimta užduotis atlikti mokestinį tyrimą (b. l. 13) nesietina su atsakovo veiksmais priimant Pranešimą apie mokestinį patikrinimą ir Pavedimą tikrinti, nes skiriasi mokestinių tyrimų tikslai bei dalykas (b. l. 14-15). Be to, pagal MAĮ 137 straipsnio 2 dalį mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą. Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11 punkte įvardyti atvejai, kai mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas. Vieni iš tokių atvejų – kai identifikuojami mokesčių slėpimo požymiai, kai mokesčių bazė sumažinama slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusias operacijas ir kitais būdais, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, išskyrus atvejus, kai mokesčių apskaičiuoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės ne dėl mokėtojo kaltės. Nuostata, kad Taisyklių 11 punktu įvardytais atvejais siūlymas pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus mokesčių mokėtojui neteikiamas, yra įtvirtinta ir šių taisyklių 18 punkte. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu mokestinį patikrinimą pradėjo pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis MAĮ 114 straipsniu bei Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.4, 18 punktais.

Pavedimą tikrinti atsakovas išrašė, vadovaudamasis MAĮ 120 straipsniu. Pranešimą apie mokestinį patikrinimą registruotu laišku pareiškėjui išsiuntė, vadovaudamasis Mokestinių patikrinimų atlikimo taisyklių 8 punktu. Kartu su Pranešimu apie mokestinį patikrinimą atsakovas pareiškėjui išsiuntė ir Pavedimo tikrinti kopiją (MAĮ 120 str. 4 d.). Atsakovas, priimdamas Pavedimą tikrinti, atliko jam, kaip mokesčių administratoriui, MAĮ 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Veiksmus, susijusius su pavedimu tikrinti, atsakovas atliko ir įformino vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Atsakovo atlikti veiksmai yra pagrįsti ir priimti jam priskirtų funkcijų ribose. Atsakovo Pavedimas tikrinti atitinka MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje bei Pavedimo tikrinti FR0773 formos užpildymo taisyklėse išvardytus duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijami aktai yra priimti vadovaujantis MAĮ ir įforminti dokumentais, kurių formas yra patvirtinęs centrinis mokesčių administratorius, laikantis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos šių dokumentų užpildymo tvarkos bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 1) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą, 2) Klaipėdos AVMI Pavedimą tikrinti, 3) Klaipėdos AVMI Pranešimą apie mokestinį patikrinimą (b. l. 59-62).

Pareiškėjas remiasi skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Jis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kadangi nevykdė 2009 m. rugsėjo 4 d. nurodymo. Pareiškėjas teigia, jog šio nurodymo galiojimas teismo sprendimu yra sustabdytas. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, nevertino, ar mokesčių administratorius atliko visus teisės aktais apibrėžtus veiksmus, reikalingus įgyti teisę pradėti mokestinį patikrinimą, neanalizavo ginčijamų aktų atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, o tik konstatavo, jog skundžiami aktai užpildyti pagal poįstatyminių aktų reikalavimus. Vertindamas Pavedimą tikrinti ir Pranešimą apie mokestinį patikrinimą, teismas kritiškai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus (dėl kai kurių išvis nepasisakydamas), tačiau besąlygiškai priėmė atsakovo pateiktus duomenis Pavedimo tikrinti teisėtumui pagrįsti. Be to, pareiškėjo gautas neįsiteisėjęs teismo sprendimas yra be teisėjų parašų, tai neatitinka ABTĮ 85 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismo sprendimo nepasirašymas yra vienas iš teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81-82).

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Pavedimas tikrinti priimtas, vadovaujantis MAĮ 26 straipsniu, 114 straipsniu bei Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11 punktu. Mokestinio tyrimo metu pareiškėjui nepagrįstai atsisakius pateikti paaiškinimus apie 2004-2007 m. laikotarpiu įsigytą turtą ir(ar) pajamų gavimo šaltinius bei jų nepagrindus, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė įprastine tvarka apskaičiuoti mokestinių prievolių dydžių, todėl atsakovas mokestinio tyrimo nebaigė, o pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Todėl atsakovas siekia įgyvendinti MAĮ 70 straipsnyje jam nustatytą teisę atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Pavedimas tikrinti priimtas ir įformintas, vadovaujantis MAĮ 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi bei VMI viršininko 2005 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. VA-3 patvirtintomis Pavedimo tikrinti FR0773 formos pildymo taisyklėmis, laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Dėl Pranešimo apie mokestinį patikrinimą atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis pranešimas nėra administracinis aktas ir negali būti administracinio ginčo objektu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pranešimo apie mokestinį patikrinimą ir Pavedimo tikrinti pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu galiojusio MAĮ 2 straipsnio 21 dalis mokestinį patikrinimą apibrėžė kaip mokesčių administratoriaus atliekamą mokesčių mokėtojo patikrinimą siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Kadangi viena iš pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų yra kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 25 str. 1 d. 7 p., 26 str. 1 d. 7 p.), atsižvelgiant į šią mokestinio patikrinimo sąvoką, akivaizdu, jog šis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų.

Skirtingai nuo kitų kontrolės formų (pavyzdžiui, mokestinio tyrimo), kurį mokesčių administratoriaus pareigūnai paprastai atlieka be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (MAĮ 135 str. 1 d.), mokestinio patikrinimo pradžia yra aiškiai apibrėžta MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą surašymu). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimo tikrinti) surašymas yra būtina sąlyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti. Sąlyga, jog visi mokestiniai patikrinimai pradedami tik kai mokesčių administratoriaus pareigūnas turi mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens pasirašytą pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, yra nurodyta Mokestinių patikrinimų atlikimo taisyklių 18 punkte.

Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar(ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjo ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui. Todėl ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Toks aiškinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą apskundimo, žr. pvz., 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575 – 145/11.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011, pažymėjo, kad tokia išdava negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su mokestinio patikrinimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali ir kitais būdais, o ne skundžiant aptariamą pavedimą tikrinti (pvz., MAĮ 145 str. numatytais atvejais inicijuojant mokestinį ginčą).

Taip pat savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti ir ginčijamas Pranešimas apie mokestinį patikrinimą. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo tik informuotas apie pradėtą mokestinį patikrinimą. Nors pranešimu pareiškėjo buvo prašoma atvykti į Klaipėdos AVMI I Patikrinimų skyrių, tačiau tai yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, atliktas mokestinio patikrinimo procedūroje, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Tai patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 1004/11).

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina. Tai atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575 – 145/11).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje byloje pareikštus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, naikintinas, o byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius