Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, R. B. gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2011 m. kovo 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2012 m. spalio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

3. 2016 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 metų,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. vasario 21 d. apie 3.50 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 13-o korpuso, 206 patalpoje, adresu Pravieniškių g. 57 Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių rajonas, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nuteistajam A. R. į veido sritį, padarydamas jam kairio skruostikaulio lūžimą, vertinamą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, R. B., atsižvelgiant į 2024 m. spalio 8-28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK- 504/2024 pateiktas rekomendacijas, nebuvo apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnis).

Iš 2024 m. balandžio 4 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 684/2024 (02), nustatyta, kad A. R. konstatuota kairio skruostikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį 2024 m. vasario 21 d.. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kairio skruostikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui Šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo (t. 1 b. l. 85-86).

Sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, visais atvejais būtina nustatyti, kad asmens veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BK Specialiojoje dalyje nurodytų veikų) sudėties požymius. Šiuo atveju, R. B. prokuroro nutarimu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį tai yra nukentėjusįjį A. R. spirdamas jam į veido sritį taip sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias veiksmais R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. R. B. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad R. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. vasario 21 d. apie 3.50 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 13-o korpuso, 206 patalpoje, adresu Pravieniškių g. 57 Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių rajonas, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nuteistajam A. R. į veido sritį, padarydamas jam kairio skruostikaulio lūžimą, vertinamą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismas grindžia nukentėjusiojo A. R. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiškinimais, kad 2024 m. vasario 21 d. 3.50 val. jis susipyko su R. B., abu buvo kameroje, ir R. B. jam spyrė į veidą, dėl to patyrė sužalojimą. Nuo spyrio jam lūžo skruostikaulis, dar mušė jį su metaline kėde, bet jis kentėjo. Kai įvyko konfliktas jis buvo savo lovoje, bet R. B. jį numetė ant žemės ir jį gulintį ant žemės mušė. Kai jį mušė neatsimena kas įėjo į kamerą, po įvykio jį iš karto apžiūrėjo medikai ir perkėlė į kitą palatą. Jis pats atlieka bausmę Alytaus kalėjime, bet viskas įvyko Pravieniškių kalėjime, nes ten buvo atvežtas į ligoninę. Su R. B. susipažino tik vietoje, ligoninėje. Nesupranta kodėl buvo sumuštas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme duoti paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog jai atliekant tarnybą 2024 m. vasario 21 d., tarnybą nakties metu, maždaug apie 03.40 val., išgirdo triukšmą 206 patalpoje, į kurią atėjus pamatė, jog R. B. kelis kartus spyrė už lovos gulinčiam nukentėjusiajam. Analogiškos smurto panaudojimo aplinkybės fiksuotos ir 2024 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėtuose, įvykio metu darytuose vaizdo įrašuose (t. 1, b. l. 65-67). Tuo tarpu byloje esanti 2024 m. balandžio 4 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 684/2024 (02), patvirtina, kad A. R. konstatuota kairio skruostikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį 2024 m. vasario 21 d.. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kairio skruostikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui Šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo (t. 1 b. l. 85-86).

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad R. B. padarytos įstatymu uždraustos veikos faktinės aplinkybės, neginčytinai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas BPK IX dalies XXIX skyriuje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Asmens galėjimą atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą sąlygoja jo pakaltinamumas, tuo tarpu asmens nepakaltinamumo sąvoka yra įtvirtinta BK 17 straipsnio 1 dalyje – asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tuo tarpu aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Vis tik nustatyti ar asmuo yra nepakaltinamas nepakanka vien teismo vertinimo, šis procesas yra reikalaujantis specialių žinių, todėl visais atvejais šis klausimas pateikiamas ekspertams.

Siekiant nustatyti ar R. B. gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi dėl teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo. 2024 m. spalio 8-28 dienomis buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-504/2024 nustatyta: R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – Nepatikslinta demencija (F03), veikų padarymo metu tiriamasis R. B. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam R. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Nepatikslinta demencija (F03), šiuo metu tiriamasis R. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. R. B. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. (t. 2, b. l. 2-4) Šią teismo psichiatrijos ekspertizę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė, kuri nurodė, kad R. B. tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek dabartiniu metu yra diagnozuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir negali šiuo metu. Tuo pagrindu siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotojo gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Nepatikslinta demencija – tai kognityvinių funkcijų pablogėjimas: atmintis, dėmesys, trinka mąstymas, suvokimas, orientacija laike ir erdvėje, vystosi kognityvinių funkcijų defektas. Kaip viena iš sudedamųjų dalių gali keistis žmogaus charakteris ir asmenybė trinkant kognityvinėms funkcijoms. Dėl nepatikslintos demencijos R. B. įvykio metu galėjo sužaloti kitą asmenį. Bendravo tiesiogiai su R. B. Datą kada jam pradėjo vystytis ši diagnozė labai sunku įvertinti, demencija vystosi palaipsniui. Psichiatro įrašas yra liepos mėnesį, jam diagnozuota, bet neišsivystė tą dieną. Nuo tos dienos jau mediciniškai datuojama, tokia jo būsena galėjo trukti ilgesnį laiką, todėl jis buvo nukreiptas psichiatro konsultacijai. Jį nukreipė gydantis gydytojas, nes buvo nusiskundimas dėmesiu, žmogus tapęs nevalyvas, nevartoja paskirtų vaistų, nesilanko gydytojo konsultacijose ir kilo gydytojams įtarimas, kad trinka žmogaus psichika. Negali atsakyti ar paskirti jam vaistai. Nepatikslintos demencijos gydymas yra gydytojų psichiatrų kompetencijos klausimas, galimai tik elgesį koreguojantys medikamentai dėl agresyvumo, pati demencija nėra gydoma ir pagydoma.

Atsižvelgiant į aptartą teismo psichiatrijos išvadą bei ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad R. B. darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, kurios padarymas įrodytas aukščiau, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi veikos darymo metu ir šiuo metu BK 17 straipsnio prasme jis buvo ir yra nepakaltinama ir jam turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Šio teisinio reguliavimo kontekste bei atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. 83TPK-504/2024 išvadą ir ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgiant į R. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, jo socialinius gebėjimus prisitaikyti visuomenėje ir suvokti galiojančias elgesio normas, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas nutaria skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyto jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis), o tai yra labai individualu ir teismas iš anksto tokių aplinkybių numatyti negali. Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

R. B., kuriam skiriama priverčiamoji medicinos priemonė, šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. R. B. nėra civiline tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas.

Daiktus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401–404 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.