- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- e2-3240-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00241-202497
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui G. B., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti G. B. tėvystę M. A., motina J. A.; M. A. palikti pavardę – A.; nustatyti nepilnametės M. A. gyvenamąją vietą su motina J. A.; nustatyti skyrium gyvenančio G. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. A. tvarką tokią, kad G. B. apie planuojamą apsilankymą informuotų dukros motiną prieš dvi dienas iki planuojamo susitikimo; priteisti iš G. B. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. A. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300 eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka, nuo 2024 m. vasario 1 d. iki dukros pilnametystės; priteisti iš G. B. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. A. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. sausio 31 d., už 8,5 mėnesio, sumoje 2 550,00 Eur, skaičiuojant materialinio išlaikymo sumą per mėnesį 300 Eur; teikiamą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti J. A., su kuria nustatoma nepilnametės dukros gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas suteikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei.
2. Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Raimonda Klimienė paaiškino, kad ieškovė su atsakovu G. B. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kurį laiką draugavo. Ieškovė pas atsakovą Radviliškio rajone apsigyveno 2022 m. rugsėjo mėnesį. Kuomet suprato, kad laukiasi, apie tai pranešė atsakovui, o iš jo tokios reakcijos nesitikėjo. Šią žinią atsakovas sutiko itin priešiškai, pradėjo prikaišioti kitus vyrus. Nutraukti nėštumo ieškovė neketino, tačiau suvokusi, kad yra nepageidaujama, apsisprendė iš atsakovo išsikraustyti. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. A.. Dukters gimimo dokumentuose tėvu neįrašytas joks asmuo. Atsakovui apie gimusią dukrą pranešė, tačiau jo požiūris nepasikeitė, pokalbyje minėjo DNR tyrimus. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas savo iniciatyva sieks įsitikinti tėvyste dukrai, tačiau nesulaukusi jokių konkrečių pasiūlymų, apsisprendė teismine tvarka nustatyti jai gimusios dukters M. tėvą.
3. Nustačius tėvystę, pageidauja, kad nepilnametės dukters M. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tai yra vaiko motina J. A.. Dukrai jau vieneri metai, bet jai labai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis. Nuo gimimo M. rūpinasi tik ieškovė, jas sieja artimas tarpusavio ryšys. Atsakovas dukrai yra visiškai nepažįstamas. Ieškovė gyvena socialiniame būste, pagal galimybes stengiasi sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas. Mergaitė gyvendama su ieškove jaučiasi mylima, saugi ir mano, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ja, labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovė supranta, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Taip turėtų būti, jeigu tėvas iš tikrųjų rūpintųsi vaiku. Iki šiol atsakovas neaplankė dukros, neteikė jai materialinės paramos jokia forma. Ieškovė neketina drausti tėvui bendrauti su dukra jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tačiau apie savo apsilankymą atsakovas turėtų informuoti prieš 2 dienas iki planuojamo susitikimo. Kaip atstovė nurodė, mergaitė yra pakankamai mažo amžiaus, tėvo ir dukros ryšys nėra susiformavęs, todėl leisti vaiką išsivežti nebūtų labai saugu. Ieškovės atstovės manymu, lankymai turėtų būti vaiko gyvenamojoje vietoje. Jei tėvas vaiką lankys, susiformuos jų santykiai, tai tuomet būtų galima nustatyti detalesnę bendravimo tvarką. Kadangi ieškovė viena išlaiko mažametę dukrą iš savo gaunamų pajamų, kurias sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, pageidauja, kad materialinis išlaikymas iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui būtų priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300 eurų dydžio išmokomis. Ieškovė šiuo metu dirbti negali dėl mažametės dukters priežiūros. Duomenų ar atsakovas dirba neturi. Ieškovės žiniomis atsakovas vaikų neturi. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį maistui reikalinga 200 eurų, drabužėliams apie 100 eurų, netrukus reikės ir avalynės, higienos prekėms reikalinga 150 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 100 eurų skiria sauskelnėms, vaistams, vitaminams apie 30 eurų, būsto išlaikymo išlaidoms (vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis) 20 eurų, pas gydytojus veža kas mėnesį, visuomeniniu transportu atvykti ir grįžti namo nėra galimybių, tenka samdyti automobilį, viena kelionė kainuoja 25 eurus. Šiuo metu kol kas lavinimo ir ugdymo priemonių nepirko, nes išsivertė su dovanotais, tačiau teks juos pirkti ir tam bus papildomos išlaidos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su vaiko tėvyste, sutinka, kad vaikui būtų palikta A. pavardė, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Su tokia bendravimo tvarka kokios prašė ieškovė sutinka, konkretesnės bendravimo tvarkos nustatyti neprašė nors supranta, kad gali kilti problemų, nes ieškovė sunkaus charakterio. Norėtų, kad susiformuotų jo ir dukros tarpusavio santykiai, su ja bendrautų kokius du kartus per mėnesį. Galėtų bendrauti savaitgaliais, nes paprastomis dienomis dirba. Atstumas tarp jo gyvenamosios vietos ir vaiko su mama gyvenamosios vietos yra apie 30 kilometrų. Sutiktų, kad būtų nustatyta konkretesnė bendravimo tvarka ir tai būtų pavyzdžiui kokį kas antrą šeštadienį po kelias valandas iš anksto apie tai pranešus ieškovei. Kai vaikas bus vyresnis norėtų vaiką pasiimti ir pas save. Jo sutuoktinė sutinka, kad jis bendrautų su vaiku, bet nesutinka, kad bendrautų su ieškove. Dėl išlaikymo po 300 Eur nuo 2024 m. vasario 1 d. iki pilnametystės nesutinka, nes nelabai jam seksis mokėti tokią sumą. Jis vedęs, žmona serga onkologine liga ir gauna tik neįgalumą 180 Eur. Jis dirba lentpjūvėje, jo pajamos apie 760 Eur, o turi prisidėti prie gydymo, žmonai perka vaistus. Kitų nepilnamečių vaikų neturi. Jis nekilnojamojo turto neturi, gyvena su žmona pas savo mamą, transporto priemonių neturi, žemių neturi. Sutiktų mokėti išlaikymo po 200 Eur. Dėl įsiskolinimo mano, kad stengsis išmokėti. Kad A. laukiasi jis žinojo, bet tas nėštumas jam buvo netikėtas. Žmona buvo padavusi skyryboms, o po dviejų savaičių buvimo su A. ji pasakė, kad laukiasi. Jis su žmona pragyvenęs dvidešimt keturis metus ir vaikų nėra. Pats daryti DNR nesiekė, nes jis netikėjo, kad tai jo vaikas. Jokio vaikui išlaikymui neteikė. Šiai dienai neįgalumo neturi, neprasitęsė. Nors prieš tai turėjo trečią grupę, problemos dėl stuburo. Šiai dienai vaiką matęs du kartus: pirmą kartą matė, kai davė kraujo dėl DNR, ir po praeito teismo posėdžio buvo nuėjęs pas ieškovės draugę, kur buvo palikta mergaitė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė R. Bardauskienė nurodė, kad A. šeima skyriui žinoma. J. A. teiktos atvejo vadybos paslaugos. 2023 m. gegužės 18 d. gautas skyriuje pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Kauno klinikos informavo, kad J. A. pagimdė moteriškos lyties naujagimį, tai penktas vaikas šeimoje, kitų vaikų ji neaugino. Buvo atliktas situacijos vertinimas ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir vaikui poreikį. Pastaruoju metu negauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ieškovė gyvena socialiniame bute, ten yra visos komunalinės paslaugos, namuose tvarkinga ir švaru. Tarnybos specialistės manymu, sąlygos augti, vystytis ir tenkinti mažametės poreikius sudarytos tinkamos. J. A. nedirba, augina vaiką. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas turi pažinoti savo tėvus mano, kad tėvystės nustatymas privalus. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus, bet mergaitė maža, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Be to viena iš tėvų pareigų yra teikti vaikui išlaikymą, išlaikyti juos iki pilnametystės. Šios pareigos perleidimas tretiems asmenims neįmanomas, mano, kad turi būti tenkinami ne tik minimalieji vaiko poreikiai. Todėl susipažinus su ieškiniu, mano, kad prašomas ieškovės išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad tokią pat sumą turėtų skirti ir pati motina. Nustačius, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, tai jis taip pat turėtų būti priteisiamas. Dėl bendravimo tvarkos Skyrius mano, kad turėtų būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, nes atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiai įtempti, todėl norint, kad tėvas su vaiku bendrautų, reikalinga, jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka su pereinamuoju laikotarpiu. Taip užsimegztų tėvo ir vaiko santykiai, tėvas matytų vaiko poreikius. Siūlytų pradžioje nustatyti tokią tvarką, kad tėvas bendrautų su vaiku jo neišsivežant iš nuolatinės gyvenamosios vietos po kelias valandas, vėliau šį laikotarpį ilginant. Užmezgus ryšį, bendravimo tvarka būtų keičiama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pagal gimimo įrašą M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra J. A., tėvas nenurodytas. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui po 136,22 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 152,90 Eur, socialinė pašalpa po 328,13 Eur, nuo 2024 m. sausio mėn. – 367,84 Eur. Taip pat ieškovė gimus vaikui gavo vienkartinę išmoką vaikui 539,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovas dirbantis, gauna minimalų atlyginimą. Kaip pats nurodė, jo mėnesio pajamos apie 760 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad J. A. šeima Tarnybai žinoma, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. spalio Radviliškio rajono savivaldybėje šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, bei teikiamos socialinės paslaugos. 2020 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu J. A. neterminuotai apribota motinos valdžia trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dar kito mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Nuo 2023 m. sausio 24 d. J. A. Raseinių socialinių paslaugų centre inicijuotas atvejo vadybos procesas, teiktos socialinės priežiūros paslaugos. Tarnybos skyriuje 2023 m. gegužės 18 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Kauno klinikos informavo, kad J. A. pagimdė moteriškos lyties naujagimį, tai penktas vaikas šeimoje, kitų vaikų ji neaugino. Buvo atliktas situacijos vertinimas ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir vaikui poreikį. Pastaruoju metu negauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. J. A. su mažamete dukra M. A. gyvena socialiniame būste, butas dviejų kambarių, su patogumais, apsilankymo metu švaru ir tvarkinga, kambaryje yra visi būtiniausi baldai, sąlygos vaikui vystytis ir augi sudarytos tinkamos. J. A. niekur nedirba, augina vaiką. M. A. sveika. Teismui nustačius, kad atsakovas G. B. yra mergaitės biologinis tėvas, atsižvelgiant į mažametės amžių, į tai, kad J. A. šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, jos gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos auginti nepilnametį vaiką, todėl vaiko M. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Pridedama 2024 m. vasario 20 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-36.
7. Įstatymai numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, patvirtinantys giminystės ryšį, ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Ekspertizės išvados yra moksliniai įrodymai, tai patikimiausias pagrindas nustatyti, ar atsakovas biologiniu požiūriu gali būti vaiko tėvu. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose būtent moksliniams įrodymams suteikia prioritetą prieš kitus įrodymus.
8. Byloje buvo skirta DNR genominė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė ekspertizės aktą Nr. ES 28/2024901), išvada, kad G. B. yra M. A. biologinis tėvas su 99,99999999995 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į ekspertizės aktą nustatytina, kad G. B. yra M. A. biologinis tėvas, o M. A. yra G. B. biologinė dukra.
9. Ieškovė parašė vaikui palikti pavardę ,,A.“. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo, todėl nustačius G. B. tėvystę, M. A. paliktina ,,A.“ pavardė (CPK 3.167 str.).
10. Nustačius tėvystę, tenkintini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. A. sprendimo priėmimo dienai yra vieneri metai ir beveik du mėnesiai. Tokiam vaikui itin reikalinga mamos globa ir priežiūra. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei skirtame socialiniame būste, kuris yra tinkamas mažamečio vaiko vystymuisi ir augimui, sudarytos visos tinkamos sąlygos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Atsakovas neprieštaravo, kad M. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina J. A..
13. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus šalių argumentus, teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikų interesai yra prioritetiniai, atsakovo ir vaiko ryšio nėra, nesant prieštaravimų, siekiant M. A. užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir M. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškove J. A. jos gyvenamojoje vietoje. Tai geriausiai atitinka mažamečio vaiko teises, teisėtus interesus ir poreikius.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji netrukdys vaikui bendrauti su tėvu, tačiau jai apie bendravimo laiką turi būti pranešta prieš kelias dienas. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo ir ieškovės santykiai yra priešiški, atsakovas siekia užmegzti ryšį su savo mažamete dukra, tačiau stebima, kad gali kilti problemų dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo galimybių, todėl atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovės rekomendaciją, į tai, kad tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavęs socialinis ryšys, atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatytina bendravimo tvarka su pereinamuoju laikotarpiu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nori su dukra bendrauti ir sieks užmegzti ryšį, pageidautų bendrauti savaitgalį, šeštadienį po kokias dvi valandas per dieną.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių išsakytus argumentus, mažametės M. A. ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo, atsakovo G. B. bendravimo tvarka nustatoma tokia: 1. iki M. A. sukaks treji metai, atsakovas, M. A. tėvas G. B., su dukra bendrauja ieškovės, vaiko motinos J. A., gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – šeštadienį dvi valandas ir sekmadienį dvi valandas; apie apsilankymą G. B. turi informuoti J. A. telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis prieš dvi dienas ir suderinti atvykimo laiką. 2. Sukakus M. A. trejiems metams iki jai sukaks šešeri metai G. B. su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val. su galimybe pasiimti vaiką nakvynei į savo gyvenamąją vietą; apie apsilankymą G. B. turi informuoti J. A. telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis prieš dvi dienas ir suderinti atvykimo laiką. 3. M. A. sukakus šešeriems metams nustatoma tokia bendravimo tvarka: 3.1 pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį - nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametė M. A. bendrauja su tėvu G. B. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; 3.2. kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 18 val. dukra M. A. bendrauja su jos tėvu G. B. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; 3.3. Dukros M. A. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jos tėvu G. B. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; 3.4. kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu dukra M. A. praleidžia po 4 dienas iš eilės su jos tėvu G. B., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su ieškove; 3.5. kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į dukros norą), M. A. praleidžia su jos tėvu G. B.; 3.6. nustatyti, kad dukros M. A. tėvas G. B. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.
16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
17. Ieškovė prašė priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo 2024 m. vasario 1 d., t.y. nuo teisminio proceso pradžios, iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, dukros tėvas, prie vaiko išlaikymo visiškai nėra prisidėjęs, išlaikymo neteikia. Atsakovas teismo posėdžio metu tam neprieštaravo, nurodė, kad tik vieną kartą po buvusio teismo posėdžio kartu su ieškove buvo parduotuvėje ir nupirko daiktų už 50 Eur. Ieškovė nedirba, augina dukrą, pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Atsakovas dirba, pajamos minimalios (atsakovo pajamos per mėnesį apie 760 Eur), kitų išlaikytinių jis neturi, šiai dienai darbinės galimybės nėra ribotos. M. A. sveikatos problemų neturi. Nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei skirtame dviejų kambarių socialiniame būste, t.y. bute su patogumais. Atsakovas nurodė, kad 300 Eur išlaikymas jo manymu per didelis, sutiktų mokėti po 200 Eur, nes dar turi padėti ir savo žmonai, ji serga, reikia pirkti vaistus.
18. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008; Nr. 3K-3-189/2009; Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-419/2010).
19. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių ir atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, kad ji dirbti negali, nes augina vaiką, kad jos pajamos minimalios, atsakovas darbingo amžiaus, jo pajamos apie 760 Eur, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, darytina išvada, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis 300 Eur yra optimalus, kad būtų galima patenkinti mažamečio vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, o materialinio išlaikymo dydis priteisiamas ilgam laikui, todėl svarbu atsižvelgti į infliaciją, kintančią ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai ir dėti pastangas, jog vaikui būtų suteikiamos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos. Abu tėvai turi būti suinteresuoti vaiko gerbūviu. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas gauti pastovias ir pakankamas pajamas nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo G. B. priteistina periodinio mokamo kas mėnesį materialinio išlaikymo po 300 Eur nepilnamečiui vaikui M. A.. Tai optimali suma, kuri leis patenkinti mažamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.
20. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančiu tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data. Tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo jokio išlaikymo neteikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad bent iš dalies atsakovas būtų materialiai išlaikęs vaiką. Ieškovė materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo vaiko gimimo iki 2024 m. sausio 31 d., t.y. už 8,5 mėnesio, skaičiuojant per mėnesį po 300 Eur. Atsakovas neprieštaravo, kad yra išlaikymo įsiskolinimas ir nurodė, kad stengsis jį padengti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatą, ieškovės prašymas tenkintinas ir išlaikymo įsiskolinimas 2 550 Eur sumoje priteistinas iš atsakovo G. B.. Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai J. A. (CK 3.185 str.).
21. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikta pažyma apie patirtas išlaidas 762,92 Eur sumoje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius 2024 m. liepos 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07118 (patikslinta)). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta nemokama teisinė pagalba ar jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškinį patekinus visiškai, iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos advokato atstovavimo išlaidos 762,92 Eur, žyminis mokestis 191,00 Eur (110,00 Eur už neturtinius reikalavimus ir 81 Eur už materialinį išlaikymą). ir teismo patirtas pašto išlaidos – 20,53 Eur. (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)
Vadovaujantis LR CPK 259, 269, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra. Nepilnametei M. A. palikti pavardę ,,A.“.
Nustatyti M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. A. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią G. B. bendravimo su jo nepilnamete dukra M. A., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1. iki M. A. sukaks treji metai, atsakovas, M. A. tėvas G. B., su dukra bendrauja ieškovės, vaiko motinos J. A., gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – šeštadienį 2 (dvi) valandas ir sekmadienį 2 (dvi) valandas; apie apsilankymą G. B. turi informuoti J. A. telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis prieš dvi dienas ir suderinti atvykimo laiką. 2. Sukakus M. A. trejiems metams, iki jai sukaks šešeri metai, G. B. su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. su galimybe pasiimti vaiką nakvynei į savo gyvenamąją vietą; apie apsilankymą G. B. turi informuoti J. A. telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis prieš dvi dienas ir suderinti atvykimo laiką. 3. M. A. sukakus šešeriems metams nustatoma tokia bendravimo tvarka: 3.1 pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį – nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametė M. A. bendrauja su tėvu G. B. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; 3.2. kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 18 val. dukra M. A. bendrauja su jos tėvu G. B. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; 3.3. Dukra M. A. savo gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), švenčia kartu su tėvu G. B. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; 3.4. kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu M. A. praleidžia po 4 dienas iš eilės su jos tėvu G. B., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su ieškove; 3.5. kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į dukros norą), M. A. praleidžia su jos tėvu G. B.; 3.6. nustatyti, kad dukros M. A. tėvas G. B. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra telefonu, bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į dienos režimą ir užimtumą, vaiko interesus.
Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nuo 2024 m. vasario 1 d. d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnametei dukrai M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. sausio 31 d., 2 550 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).
Teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei J. A..
Priteisti iš G. B. 211,53 Eur (du šimtus vienuolika eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir teismo patirtos pašto išlaidos) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš G. B. 762,92 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 92 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.