- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- A2.8.-2667-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02293-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- N. J., FNTT
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. J., FNTT įgaliotai atstovei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, veiklos vykdymo vieta - (duomenys neskelbtini). Klaipėda, t. y. įmonės teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 4 p., direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. l p., 37 str. 12d. II p., privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų: 2014-05-27 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. J.: l) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie: a) įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius; b) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; c) atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų melu: 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimai ir jie nebuvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT); 3) Nebuvo suderinusi su FNTT ir nebuvo nustačiusi registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo); 4) Nenustatė ir nesuderino su FNTT kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais; 5) Nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant j kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengė ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kituose teisės aktuose; 6) Nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių Įgyvendinimą ir palaikytu ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą.
Šiais savo veiksmais N. J. pažeidė ir nevykdė: l) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo" patvirtintu Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 7, 10, 12. 13 punktų reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 62.2, 62.3, 68 punktų reikalavimų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo“ 4 punkto reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 51 punkto reikalavimų; 3) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. l d. ir 2 reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų misterijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar ,mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų ir šiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ str. 3 d.
Teismo posėdžio metu N. J. padarytą pažeidimą pripažino. Parodė, jog apie LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą žinojo, bet negalėjo jo laikytis, nes nežinojo šio Įstatymo vykdymo tvarkos. Bandė kreiptis į FNTT, siekdama gauti pagalbos, bet negalėjo jos rasti. Pripažino, jog įmonėje nebuvo 3 žurnalų, tačiau Įstatymu nustatytų reikalavimų negalėjo įgyvendinti dėl to, kad nėra metodinių nurodymų. Informacijos apie įstatymo vykdymo tvarką ieškojo internete, bet ten tokios informacijos nėra. Į skambučius FNTT neatsiliepė. Dėl to nebuvo suderinusi su FNTT žurnalų sudarymo bei pildymo tvarkos.
Teismo posėdžio administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. K. paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo niekada nesikreipė į FNTT dėl LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo vykdymo tvarkos. Nurodė, jog, jei administracinė atsakomybėn traukiama N. J. būtų pasidomėjusi, iš FNTT būtų gavusi visą informaciją, kaip turi būti vykdomas LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas.
N. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, patikrinimo aktais, N. J. paaiškinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 257 str.).
Nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Byloje nustatyta, N. J. dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimu žala nepadaryta, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bauda įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams – 7000,00 Lt. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, nurodyti ATPK 20 str., bus pasiekti N. J. ir paskiriant ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, numatytą administracinę nuobaudą – nustatant minimalią 7000,00 Lt baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė skirtiną baudą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 4 d.). Pažeidėjos prašymas tenkintinas, 7000,00 Lt bauda išdėstytina 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant: po 700,00 Lt spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais iki 2015 m. sausio 1 d.; po 203,00 Eur (202,73 Eur) 2015 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais (Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 7 straipsnis, 20 straipsnis).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 172¹⁴ str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 313 str. 4 d.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 7000,00 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą.
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą 7000,00 Lt baudą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant: 2014 m. spalio/lapkričio/gruodžio mėnesiais po 700,00 Lt; 2015 m. sausio/vasario/kovo/balandžio/gegužės/birželio/liepos mėnesiais po 203 Eur.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6409. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.