Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-3547-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
A2.9.-3547-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03016-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3547-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03016-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 48.8.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. surašytas už tai, kad jis 2014-04-04, apie 19.30 val., žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, t.y. greitąją medicinos pagalbą bei policiją, pranešdamas, jog motina I. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį, raminamuosius vaistus ir gali žudytis, nors to nebuvo. Šiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs pažeidimo, nurodė, kad policiją kvietė todėl, kad jos mama I. L. yra linkusi žudytis, kadangi ji jo draugei rašė sms žinutes ir iš jų turinio jis suprato, kad mamai blogai, ji susijaudinusi ir neadekvačiai gali reaguoti, paaiškino, kad policijos kviesti nenorėjo, skambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir norėjo iškviesti medikus, bet ne policiją.

Liudytojai D. B. ir D. J. patvirtino D. J. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad I. L. atrodė išgėrusi, buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau nesiruošė gerti jokių vaistų ar žudytis.

Liudytoja I. L. nurodė, kad ji susirašinėjo su sūnumi, tačiau ji tiesiogiai nenurodė, kad ruošiasi žudytis, konkrečių žodžių nevartojo, bet iš žinučių konteksto buvo galima suprasti, kad jai labai blogai, jai nervai pakrikę, jos tėvas visą gyvenimą korėsi, giminaitis praeitą savaitę pasikorė, todėl sūnus galėjo pagalvoti, kad ir jai gali grėsti tas pats.

Byloje pateikta rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l. 4), tarnybinis pranešimas (b.l. 2), patikslinimo protokolas (b.l. 3, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Pažymėtina, kad melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas „žinomai melagingas” atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, jog policijos pareigūnų pagalbos nereikia ir jis sąmoningai iškvietė policijos pareigūnus.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. L. 2014-04-04, apie 19.30 val., iškvietė specialiąsias tarnybas, t.y. greitąją medicinos pagalbą bei policiją, pranešdamas, jog motina I. L., gyvenanti Kaune, Chemijos g. 9-80 vartoja alkoholį, raminamuosius vaistus ir gali žudytis. A. L. nurodė, kad specialiąsias tarnybas jis kvietė ne melagingai, o nerimaudamas dėl mamos sveikatos ir grėsmės jai pačiai, kadangi iš sms žinučių suprato, kad jo mamai pakrikę nervai ir ji gali neadekvačiai reaguoti į aplinką, gali mėginti žudytis, kadangi jos mamos giminėje yra buvę tokių atvejų, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja I. L., kuri nurodė, kad jos sūnus iš žinučių turinio galėjo suprasti, kad ji ruošiais sau kažką padaryti, nors tiesiogiai apie žudimąsi žinutėse ir nebuvo paminėta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nurodyta, kad A. L. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, greitąją medicinos pagalbą bei policiją, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog A. L. kvietė specialiąsias tarnybas neturėdamas tam pagrindo. Priešingai, jis kvietė specialiąsias tarnybas nerimaudamas savo mamos sveikatos, kadangi iš sms žinučių turinio suprato, kad mama gali žudytis. Išanalizavus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad teismui nėra pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę, esant pagrindui, kreiptis į specialiąsias tarnybas dėl savo pažeistų teisių gynimo, t.y. grėsmės jos motinos sveikatai. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad pagrindas kviesti specialiąsias tarnybas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo, todėl darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., sudėties elemento – kaltės (forma - tyčia), kuri pasireiškia sąmoningais, aktyviais veiksmais (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis