Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui H. D. (H. D.), jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovo atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - VĮ Registrų centras).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Patikslintame skunde (b. l. 3-4) paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti jo prašomus veiksmus. Šiai dienai nuo 1993 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) gyv., Mickūnų apyl., Vilniaus rajone, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos jis ir prašė įrašyti į kadastro žemėlapį. Atsakovui atsisakius atlikti jo prašomą veiksmą, susiklosto tokia teisinė situacija, kad 1994 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra be sutarties dalyko ir šiai dienai yra negaliojanti.

Reaguojant į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendime iškeltas abejones dėl 1993 m. liepos mėn. UAB „Alidadė“ parengto namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500, kuriame linijomis ir skaičiais 1-22 pažymėtas bendro 3 067 kv. m. ploto žemės sklypo plotas, atitikimo teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo advokatas pateikė skundą „dėl sutarties pakeitimo“ Vilniaus apskrities viršininkui, kuris 2009 m. vasario 17 d. raštu Nr. 20-89 informavo, kad 1993 m. liepos mėn. UAB „Alidadė“ parengė planą laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra teisinio pagrindo jį keisti.

Įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad kartu su dokumentais (nurodytais Įstatymo 12 str. 1 d.) dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Įstatymo 8 str. 4 d. nurodyta, kas sudaro nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o 5 d. pažymima, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje, be to parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus atliekančia valstybės institucija. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nuostatai (Įstatymo 8 str. 6 d.).

Pagal Nuostatų reikalavimus parengta ir tinkamai įforminta žemės sklypo kadastro duomenų byla pateikiama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris prieš registruodamas nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre vadovaudamasis Nuostatų 88 p. nustatyta tvarka patikrinęs ar galima atliki tokius registravimo veiksmus ir nenustatęs aplinkybių, numatytų Įstatymo 17 str. 4 d., atlieka nekilnojamojo daikto registravimą Nekilnojamojo turto kadastre. Nuostatų 49 p. numatyta ir tai, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje dėl to, kad nebuvo galima nustatyti šių žemės sklypų vietos Lietuvos teritorijoje ir patikrinti, ar žemės sklypų ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, planai taip pat turi būti parengti pagal Nuostatų reikalavimus.

Akcentuoja, kad žemės sklypų registravimą aukščiau minėtos sutarties sudarymo metu vykdė žemėtvarkos skyriai, o žemės sklypų ribos pagal parengtus planus tuo metu nebuvo įbraižomos į (Nekilnojamojo turto kadastro) duomenų bazę, kadangi to nereikalavo tuo metu galioję teisės aktai. Ši funkcija ir visi Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre sukaupti duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo perduoti tik 1998 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, netikrinant jų išsamumo, neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Pažymi, kad dar 1998 m. galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą buvo įregistruotos tik pareiškėjo nuosavybės teisės į 1 204 kv. m. ploto žemės sklypą, tačiau žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos, kadangi UAB „Alidadė“ 1993 m. liepos mėn. parengtas žemės sklypo planas neatitiko tuo metu galiojusių norminių aktų jam keliamų reikalavimų, o plane nurodytas plotas neatitiko nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (1994 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų.

Atsakovas taip pat daro išvadą, jog 1993 m. parengtas žemės sklypo planas jungė ne tik pareiškėjo, bet ir kito asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, dėl ko šis planas (jo plotas) neatitinka pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančių dokumentų duomenų, o plano negalima pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kadangi jis ne tik kad apjungia ne vieną žemės sklypą, dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikslios jo buvimo vietos Lietuvos teritorijoje ir patikrinti, ar minėto žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, bet ir neatitinka dabar galiojančių teisės aktų reikalavimų - minėtas planas turi būti parengtas pagal galiojančių Nuostatų reikalavimus ir suderintas su žemėtvarkos skyriumi.

Pareiškėjas įgyvendinti savo teisę, t. y. įbraižyti įsigytą 0,1204 ha žemės sklypą į kadastro žemėlapį, apsisprendė 2008 m., nustatyta tvarka 2008 m. gruodžio 15 d. paduodamas prašymą ir dokumentus teritoriniam registratoriui. Nuostatų 49 p. numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje dėl to, kad nebuvo galima nustatyti šių sklypų vietos Lietuvos teritorijoje ir patikrinti, ar jų ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, planai turi būti parengti pagal šių nuostatų reikalavimus. Nuostatų 32.1.8 p. numato, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su atitinkamos apskrities žemėtvarkos skyriumi. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame žemės sklypo plane sklypo plotas nurodytas 3 067 kv. m., šis planas nesuderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrium, todėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio plano pagrindu negalima nustatyti žemės sklypo vietos Lietuvos teritorijoje bei patikrinti, ar žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas M. Sadovničius 2008 m. gruodžio 15 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas: 1) paaiškinti, kokie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)g. 1, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kadastriniai matavimai užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre nuo 1993 m. gruodžio 11 d., bei išduoti jų patirtintą kopiją; 2) įrašyti kadastrinius matavimus, užfiksuotus 1993 m. gruodžio 11 d., į kadastro žemėlapį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. IN (5.1.15.)-1854 (b. l. 37) netenkino prašymo pažymėti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)g. 1, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav., ribas kadastro žemėlapyje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė centriniam registratoriui. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 54 (b. l. 30-31) paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą.

Pareiškėjas mano, kad registratorių priimti sprendimai yra nepagrįsti, tačiau teisėjų kolegija su jo pozicija nesutinka.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Nuostatų 32.1.8 p. numato, kad parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Pagal Nuostatų 49 p. reikalavimus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje dėl to, kad nebuvo galima nustatyti šių žemės sklypų vietos Lietuvos teritorijoje ir patikrinti, ar žemės sklypų ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, planai turi būti parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 25), Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mickūnų k. v., esantį (duomenys neskelbtini)g. 1, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., 1994 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotos H. D. nuosavybės teisės. Nurodomas žemės sklypo plotas - 0,1204 ha. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. taip pat nurodyta, kad pirkėjas, t. y. H. D., nupirko 1 204 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini) g. 1. Žemės sklypo įregistravimo metu (1994 m. spalio 10 d.) galioję teisės aktai nenumatė, kad žemės sklypai turi būti įbraižyti į kadastro žemėlapį, todėl žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos.

Pareiškėjo pateiktame namų valdos žemės sklypo ribų plane (b. l. 8, 32), kurį 1993 m. liepos mėn. parengė UAB „Alidadė“, nurodytas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) kaime, plotas - 3 067 kv. m., t. y. didesnis nei nurodytas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad minėtas namų valdos žemės sklypo ribų planas buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi (teismui pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. raštas Nr. 20-89 suderinimo neįrodo). Todėl centrinis registratorius 2009 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 54 pagrįstai nurodė, kad šio plano pagrindu negalima nustatyti žemės sklypo vietos Lietuvos teritorijoje bei patikrinti, ar žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas. Juo labiau, kad pareiškėjo pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas apjungia ne vieną žemės sklypą.

Skunde nurodoma, kad registratoriams atsisakius atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą, 1994 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra be sutarties dalyko ir šiai dienai yra negaliojanti. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas - ar kadastriniai matavimai turėjo būti įrašyti į kadastro žemėlapį, o ne valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo klausimas. Todėl minėtas skundo argumentas taip pat neįrodo H. D. pozicijos pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. rašte Nr. 20-89 (b. l. 15-16) pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta kreiptis į matininkus, kurie nustatytų bendrasavininkiams priklausančios žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinates ir parengtų nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pagal Nuostatų reikalavimus.

Taigi, ištyrus surinktų įrodymų visetą byloje, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. IN (5.1.15.)-1854 ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 54 yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti, o taip pat ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti kadastrinius matavimus, kuriuos 1993 m. liepos mėn. parengė UAB „Alidadė“ ir užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre nuo 1993 m. gruodžio 11 d., į kadastro žemėlapį.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš 2009 m. kovo 13 d. įmokos mokėjimo kvito (b. l. 2), pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., pareiškėjui grąžintina dalis (100 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjo H. D. (H. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui H. D. 2009 m. kovo 13 d. sumokėtą 100 Lt žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.