Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos trečiojo būrio vyriausias patrulis S. S. 2015-12-31 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kad viešoje vietoje, klube, akivaizdžiai neblaivus vyras demonstravo ginklą. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo P. J.. Minėtam asmeniui pareigūnai uždėjo antrankius, o dalinės apžiūros metu P. J. kišenėje buvo rastas pistoletas. Šovinio ginklo vamzdyje nebuvo, į pistoletinę rankeną buvo įdėta dėtuvė su 7 vnt. šovinių, prie baro rastas vienas nukritęs šovinys (b. l. 29). Tas pačias aplinkybes 2015-12-31 tarnybiniame pranešime nurodė ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos trečiojo būrio vyriausias patrulis D. I. (b. l. 30).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2015-12-31 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad pas P. J. rastas pistoletas Makarov Nr. UN7261 (b. l. 31).

Pareiškėjas P. J. 2015-12-31 pateiktame paaiškinime nurodė, kad niekam ginklo nedemonstravo (b. l. 38).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas 2016-01-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14AN-47773943-16, kuriame nustatyta, kad P. J. 2015-12-31apie 05.46 val. viešoje vietoje būdamas girtas (1.85 promilės) kitų žmonių akivaizdoje demonstravo teisėtai savigynai įsigytą ginklą, tokiu būdu pažeidė Ginklų ir šaudmenų įstatymo 30 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 194 str. 2 d. (b. l. 26).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2016-01-07 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 str. „Viešosios tvarkos pažeidimas“, nesant objektyvių duomenų, kad P. J. veiksmai buvo nukreipti į viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nustatyta, kad P. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 str. 2 d., požymiai (b. l. 23).

Vilniaus apskrities VPK 2016-01-28 priėmė sprendimą Nr. 16-IL-10-00553-e, kuriuo nuspręsta panaikinti P. J. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, paimti P. J. priklausančius ginklus bei pristatyti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, paimtus ginklus nustatyta tvarka perduoti realizuoti juridiniams asmenims, turintiems teisę prekiauti tokios rūšies ginklais ir šaudmenimis (b. l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba 2016-02-01 raštu Nr. 10-S-23833 (13.29-108) pareiškėją informavo apie Vilniaus apskrities VPK 2016-01-28 sprendimo Nr. 16-IL-10-00553-e priėmimą, pridėjo pareiškėjui ginčijamo sprendimo kopiją ir nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 14).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas 2016-02-23 priėmė tarnybinį pranešimą dėl P. J. priklausančių ginklų perdavimo Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 43).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių, nurodytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261; 2013, Nr. 78-3928) 14 straipsnio 1 dalyje (toliau – asmenys), turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau – užsieniečiai), išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Šios taisyklės fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą ir jos kontrolę reguliuoja tiek, kiek atskirų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos veiksmų ir jų kontrolės nereguliuoja kiti ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojantys teisės aktai.

Įstatymo 2 straipsnio 30–31 dalys apibrėžia, kad leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus, o leidimas nešioti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Įstatymo 10 straipsnis numato, kad ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, o įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, be kita ko, medžioklei.

Pareiškėjas skunde teigia, kad sprendimas nepagrįstai grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris neatskleidžia ar pareiškėjas įvykdė pažeidimą, be to, nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo veiksmų grėsmę kitiems asmenims ar viešajai tvarkai.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Taisyklių (2015-09-04 redakcija) 92.4 punkte iš esmės tik pakartoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje 6 punkto įtvirtintą nuostatą: leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Sistemiškai aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad juose įtvirtinta bendra asmens, laikančio ir nešiojančio ginklą, pareiga imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad ginklas nebūtų prarastas, elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3360/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, analizuotina ar ginčijamas sprendimas panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą atitinka teisės aktų reikalavimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,85 promilės), 2015-12-31 viešoje vietoje, klube, demonstravo teisėtai įsigytą ginklą, į ginklo pistoletinę rankeną buvo įdėta dėtuvė su 7 vnt. šovinių, prie baro rastas vienas nukritęs šovinys. Šios aplinkybės užfiksuotos tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 29, 30), tiek administracinių teisės pažeidimų protokole (b. l. 26). Nors Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2016-01-07 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 str. „Viešosios tvarkos pažeidimas“, nesant objektyvių duomenų, kad P. J. veiksmai buvo nukreipti į viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b. l. 23), teismas atkreipia dėmesį, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių vertinimo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1572-575/2016).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas viešoje vietoje, kurioje buvo susirinkę daug žmonių, turėdamas (nešiodamasis) ginklą ir tuo pačiu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi nerūpestingai ir nesaugiai šį ginklą atvirai demonstruodamas, taip keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Pareiškėjas neblaivus demonstruodamas ginklą elgėsi lengvabūdiškai ir neapdairiai, tai patvirtina ir aplinkybė, kad prie baro rastas iškritęs ginklo šovinys (b. l. 29, 30). Todėl Vilniaus apskrities VPK 2016-01-28 sprendimo Nr. 16-1L-10-00553-e priėmimo metu egzistavo pagrindas panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą dėl to, kad pareiškėjas naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas savo turiniu atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus apskrities VPK 2016-01-28 sprendimas Nr. 16-1L-10-00553-e neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, yra nemotyvuotas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime nurodomas teisinis bei faktinis jo pagrindas. Sprendime išaiškinama dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių svarstytas ir priimtas nutarimas dėl leidimo nešiotis (laikyti) ginklą panaikinimo. Tai pat sprendime nurodomos Įstatymo bei Taisyklių nuostatos, remiantis kuriomis, leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra panaikinamas. Kaip nurodyta aukščiau, sprendime pateikiami duomenys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai galėjo kelti grėsmė jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, ar viešajai tvarkai. Kartu su sprendimo nuorašu siųstame pranešime apie priimtą sprendimą nurodoma šio sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 14).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2016-01-28 sprendimas Nr. 16-1L-10-00553-e „Dėl P. J. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ yra pagrįstas bei teisėtas, todėl naikinti ši sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.