- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- E1-4247-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-3-00025-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino prokuratūros prašymą dėl Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžio K. R. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. gruodžio 11 d. gautas iš Jonavos rūmų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino prokuratūros prašymas dėl Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžio K. R. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Arvydas Bernotavičius teismui pateiktu atsiliepimu prašė pripažinti Frankfurto prie Maino žemės teismo nuosprendį, suderinti juo skirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant visą nelaisvėje išbūtą laiką pagal Frankfurto prie Maino žemės teismo nuosprendį.
Nuteistajam K. R. parinktas gynėjas advokatas Vytautas Polikaitis atsiliepime nurodė, kad sutinka su ginamojo išreikšta nuomone ir prašo į ją atsižvelgti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Vokietijos Federacinė Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendį bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.
K. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso (Strafgesetzbuch) 244 straipsnio 1 dalį Nr. 3 (vagystė įsilaužus į butą) ir pagal 223, 239, 249, straipsnius, 250 straipsnio 1 dalį Nr. 1b (sunkus plėšimas, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai su kūno sužalojimu ir neteisėtu laisvės atėmimu). Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pabaiga - 2022 m. kovo 1 d. Pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis R. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendis, priimtas K. R. atžvilgiu, įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d. Jis asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas nuosprendis. Nors nuteistasis ir nesutinka būti perduotas atlikti bausmę į Lietuvą, nurodydamas, jog Vokietijoje kalinimo sąlygos yra geresnės, Lietuvoje jis turi problemų, skolų, nori baigti mokslus, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto liudijimo, 2017 m. spalio 13 d. Darmštato-Dyburgo apskrities landratas K. R. atžvilgiu priėmė deportavimo orderį byloje Nr. 510.454838*960/17*. Be to, nuteistojo nesutikimo argumentai, jog Vokietijoje kalinimo sąlygos yra geresnės negu Lietuvoje, kad Lietuvoje jis turi skolų ar jis nori baigti mokslus, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti Frankfurto prie Maino žemės teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje.
Remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad K. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į patalpą 2014 m. lapkričio 28 d.), 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibrovus į patalpą 2014 m. lapkričio 29 d.) ir 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas panaudojant smurtą 2014 m. lapkričio 29 d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir bausmės atlikimo vieta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius (Įstatymo 9 straipsnis).
Atsižvelgęs į tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalys), teismas Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu K. R. paskirtą galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi (vagystė įsibrovus į patalpą 2014 m. lapkričio 28 d.), nustatant 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi (plėšimas įsibrovus į patalpą 2014 m. lapkričio 29 d.), nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi (neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas panaudojant smurtą 2014 m. lapkričio 29 d.), nustatant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į K. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą galutinės bausmės atžvilgiu, suderintos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Pasirenkant dalinį bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgiama ir į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismas skirdamas K. R. galutinę bausmę, bausmes taip pat bendrino jas sudėdamas iš dalies.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. R. yra nuteistas už apysunkių bei sunkaus nusikaltimų padarymą Vokietijoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, nustato, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos namuose.
Kaip matyti iš teismui pateikto liudijimo, nuteistasis iki 2018 m. lapkričio 5 d. jau buvo atlikęs 1345 dienas laisvės atėmimo bausmės, taigi, bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios datos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis bei Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotinas nuteistojo kardomojo kalinimo bei bausmės atlikimo laikas iki teismo nustatytos bausmės pradžios datos, t. y. 1345 dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 63, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendį, priimtą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Suderinti nuteistajam K. R. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino žemės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso (Strafgesetzbuch) 244 straipsnio 1 dalį Nr. 3 (vagystė įsilaužus į butą) ir pagal 223, 239, 249, straipsnius, 250 straipsnio 1 dalį Nr. 1b (sunkus plėšimas, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai su kūno sužalojimu ir neteisėtu laisvės atėmimu) paskirtą galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, nustatant 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi, nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, nustatant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, suderintas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti K. R. kardomojo kalinimo laiką ir bausmės atlikimo laiką iki 2018 m. lapkričio 5 d., t. y. 1345 dienas.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam K. R. (siunčiant per Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino prokuratūrą) ir jo gynėjui adv. V. Polikaičiui.
Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.