Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei E. F., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovui A. M. nedalyvaujant viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. F. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog santuoką su atsakovui sudarė (duomenys neskelbtini), jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Nors santuoka buvo sudaryta, tačiau realiai santuokinio gyvenimo nebuvo, nes gyveno kiekvienas savo gyvenimą. Nebuvo jokio bendro ūkio, tik retkarčiais susitikdavo. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis ne kurio nors kaltė, o skirtingi požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių suderinti. Kuo toliau tuo labiau tolo vienas nuo kito, pradėjo neberasti bendro intereso ir susitarimo tarpusavyje, dėl ko tapo sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi.

Išlaikymo vienas iš kito nebereikalauja. Jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių ji neturi, santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų kartu kaip sutuoktiniai neįgijo, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nėra žinoma.

Po santuokos nutraukimo prašo palikti prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS ( b.l.8). Santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atviroje kolonijoje (b.l. 12). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, jokio turto neįgijo ( b.l.9-11).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepareiškė. CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl manytina, jog faktiškai šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio t.y. realiai santuokinis gyvenimas nevyko : sutuoktiniai kiekvienas atskirai gyveno savo gyvenimą ir pilnaverčių šeiminių santykių tokioje situacijoje jiems sukurti nepavyko. Ieškovė pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nei vienas iš sutuoktinių nenori taikytis ir abu sutinka, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Įvertinus ieškovės nurodytus argumentus bei faktą, jog ir atsakovas pareikštam ieškiniui neprieštaravo darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai ( CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – ieškovei (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė.

Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė pareiškė ieškinį nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo jokio ginčo, atsakovas jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl akivaizdu, jog santuoka galėjo būti nutraukta ir pagal abiejų sutuoktinių prašymą bylą nagrinėjant ypatingąja teisena. Ieškovė ieškinyje teigė, jog siekė santuoką nutraukti taikiai, tačiau su tuo nesutiko atsakovas, nenurodydamas priežasčių. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos abiems šalims po lygiai. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista iš atsakovo priteistina ½ dalis žyminio mokesčio – 72 Lt bei ½ dalis - 200 Lt už ieškovei valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas šioje byloje patyrė 11 Lt pašto išlaidų, bet padalijus šią sumą per pusę atsakovui tektų sumokėti sumą, mažesnę už 2011 11 07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (10 Lt), todėl pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 96, 99 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

n u sprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės E. F. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 14, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” , kodas 73000, įmokos kodas 5660, kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.