Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant ieškovo J. J. atstovui advokatui A. M., atsakovo S. K. atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0266-540/2008 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui S. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nurodė, kad atsakovui dėl dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos šmeižikiškos informacijos, („Ten pernešdavo įstatinius kapitalus, imdavo kreditus ir taip (J. J.) apgaudavo tiekėjus“, „be to, kiek žinau, jis ir toliau plėtoja tą pačią veiklą – apgaudinėja žmones“, „tačiau jis (J. J.) apgavo ne vieną įmonę“) buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri nutraukta šalių bendru sutarimu. Ieškovas J. J. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo S. K. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Tokį reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį lemia aplinkybė, kad šmeižikiška informacija buvo išplatinta ir kitose žiniasklaidos priemonėse, pateikta prieš rinkimus, kuriuose ieškovas ruošiasi dalyvauti, suformuota žiniasklaidos nuomonė yra sunkiai paneigiama. Ieškovo kaip patikimo, atsakingo politiko reputacija buvo sugriauta. Be to, atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino, kad šmeižė ieškovą, ir turėjo įvykdyti dvi sąlygas: atlyginti iki 2007-08-16 ieškovui turėtas išlaidas baudžiamojoje byloje ir įsipareigojo imtis visų teisinių priemonių, įskaitant kreipimąsi į teismą, dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo paskelbimo jas paskelbusiame dienraštyje „Lietuvos rytas“. Atsakovas šių sąlygų neįvykdė arba įvykdė netinkamai.

Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neturtinė žala neturėtų būti priteisiama, kadangi jos ieškovas atsisakė baudžiamojoje byloje, paneigimą šiuo metu yra išspausdintas, anksčiau nebuvo išspausdintas ne dėl jo kaltės. Pinigai pagal susitarimą ieškovui pervesti, anksčiau to nebuvo padaryta dėl finansinių sunkumų ir areštuotų sąskaitų.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies iš atsakovo S. K. ieškovui J. J. priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 61 Lt žyminio mokesčio, valstybei 15 Lt pašto išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 24d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Milijonieriui siuvama skolų uodega“, kuriame pateiktos dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondento Bruverio pokalbio su atsakovu S. K. ištraukos, kurio metu atsakovas nurodė tokio pobūdžio J. J. atžvilgiu šmeižikišką informaciją: „Ten pernešdavo įstatinius kapitalus, imdavo kreditus ir taip (J. J.) apgaudavo tiekėjus“, „be to, kiek žinau, jis ir toliau plėtoja tą pačią veiklą – apgaudinėja žmones“, „tačiau jis (J. J.) apgavo ne vieną įmonę“ (baudž. bylos Nr. 1-483-628/07 b.l. 6-7). Dėl šio atsakovo pasisakymo 2007-02-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas pagal BK 150 str. 2 d., kuris 2007-07-17 nutrauktas privačiam kaltintojui J. J. susitaikius su kaltinamuoju S. K. (baudž. bylos Nr. 1-483-628/07 b.l. 61), kadangi šalys pateikė susitaikinimo susitarimą, kuriame S. K. pripažino, kad 2007-01-24 laikraščio straipsnyje „Milijonieriui siuvama skolų uodega“ jo pateiktos žinios apie J. J. yra melagingos ir šmeižikiškos bei žemina J. J. bei jo šeimos narių garbę ir orumą, įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007m. rugpjūčio 16 d. atlyginti visas (7 862,50 Lt) J. J. patirtas išlaidas teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje taip pat imtis visų teisinių veiksmų, taip pat kreipiantis į teismą, dėl straipsnyje „Milijonieriui siuvama skolų uodega“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo paskelbimo laikraštyje „Lietuvos rytas“, o J. J. sutiko nereikšti pretenzijų dėl neturtinės žalos atlyginimo S. K., jei pastarasis tinkamai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus (baudž. bylos Nr. 1-483-628/07 b.l. 61). Paneigimas išspausdintas 2007-07-13 laikraštyje „Respublika“ (baudž. bylos Nr. 1-483-628/07 b.l. 46), 2008-04-09 „Lietuvos ryto“ dienraštyje skiltyje „Klasifikuoti skelbimai“ (b.l. 77 ). Ieškovas J. J. baudžiamojo proceso tvarka nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kuri padaryta dėl minėtos informacijos paskleidimo ir jos nepaneigimo laiku, yra nagrinėjamas nepaisant to, ar tikrovės neatitinkanti informacija yra paneigta, ar ne (CK 2.24 str. 3 d.). Teismas pripažino, kad dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir ieškovą žeminančios ir įžeidžiančios informacijos, kurioje ieškovas apibūdintas kaip nesąžiningas asmuo, apgaudinėjantis įmones ir pavienius žmones, tiekėjus, ieškovas tiek kaip žmogus, o tuo labiau kaip viešas asmuo patyrė pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, minėtas straipsnis buvo nagrinėjamas visuomenėje bei komentuojamas neigiamai, įtakojo teigiamo požiūrio į ieškovą pakeitimą, sumenkino jo reputaciją ir tokia informacija pažemino ieškovo garbę ir orumą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertino žalą padariusio asmens elgesį po žinių paskleidimo, žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį.

Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl jo planuoto svarstymo etikos komisijoje bei neigiamos įtakos profesinei bei visuomeninei veiklai. Teismas nurodė, kad ieškovui, kaip Seimo nariui, yra taikomi viešojo asmens kriterijai, todėl jam taikytina kitokia nei privatiems asmenims teisinė pažeistų teisių gynyba. Remiantis LAT formuojama teismų praktika, viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Ieškovas, kaip viešasis asmuo, turėjo galimybę pats paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau įrodymų, kad pasinaudojo tokia galimybe, nepateikė. Be to, ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskelbta tik vieną kartą ir nebuvo kartojama. Atsakovas pripažino, kad paskleidė melagingą informaciją apie ieškovą, ėmėsi priemonių dėl paskleistos melagingos informacijos paneigimo, kreipėsi į ją paskelbusį dienraštį, o šiam neišspausdinus paneigimo, ir į kitą dienraštį. Teismas konstatavo, kad priteisti ieškovo prašomos neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. nesutiko su teismo sprendimu dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, prašė priteisti likusią 14 500 Lt neturtinės žalos dalį bei bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliantas savo reikalavimą grindė šiais motyvais:

1) teismas, netinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus nustatydamas patirtos neturtinės žalos neproporcingai mažą dydį. CK 2.22, 2.24, 6.250 str. nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos, priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. Teismo funkcija remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-113/2007). Teismas turi teisę nustatyti ir analizuoti ir kitus kriterijus, kurie konkrečioje byloje turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui;

2) nagrinėjant neturtinės žalos priteisimo klausimą turi būti vertinami subjektyvūs elementai, tai yra kiekvienu atveju turi būti vertinama konkreti situacija, žalą patyrusio asmens ryšys su paskelbta informacija, tam tikros subjektyvios savybės, kurios gali padidinti arba sumažinti neturtinės žalos dydį. Pirmos instancijos teismo galutinės išvados yra prieštaringos. Teismas konstatavo, jog melagingos atsakovo informacijos paskelbimas per visuomenės informavimo priemonę įtakojo teigiamos nuomonės pakeitimą ir sumenkino apelianto reputaciją, tačiau teismas, pasisakydamas dėl to, jog apeliantas neįrodė faktinės aplinkybės, jog buvo planuotas jo svarstymas etikos komisijoje, padarė priešingą išvadą, jog jokia neigiama įtaka apelianto profesijai nebuvo padaryta dėl atsakovo melagingų žinių paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę. Ši išvada paremta prielaidomis, byloje tokių duomenų nėra;

3) LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis yra įrodinėjamas asmens pareiškimais apie neturtinę žalą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-1000/2003). Apeliantas pateikė paaiškinimus, jog tokios atsakovo informacijos pateikimas per visuomenės informavimo priemonę, nulėmė tai, kad jam, kaip viešajam asmeniui, dalyvaujančiam konkrečios politinės partijos veikloje, buvo pateikti iš jo kolegų konkretūs reikalavimai dėl tokios pateiktos informacijos turinio paaiškinimo. Tokie ieškovo paaiškinimai laikytini įrodymais ir yra pakankami tam, jog būtų galima konstatuoti, jog atsakovo melagingos informacijos paskelbimas per visuomenės informavimo priemones, neabejotinai pakenkė, sumenkino ir padarė neigiamą įtaką jo profesinėje veikloje;

4) viešajam asmeniui yra žymiai sudėtingiau įtikinti visuomenę, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės. Teismo motyvas, kad viešas asmuo gali pats per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias yra nepagrįstas, kadangi visuomenė konkrečiu atveju turėtų rinktis, kuo patikėti: žurnalisto straipsnyje išdėstytoms žinioms, žinant, jog žurnalistas turi pareigą tikrinti savo informacijos šaltinius ir pateikti tik patikimą informaciją; ar patikėti paties viešo asmens priešingais teiginiais. Visuomenė lengviau ir greičiau palaikys žurnalisto pateiktą vertinimą, kadangi jis pripažintinas objektyviu. Todėl tokie nurodyti teismo motyvai atmestini. Teismas privalėjo analizuoti ir vertinti paties apelianto subjektyvią vidinę būseną, jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus bylos aplinkybių visumoje;

5) neturtinė žala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje H. D. r. Lietuva, Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L, p. Prancūzija, Nr. 7508/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Apeliantas susitaikė su atsakovu privataus kaltinimo procese ir sutiko nereikšti neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo, jei atsakovas, jau esant paskelbus paneigimą dienraštyje „Respublika“ imsis visų priemonių, įskaitant kreipimąsi į teismą, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo dienraštyje „Lietuvos rytas“ tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvo paskelbta melaginga ir šmeižianti apeliantą informacija. Apeliantas sutiko, jog jo neturtinės teisės gynimui pakaks melagingos informacijos paneigimo „Lietuvos rytas“ ir atstovavimo išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas sutiko ir įsipareigojo šiuos veiksmus atlikti. Atsakovas ne tik, kad neatlygino patirtų atstovavimo išlaidų patirtų privataus kaltinimo byloje, bet nesiėmė apskritai jokių veiksmų, kad tokia melaginga informacija būtų paneigta tame dienraštyje, kuriame ji ir buvo paskelbta. Tik dėl šių aplinkybių, apeliantas, matydamas, jog jo neturtinė teisė lieka neapginta, kreipėsi į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Šios faktinės aplinkybės buvo aiškinamos netinkamai ir įvertintos ne visumoje byloje esančių aplinkybių. Šiuo nagrinėjamu atveju, teisės pažeidimo pripažinimo tokiomis aplinkybėmis, nepakanka pažeistai teisei apginti, o teismas netinkamai vertinęs bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neproporcingai sumažino apelianto patirtos neturtinės žalos dydį;

6) teismas nepagrįstai atsižvelgdamas į „geranorišką pažeidimo pripažinimą bei ėmimąsi tam tikrų priemonių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo“, nustatė priteistinos apeliantui neturtinės žalos dydį. Nėra faktinio pagrindo teigti, jog atsakovas geranoriškai ėmėsi priemonių dėl jo paskleistos melagingos informacijos paneigimo ir geranoriško padaryto teisės pažeidimo pripažinimo. Tik pateikus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 2008-03-10 ir pradėjus nagrinėti bylą atsakovas kreipėsi į „Lietuvos rytą“ dėl informacijos paneigimo, atstovavimo išlaidos antstolių priverstinai išieškotos iš atsakovo. 2008-04-09 laikraštyje „Lietuvos rytas“ tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskelbta, tačiau toks paskelbimas nelaikytinas adekvačiu tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimu, nes: atsakovas tik privertus aplinkybėms, kreipėsi dėl paneigimo; paneigimas buvo paskelbtas beveik po metų nuo to momento, kai buvo išspausdinta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl apelianto neturtinė teisė nebuvo tinkamai apginta; paneigimas išspausdintas skiltyje „informaciniai pranešimai“, t.y. neadekvačiai tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimui pirmame puslapyje su didelio dydžio apelianto nuotrauka;

7) 500 Lt neturtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytam neturtinės teisės pažeidimui, neatitinka atsakovo elgesio po pažeidimo padarymo, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ta aplinkybė, jog apeliantas yra viešasis asmuo, nesuteikia teismui teisės neproporcingai sumažinti patirtos neturtinės žalos dydžio. Bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantui reikalingas dar vienas jo pažeistų teisių gynimo būdas - teisingos, sąžiningos ir protingos neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas S. K. nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas kreipdamasis į teismą, prašė priteisti neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą numato CK 6.250 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas jam 500 Lt neturtinės žalos, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo sprendime, kad dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir ieškovą žeminančios ir įžeidžiančios informacijos, kurioje ieškovas apibūdintas kaip nesąžiningas asmuo, apgaudinėjantis įmones ir pavienius žmones, tiekėjus, ieškovas tiek kaip žmogus - viešas asmuo patyrė pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, minėtas straipsnis buvo nagrinėjamas visuomenėje bei komentuojamas neigiamai, įtakojo teigiamo požiūrio į ieškovą pakeitimą, sumenkino jo reputaciją ir tokia informacija pažemino ieškovo garbę ir orumą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais ir laikė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neteisingai nurodytų aplinkybių buvo sugriauta ieškovo, kaip patikimo bei atsakingo politiko reputaciją, buvo planuotas ieškovo svarstymas etikos komisijoje ir, jog tai neigiamai įtakojo ieškovo profesinę veiklą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokios pasekmės dėl neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimo byloje nenustatytos (CPK178 str.), todėl nekompensuojamos pinigais.

Atsakovo kaltė, dėl neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimo, įrodyta paties atsakovo prisipažinimu. Atsakovas pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ėmėsi priemonių paneigti ginčo informaciją, kreipėsi į ,,Lietuvos Ryto,, dienraščio ir ,, Respublika,, laikraščio redakciją, tame tarpe atsiprašė ieškovą (b.l.14,55,73-79). Visos nurodytos priemonės patvirtina, kad ieškovas ėmėsi protingų priemonių ištaisyti padėtį, informuoti visuomenę apie klaidingai paskleistą informaciją ir nors iš dalies kompensuoti ieškovui visus patirtus nepatogumus (CPK 185 str.).

Apelianto motyvai dėl netinkamai jo nuomone vykdomo susitarimo privataus kaltinimo byloje nėra teisiškai reikšmingi civilinėje byloje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgiama į tai, jog ieškovas ieškinio pareiškime prašė priteisti neturtinę žalą 15 000,00 Lt už informacijos paskleidimą ,,Lietuvos ryto,, dienraštyje (b.l.1), o ne už susitarimo privataus kaltinimo byloje neįvykdymą (CPK 135 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo turtas buvo areštuotas antstolio patvarkymu, šis atsakovo motyvas byloje nebuvo ginčijamas, todėl laikomas įrodytu, tiek atsakovo paaiškinimu, tiek rašytiniais įrodymais (b.l.56,57,86). Todėl neesant įrodymų, kad atsakovas be pateisinamos priežasties nevykdo šalių susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (BK 38 str. 3d.), nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Paminėtos apelianto skunde teismo nutartys nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir pakeisti skundžiamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra viešasis asmuo. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Tai pripažinta daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000 V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylų kategorija 40, jau nurodytoje byloje S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. ir kitose). Nevienoda pažeistų teisių gynyba teismo taikoma įvairiais būdais derinant ar parenkant teisinius gynimo instrumentus. Nurodytose bylose teismas pripažino, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005 A. S. v. savaitraštis „Laisvas laikraštis“ ir kt., kategorija 26.6). Derinant parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. svarstant, ar taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatą, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo apimtį, pobūdį ir pasekmes, apie būtinumą taikyti atsakovams neturtinės žalos priteisimą kaip turtinę sankciją, o ieškovams kaip reikalingą dar vieną jų pažeistų teisių gynimo būdą greta kitų – žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, elgesį teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus ir pan. (CK 1.5, 6.250 str.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328 str.,326 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo nekeisti.