Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dainiui Andrijauskui, atsakovės atstovui Algimantui Glušauskui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., G. L. ir S. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kalėjimų departamento prie TM skundą atsakovei Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., S. C. ir G. L. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniams pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pagrįstumo bei teisėtumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2013-07-02 gauto nuteistojo J. B. skundo pagrindu, Departamento direktorius sudarė komisiją, kuriai buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos darbo organizavimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, komisijos pirmininkas Gintaras Zaveckis surašė 2013-09-13 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. TT-13, kurioje nurodė, kad laikinai einantis Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnysis specialistas G. L., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas D. G. padarė tarnybinius nusižengimus, todėl pasiūlė jiems skirti tarnybines nuobaudas: D. K. – griežtą papeikimą, S. C. ir G. L. – papeikimą, D. G. – pastabą. Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. K., S. C. ir G. L. kreiptis į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (I t., b. l. 16–37).

Departamento direktorius 2013-09-13 raštu Nr. 1S-2799 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas jos renkamojo organo išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Pravieniškių PN-AK pareigūnams D. K., S. C. ir G. L.. Su raštu Profesinei sąjungai buvo pateikta 2013-09-13 tarnybinio tyrimo išvados Nr. TT-13 kopija (I t., b. l. 14).

Profesinė sąjunga 2013-09-19 raštu Nr. 196 pareikalavo pateikti jai papildomus įrodymus, kuriais remiantis norima skirti tarnybines nuobaudas anksčiau nurodytiems pareigūnams, taip pat pateikti paaiškinimus, dėl kokių svarbių aplinkybių buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas (I t., b. l. 13).

Atsakydamas į Profesinės sąjungos prašymą, Departamentas 2013-09-25 raštu Nr. 1S-2918 pateikė atsakovei 2013-09-13 tarnybinio tyrimo išvados Nr. TT-13 dokumentinės medžiagos kopijas (I t., b. l. 15).

Profesinės sąjungos komitetas, 2013-10-01 vykusio posėdžio metu, apsvarstė Departamento prašymą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas ir posėdyje dalyvavusių komiteto narių balsų dauguma nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams D. K., S. C. ir G. L., nes tarnybines nuobaudas numatoma skirti: 1) nesilaikant Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 26 str. 2 d. nuostatų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino, nemotyvuotai ir nepagrįstai šį terminą pratęsus 30 dienų; 2) neatsižvelgus į pareigūnų paaiškinimuose išdėstytus faktus ir aplinkybes, galimas lengvinančias aplinkybes; 3) nenustačius pareigūnų kaltės ir galimų pasekmių; 4) remiantis tik prielaidomis ir išsamiai nepatikrinus nuteistojo J. B. skunde išdėstytų teiginių; 5) Profesinei sąjungai nebuvo pateiktas J. B. skundas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kitų nuteistųjų garso įrašai (I t., b. l. 46). Apie tokį Profesinės sąjungos komiteto sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2013-10-01 raštu Nr. 213, išdėstant atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas motyvus (I t., b. l. 45).

Departamentas prašo teismą panaikinti Profesinės sąjungos komiteto 2013-10-01 priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Pravieniškių PN-AK pareigūnams D. K., S. C. ir G. L. (I t., b. l. 5–10).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, visų pirma, dėl to, kad jokie teisės aktai nereikalauja, kad prieš skiriant tarnybines nuobaudas statutiniams pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, būtų gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Teismas su šiais atsakovės atstovo argumentais nesutinka ir pabrėžia, kad teisinis pagrindas yra nurodytas ne tik pareiškėjo skunde, bet ir Profesinės sąjungos 2013-10-01 rašte. Be to, šiuo klausimu yra suformuota nuosekli administracinių teismų praktika.

Teismas pažymi, kad nors Kalėjimų departamento prie TM bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinę padėtį nustatančiame Kalėjimų departamento prie TM statute (toliau – Statutas) išsamiai nėra reglamentuojami klausimai, susiję su pareigūnų veikla profesinėse sąjungose ir nuobaudų skyrimu profesinės sąjungos nariams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009, yra išaiškinęs, kad tokiems santykiams spręsti taikytina įstatymo analogija, t. y. taikytinos panašius teisinius santykius reglamentuojančios Vidaus tarnybos statuto teisės normos.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms, ginant savo narių interesus, nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Pagal šio įstatymo 21 str. 1 d., darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario, pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 2 p., ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o, pagal 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir ar atsakovas, priimdamas sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 nutartis a. b. Nr. A662-368/2012).

Valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. (LVAT 2012-06-25 nutartis a. b. Nr. A662-368/2012).

Nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys D. K., S. C. ir G. L. yra statutiniai valstybės tarnautojai, einantys pareigas pataisos įstaigoje, vykdančioje laisvės atėmimo bausmes. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, pataisos įstaigos ir jose dirbantys pareigūnai, turi užtikrinti, kad paskirtos bausmės būtų vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiamos nuteistųjų teisės.

Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad pats statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (2004-10-20 nutartis a. b. Nr. A15-853/2004; 2012-06-25 nutartis a. b. Nr. A662-368/2012). Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Vadinasi, profesinės sąjungos renkamasis organas neturi teisinio pagrindo (kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. išvardytų priežasčių (2004-04-12 nutartis a. b. Nr. A3-170-2004, 2006-02-03 nutartis a. b. Nr. A2-748-06; 2007-09-28 nutartis a. b. Nr. A5-791-2007; 2009-08-31 nutartis a. b. Nr. A146-900/2009; 2010-01-04 nutartis a. b. Nr. A146-1370/2009; 2011-03-28 nutartis a. b. Nr. A662-954/2011).

Kaip matyti iš Profesinės sąjungos 2013-10-01 rašto Nr. 213 (I t., b. l. 45) ir 2013-10-01 Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo Nr. 10 (I t., b. l. 46) turinio, Profesinės sąjungos atstovo pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūnų kaltės klausimą, tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimus ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susiję su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnams numatomos skirti dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu patys pareigūnai D. K., S. C. ir G. L. negalėjo nurodyti kokią veiklą vykdo Profesinėje sąjungoje, o skundą atmesti prašė motyvuodami tuo, kad jie nepadarė tarnybinio nusižengimo. Aplinkybės, kad tarnybinė nuobauda D. K. gali būti skirta dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nepatvirtina ir jo argumentai, kad būtent jo įstojimas į Profesinę sąjungą, tai padaryti paskatino ir kitus pareigūnus. Šie trečiojo suinteresuoto asmens argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodomąją galią turinčiais objektyviais duomenimis ir yra tik subjektyvi asmens gynybinė pozicija.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statuto, Vidaus tarnybos statuto, Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino D. K., S. C. ir G. L. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimus ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus, pateiktą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjo Kalėjimų departamento prie TM reikalavimas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2013-10-01 posėdyje priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas laikinai einančiam Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui S. C. bei Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajam specialistui G. L. yra pagrįstas, todėl skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo Kalėjimų departamento prie TM skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2013-10-01 posėdyje priimtą sprendimą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas laikinai einančiam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos viršininko pareigas D. K., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui S. C. bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrosios valdybos Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajam specialistui G. L..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.