Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1A-475-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-0099-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
S. B.
Teisėja Dainius Gudas Baudž. byla Nr. 1A-475-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-36-1-0099-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo S. B. (S. B.) gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vertėjai Jadvygai Gabertienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. (S. B.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. (S. B.) buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., padarymu, t.y. tuo, kad davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2012 m. kovo 20 d., apie 19.10 val., Kalvarijos savivaldybėje, Sangrūdos seniūnijoje, Mergutrakio kaime, tarnybiniame automobilyje Škoda Oktavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui D. P. ir vyresniajam patruliui A. L., padėdamas tarp priekinių sėdynių prie pavarų perjungimo svirties, davė kyšį - 100 (vieną šimtą) litų, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. kovo 20 d., apie 19.03 val., Kalvarijos savivaldybėje, Sangrūdos seniūnijoje, Mergutrakio kaime, vairavo automobilį Suzuki Swift, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neprisisegęs saugos diržo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu S. B. išteisino, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti S. B. kaltu pagal BK 227 str. 4 d. ir paskirti jam 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą bei konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai turti ir nagrinėti, - 100 (vieno šimto) litų vertės banknotą.

Skunde nurodoma, kad teismo išvados, jog išteisintasis neteisingai suprato policijos pareigūno aiškinimą dėl baudžiamosios atsakomybės atsiradimo už kyšio davimą ir pinigus (100 litų) pareigūnams mokėjo kaip baudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai nepagrįstos. Teismas be jokių objektyvių motyvų atmetė detalius bei nuoseklius dviejų policijos pareigūnų parodymus, nuosprendyje nepasisakė, kodėl juos atmetė ir jais nesivadovavo, kodėl vadovavosi nenuosekliais bei prieštaringais išteisintojo S. B. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, S. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad pareigūnams davė 100 (vieną šimtą) litų, turėdamas tikslą sumokėti baudą, tačiau taip pat parodė, jog vienas iš pareigūnų jam suprantama lenkų kalba paaiškino, kad už padarytą administracinės teisės pažeidimą paskirtą baudą jis gali sumokėti tik banke.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis A. L. bei patrulis D. P., apklausti kaip liudytojai, parodė, jog pradėjus S. B. rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neprisisegus saugos diržo, S. B. jiems pasiūlė kyšį - 100 (vieną šimtą) litų, siekdamas kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnas A. L. patvirtino, jog mažiausiai du kartus S. B. suprantama lenkų kalba paaiškino, jog yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio siūlymą pareigūnams, taip pat paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo paskirta bauda turi būti sumokėta banke per nustatytą terminą ir kad baudos automobilyje S. B. sumokėti negali. Liudytojas A. L. parodė, jog S. B. suprato paaiškinimą dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau vis tiek siūlė kyšį - 100 (vieną šimtą) litų, kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Toliau rašant administracinės teisės pažeidimo protokolą, S. B. tarp priekinių sėdynių padėjo 100 (vieno šimto) litų banknotą, todėl apie įvykį buvo informuotas budėtojas. Teisiamojo posėdžio metu pareigūnas A. L., apklausiamas kaip liudytojas, kalbėdamas lenkų kalba, paaiškino, kokiais žodžiais įspėjo S. B. dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą pareigūnui. Posėdyje dalyvavęs vertėjas G. Budrys teisėjui patvirtino, jog liudytojo A. L. lenkų kalba pasakytus žodžius suprato ir išvertė, kad jie reiškia įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą pareigūnui. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, t. y. detalius policijos pareigūnų parodymus, apeliantas padarė išvadą, jog S. B. iš pradžių policijos pareigūnams siūlė kyšį - 100 (vieną šimtą) litų, kad nebūtų rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o po to, būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą pareigūnams, siūlė ir davė kyšį, siekdamas pastarųjų neteisėtos veikos (neveikimo).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį.

Faktinėmis šios bylos aplinkybėmis nenustatyta, kad S. B. davė kyšį - 100 (vieną šimtą) litų valstybės tarnautojams, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tuo siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų, vykdančių įgaliojimus, veikos – kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius ir neprieštaringus liudytojų parodymus bei jais nesivadovavo priimdamas sprendimą. Kolegija sutinka su skundo argumentu, jog pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir vienodi. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. O šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi kokiais ne vienais ar kitais įrodymais atskirai, o surinktų įrodymų visuma, todėl ir šiuo atveju nebuvo galima atsietai nuo kitų vertinti ir remtis tik minėtų policijos pareigūnų parodymais.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nuosprendyje išdėstęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pateikė nuoseklią jų analizę, ir teisėjų kolegija su tokiu įrodymų įvertinimu sutinka. Apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi išteisintojo S. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais. S. B. dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-03-20, apie 19 val., jam priklausančiu automobiliu „Suzuki Swift“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš Sangrūdos kaimo į Suvalkus. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis tuo metu važiavo neužsisegęs saugos diržo. Pareigūnai patikrino dokumentus ir jį pasikvietė į tarnybinį automobilį. Vienas iš pareigūnų paaiškino, kad jam bus skirta 50 (penkiasdešimties) litų bauda dėl važiavimo neprisisegus saugos diržo. Jis nuėjo į savo automobilį ir atsinešė piniginę, iš piniginės išsiėmė 100 (vieną šimtą) litų ir davė pareigūnams tikslu sumokėti baudą. Pareigūnas jam paaiškino, kad baudą galima sumokėti tik banke. Taip pat vienas iš pareigūnų pasakė, kad „jeigu tai papirkimas, tai jis pinigų neims“. Po to davė pasirašyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolą. Pasirašydamas protokolą jis suprato, kad turi sumokėti baudą pinigus paduodamas pareigūnams. Duodamas 100 (vieną šimtą) litų, pasakė pareigūnams, kad čia ne kyšis. Po to vienas iš pareigūnų jam liepė pinigus padėti tarp priekinių sėdynių, prie pavarų perjungimo svirties. Jis 100 (vieno šimto) litų banknotą padėjo į nurodytą vietą ir tada vienas iš pareigūnų jam uždėjo antrankius. Patvirtino, kad neprašė pareigūnų nerašyti protokolo. Pinigus davė todėl, kad galvojo, jog moka baudą. Nurodė, kad anksčiau buvo baustas Čekijos, Slovakijos pareigūnų ir visada pasirašęs protokolą pinigus sumokėdavo automobilyje, todėl ir pagalvojo, kad viską daro teisingai. Tas pačias aplinkybes S. B. nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaip liudytojas teisme apklaustas A. L. parodė, kad būdamas Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Parulių būrio vyresnysis patrulis, 2012-03-20, apie 19.03 val., dirbdamas kartu su patruliu D. P., Sangrūdos seniūnijoje esančiame kaime sustabdė automobilį „Suzuki“, kurį, neprisisegęs saugos diržo, vairavo Lenkijos Respublikos pilietis S. B. (S. B.). Minėtą asmenį pasikvietė į tarnybinį automobilį, lenkų kalba paaiškino apie padarytą administracinį teisės pažeidimą ir pradėjo rašyti protokolą. S. B. jam ir kolegai pasiūlė 100 (vieną šimtą) litų už tai, kad nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo. Pasakė, kad jam ir kolegai bus po 50 (penkiasdešimt) litų. Pažeidėjui jam suprantama lenkų kalba pasakė, kad jis automobilyje baudos susimokėti negali, paaiškino, jog bauda turi būti sumokėta banke per nustatytą terminą. Be to, mažiausiai du kartus paaiškino, jog yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą pareigūnui ir kad minėto asmens siūlomi pinigai yra kyšis. S. B. pasakė, kad supranta, jog negalima papirkinėti policijos pareigūnų, tačiau vis tiek siūlė pinigus. Jam toliau rašant protokolą dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, S. B. tarp priekinių sėdynių, prie pavarų perjungimo svirties padėjo 100 (vieno šimto) litų vertės banknotą. Patvirtino, kad kaltinamasis padėdamas pinigus tarp sėdynių pasakė, kad tai ne kyšis. Nurodė, kad gerai supranta lenkų kalbą ir gerai kalba lenkiškai, yra buvęs Lenkijos Respublikoje vykusiuose kursuose, kur mokymai vyko lenkų kalba.

Liudytojas D. P. davė parodymus, analogiškus A. L. parodymams.

Išanalizavus S. B. parodymus, nustatyta, kad jie nėra prieštaringi, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė tas pačias aplinkybes ir davė vienodus parodymus. Kolegijos nuomone, visiškai įtikinami S. B. parodymai, kad jis nenorėjo pareigūnų papirkti, o tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti policijos automobilio salone tarp sėdynių padėtas vienas 100 (vieno šimto) litų nominalo banknotas, negali būti vertinama kaip neginčijamas S. B. kaltę patvirtinantis įrodymas, nes, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad pinigus davė manydamas mokantis už paskirtą baudą, nes tai darydavo ankščiau kitose valstybėse.

Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį. Šiuo atveju, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškindami baudos sumokėjimo tvarką, pareigūnai kalbėjo jiems svetima lenkų kalba, todėl jis galėjo neteisingai suprasti jų pasakytus žodžius. Pažymėtina ir tai, kad S. B. yra Lenkijos Respublikos pilietis, nėra tinkamai susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, todėl už administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas svetimoje šalyje nemokėdamas svetimos kalbos ir negalėdamas perskaityti jam pateiktų procesinių dokumentų (nors šie dokumentai jam buvo duoti pasirašyti) ir galimai nesuprasdamas kitos valstybės pareigūnų, galėjo padaryti klaidingas išvadas apie baudos mokėjimo tvarką. Tuo labiau, kad, kaip jis pats apklausiamas nurodė, kad kitose valstybėse – Čekijoje ir Slovakijoje jam yra tekę mokėti baudas grynais pinigais tiesiogiai pareigūnams. Be to, už realiai padarytą administracinės teisės pažeidimą numatyta bauda (kurią mokėti nurodė S. B. pareigūnai) yra dvigubai mažesnė nei išteisintojo, neva siekiant papirkti policijos pareigūnus, duota suma. Kolegija atkreipia dėmesį, kad netgi liudytojai A. L. ir D. P. nurodė, kad išteisintasis, pasirašęs abu dokumentus (pažeidimo protokolą ir administracinį nurodymą) ir duodamas 100 (vieną šimtą) litų, jiems sakė, kad tai ne kyšis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. B. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Nr. 2K-P-221/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad S. B. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių, todėl pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį S. B. atžvilgiu priėmė pagrįstai ir naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Kęstutis DargužisRegina Cemnolonskienė