- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-392-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04594-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Advokatai
- Irina Petkienė
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui Vytautui Petroniui,
teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja B. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. J. nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. tęsė darbo santykius Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje (toliau – (duomenys neskelbtini) ŽŪB), į darbo stažą įskaitant tuo laikotarpiu jai suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas. Juridinis faktas nustatytinas siekiant nustatyti jai teisingą valstybinės socialinės draudimo pensijos dydį ir skyrimą.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sprendimu jai paskirta 295,00 Eur senatvės pensija, į kurios apskaičiavimą neįtrauktas darbo stažas nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 21 d. Minėtą sprendimą ji skundė VSDFV centriniam skyriui, kuris, vadovaudamasis surinktais dokumentais, į jos darbo stažą taip pat neįskaitė laikotarpio nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo vadovavosi pareiškėjos darbo knygelės KT-1 Nr. 0574436 įrašais, kuriuose nėra duomenų apie darbą Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiu nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. rugsėjo 6 d. išduotoje pažymoje Nr. 6RTE-528 nurodyta, kad į darbą ir kolūkio narius pareiškėja buvo priimta nuo 1988 m. spalio 1 d., tačiau duomenų apie atleidimą iš darbo nėra, nes 1993 metų (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai saugoti į Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialą neperduoti. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. gruodžio 2 d. išduotoje pažymoje Nr. 6RTE-767 pateikta informacija apie jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas iki 1992 m. kovo 27 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. išduotoje pažymoje Nr. TŽ2-522 nurodyta, kad Telšių rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai perduoti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. vasario 8 d. Minėtuose dokumentuose nėra informacijos apie pareiškėjos darbą. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. išduotoje pažymoje Nr. TŽ2-515 yra duomenys apie priėmimą į darbą ir jai mokėtą darbo užmokestį iki 1989 metų lapkričio mėnesio. Pateiktame kolūkiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygos nuoraše yra informacija apie jai suteiktas dalines atostogas 1990 ir 1991 metais. Daugiau jokios informacijos, patvirtinančios jos darbą po 1992 m. kovo 27 d., gautose archyvo pažymose nėra. Todėl suinteresuotas asmuo laikotarpio nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. neįskaitė į pareiškėjos darbo stažą. Nurodė, kad neįskaitytas į stažą laikotarpis gali būti nustatytas teismine tvarka, o įsiteisėjęs teismo sprendimas bus stažą įrodantis dokumentas, su kuriuo galės kreiptis dėl iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo papildymo. Pareiškėjos manymu, greičiausiai dėl (duomenys neskelbtini) kolūkyje vykusios reorganizacijos, o gal ir netinkamo dokumentų saugojimo jai svarbūs dokumentai nebuvo pateikti archyvui. Todėl neišliko dokumentų, pavirinančių visą darbo stažą (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė duktė R. J., (duomenys neskelbtini) – sūnus E. J., o (duomenys neskelbtini) – duktė I. J.. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. gruodžio 2 d. išduotos pažymos Nr. 6RTE-767 priede, t. y. 1990 m. kovo 27 d. valdybos posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. sausio 31 d. jai buvo suteiktos dalinai apmokamos atostogos (dukters R. priežiūrai). 1991 m. vasario 21 d. valdybos posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad jai suteiktos dalinai apmokamos atostogos, kol vaikui (sūnui E.) sueis pusantrų metų, nuo 1991 m. lapkričio 13 d. iki 1992 m. kovo 27 d. Prieš gimstant dukrai I. turėjo 56 dienų nedarbingumą, o jai gimus irgi 56 dienų nedarbingumą, kaip numatė tuo metu galiojantys įstatymai. Prieš baigiantis nedarbingumui, kolūkio valdybai pateikė prašymą išleisti ją dalinai apmokamų vaiko (dukters I.) auginimo atostogų iki sueis dukrai treji metai. Buvo patikinta, kad ji yra išleista vaiko auginimo atostogų ir ramiai augino dukrą iki 1993 m. gruodžio 31 d., o nuo 1994 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti kitoje įmonėje, kur dokumentai buvo tinkamai tvarkomi. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. išduotoje pažymoje Nr. TŽ2-661 nurodyta, kad Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio, (duomenys neskelbtini) ŽŪB 1990, 1991, 1992 ir 1993 metų asmeninių sąskaitų bylose apie B. (R.) J. darbą ir uždarbį duomenų nėra. Žiniaraščiai apie vaiko priežiūros pašalpos mokėjimą, šifrų kodai saugoti neperduoti, kitų dokumentų neturi. Tai, kad gimus dukrai I. nenutraukė ir negalėjo nutraukti darbo santykių (duomenys neskelbtini) kolūkyje, kuris tuo metu buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) ŽŪB, patvirtina teismui pateikti dokumentai: vaikų gimimo liudijimai, iš dalies archyviniai dokumentai. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus negalėjo būti atleista iš darbo, kol vaikui sueis treji metai. Kiekvieną mėnesį iš kolūkio kasininkės pati pasiimdavo jai priklausančias išmokas vaikų priežiūrai (el. medž. l. 1-3, 52).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuomonę dėl sutikimo/nesutikimu su patikslintu pareiškimu išsakys išklausę pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus, įvertinę rašytinius įrodymus ir dėl jų pareiškėjos ir liudytojų išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjos B. J. darbo knygelėje KT-I Nr. 0574436 nėra duomenų apie darbą Telšių rajono (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. rugsėjo 6 d. išduotoje pažymoje Nr. 6RTE-528 nurodyta, kad B. J. priimta į darbą į kolūkio narius nuo 1988 m. spalio 1 d., tačiau duomenų apie atleidimą iš darbo nėra, nes 1993 m. (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai saugoti į Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialą neperduoti. Telšių rajono savivaldybės administravimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. išduotose pažymose Nr. TŽ2-515 ir TŽ2-522 nurodyta, kad yra duomenys apie priėmimą į darbą ir apie mokėtą darbo užmokestį iki 1989 m. ir suteiktas dalines atostogas 1990 m. ir 1991 m. Minėtuose dokumentuose informacijos, patvirtinančios pareiškėjos darbą po 1992 m. kovo 27 d., nėra (e. medž. l. 28-30, 53-55).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja B. J. prašė nustatyti pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad į jos darbo stažą būtų įskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., nes tuo metu ji augino vaikus. VSDFV sprendimą dėl pensijos stažo ji buvo apskundusi ministerijai, iš kurios gavo atsakymą kreiptis į teismą, kad įskaitytų minėtą laikotarpį. Paaiškino, kad trečiąją dukrą ji augino iki vienerių metų ir septynių mėnesių, todėl ji turėjo būti drausta socialiniu draudimu. Augindama vaiką, ji turėjo „biuletenį“, gavo išmokas, bet jai laikotarpis nėra įskaitytas į darbo stažą. Jai priklausė iki trejų metų auginti vaikus. Nurodė, kad pirmoji dukra R. gimė (duomenys neskelbtini) anksčiau laiko ir ji su dukra išvažiavo gyventi pas vyrą į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir ten visą laiką gyveno, nors gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J.. Po 1991 m. sausio 31 d., kai baigėsi vaiko priežiūros atostogos už pirmąją dukrą, ji ir toliau buvo vaiko priežiūros atostogose, nes jau augino du vaikus, jai mokėjo išmoką (duomenys neskelbtini) kolūkis. Gimus E. J. išėjo vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis pusantrų metų. Pastebėjo, jog dokumentuose klaidingai parašyta, jog išleidžia atostogų iki 1992 m. kovo 27 d., nors vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau pusantrų metų vaikui sueina tik (duomenys neskelbtini). Būdama vaiko priežiūros atostogose, ji jau laukėsi trečio vaiko. Prieš gimstant trečiam vaikui, jai buvo suteiktas nedarbingumas, tačiau tai įrodančių dokumentų ji negali pateikti, niekas tokių dokumentų neišsaugojo, buvo nuvykusi ir į ligoninę klausti, taip pat papildomai klausėsi Sodros archyvų, tačiau dokumentų gauti nepavyko. Dukra I. gimė (duomenys neskelbtini). Tuo metu nedarbingumą duodavo 56 dienas prieš gimdymą ir 56 dienas po gimdymo. Gimus I. J. ji ėjo į darbovietę ir rašė prašymą kadrų skyriaus vedėjai. Prasidėjus bendrovei, rašė du pareiškimus iš karto – ir vaiką auginti iki pusantrų metų, ir iki trejų metų. Visos bendrovės buvo reorganizuojamos 1992 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais. Du prašymus parašė dar kolūkiui, nes jau buvo prasidėjusi reorganizacija, ir jai nurodė rašyti du terminus, nes nežinojo, kas bus po reorganizacijos. Nežinojo, kas mokės pinigus, galvojo, kad gal Sodra mokės išmokas, o nebe ūkiai. Atostogų darbovietės išleisdavo priimdami įsakymus, nepamena, ar duodavo susipažinti. Bet jai būnant atostogose, jai mokėjo pinigus už vaikų auginimą. Pinigus ūkis paduodavo draugei, ji atveždavo, arba pati ji pasiimdavo pinigus. Gimus trečiam vaikui, iš pradžių pinigus gaudavo už tris, už du, o paskui gavo tik už vieną I. J.. (duomenys neskelbtini) kolūkyje ji dirbo nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., įskaitant vaiko priežiūros atostogas. Iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB ji išėjo 1993 m. gruodžio 31 d., pateikė pareiškimą bendrovei, jai atidirbti nebereikėjo, jiems dar buvo geriau, nes nebereikėjo mokėti pašalpos dukrai. Nuo 1994 m. sausio 3 d. ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir ji išmokų nebegavo. Išmokas gaudavo ir rubliais, ir talonais. Motinystės atostogose buvo nuo 1989 m. lapkričio 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos B. J. atstovė advokatė Irina Petkienė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos patikslintame pareiškime. Papildomai paaiškino, kad kolūkiečiai turėjo darbo knygelę, jiems ėjo darbo stažas. Į kolūkio narius priimdavo visuotinis susirinkimas, kuris vykdavo vieną kartą per metus ir visus patvirtindavo, net ir atgalinėmis datomis. O dėl pareigų būdavo valdybos posėdžiai, kurie būdavo šaukiami kartą per mėnesį, būdavo rašomi protokolai. Dalis protokolų išrašų yra iš archyvų pateikta teismui. Viename iš pateiktų valdybos posėdžio protokolų nurodyta, kad nuo 1990 m. vasario 12 d. iki 1991 m. sausio 31 d. pareiškėjai buvo suteiktos dalinai apmokamos atostogos, kaip pareiškime nurodė – dukters R. priežiūrai, o 1991 m. vasario 21 d. valdybos protokolo išraše nurodyta, kad suteiktos dalinai apmokamos atostogos iki vaikui, t. y. sūnui E., sueis pusantrų metų. Su šiais protokolais kolūkiečiai supažindinami nebuvo ir pareiškėja jų nematė. Dėl paskutinės dukters, kuri gimė (duomenys neskelbtini), jokių įrašų nebėra, nes jau prasidėjo kolūkių pertvarkymas į žemės ūkio bendroves. Pareiškėja tvirtina, kad gimus trečiai dukrai, ji pati iš darbo neišėjo, prašymo neparašė, bent 56 dienos po vaiko gimimo jai buvo nedarbingumas, o po to buvo parašytas prašymas, kad išleistų vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėja pati pasiimdavo išmokas, kartais kas du mėnesius, sumos nebuvo didelės, kartais žmonės atveždavo. Duomenų archyvuose apie tuo metu pareiškėjai mokamą darbo užmokestį archyvuose negali būti, nes tuo metu ji nedirbo, augino vaikus, o žiniaraščiai apie vaiko priežiūros pašalpos mokėjimą saugoti neperduoti. Su ja susiję dokumentai nebuvo perduoti saugoti archyvams, nes galėjo būti, kad ji buvo pamiršta, kadangi faktiškai nedirbo. Kolūkiui patapus žemės ūkio bendrove, jau buvo taikomas darbo kodeksas. Ji neprašo nustatyti, kad tuo metu ji dirbo ir gavo darbo užmokestį, ji tik prašo nustatyti faktą, kad buvo vaiko gimdymo ir auginimo atostogose. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, kol vaikui sueis treji metai, ji iš darbo negalėjo būti atleista, ji tik pati galėjo išeiti. Darbo santykiai tęsėsi, bet kartu ji faktiškai nedirbo. Pareiškėjos nurodomo laikotarpio dokumentai nėra išlikę, archyvai jų neturi. Nustatytas prašomas faktas pareiškėjai turėtų juridinę reikšmę, nes ji gautų didesnę pensiją. Pareiškėja šiam faktui pagrįsti neturi dokumentų, jų nėra ir archyvuose. VSDFV pažymoje nurodyta, kad tik teismas galėtų nustatyti šį faktą. Nors dokumentų nėra, bet ji gavo išmokas, atveždavo jai išmokas pažįstami. Nurodė, kad prašymą kolūkiui parašė, bet nėra išsaugota. Ir pati pareiškėja patvirtino, ir liudytoja patvirtino, kad tuo metu buvo motinystės atostogose, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovas Vytautas Petronis su pareiškėjos patikslintu pareiškimu sutiko, nurodė, kad išklausius visų paaiškinimus, galima teigti, kad pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) ūkio darbuotoja minimu laikotarpiu, todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos patikslinto pareiškimo tenkinimui. Taip pat nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą Sodra negali užskaityti darbo stažo nepaisant to, kad yra darbo knygelės, jei darbo knygelių įrašai nėra patvirtinti įsakymais apie priėmimą ir atleidimą iš darbo. VSDFV turi turėti iš archyvų įsakymus, tačiau yra dažna situacija, kai tokių dokumentų trūksta. Patys užklausė archyvus dėl pareiškėjos darbo stažo ir šiuo atveju iš archyvų negavo informacijos apie pareiškėjai išduotus nedarbingumus, tik apie dalinai apmokamas atostogas 1990-1991 metais. Sodros archyvinėje bazėje yra tvarkingai tvarkomų institucijų dokumentai. Specialistės renka visus duomenis, jei šių duomenų apie pareiškėją negavo, reiškia jų ir nėra pateikta. Mano, kad dokumentai nėra perduoti į archyvą dėl pirmininko aplaidumo.
7. Liudytoja Z. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pažįstama su pareiškėja nuo 1986 metų, ji dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje (duomenys neskelbtini). Prieš (duomenys neskelbtini), ji dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir kolūkio pirmininkas norėjo, kad ji grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini), ir tai buvo kokiais 1987 metais, bet ištekėjus antrą kartą ir (duomenys neskelbtini) susilaukus sūnaus, ji į (duomenys neskelbtini) kolūkį nebegrįžo. (duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininkas prašė pasiūlyti kokį gerą specialistą ir ji pasiūlė B. J.. Pareiškėja pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1988 m. Ji kažkiek dirbo ten, po to išėjo gimdyti vaikų. Kas tvarkė „kadrų“ reikalus, nepamena. Pareiškėja, išėjusi į (duomenys neskelbtini) kolūkį, greitai ištekėjo ir greitai gimė vaikai. Kai pasigimdė vaikus, grįžo atgal pas mamą į (duomenys neskelbtini) gyventi. Pareiškėja į darbą grįžusi nebuvo, nes vaikai gimė vienas po kito. Pareiškėja gaudavo išmokas, jas surinkdavo agronomė Z., su kuria jos draugauja iki šiol. Agronomė įduodavo parvežti išmokas, tad ir pati yra kelis kartus vežusi pareiškėjai pinigus ir Z. yra atvežusi. Išmokos buvo nedidelės, parveždavo tiek, kiek jas mokėjo. Po to pareiškėja ėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) bendrovę. Tiksliai nežino, kaip pareiškėja išėjo iš (duomenys neskelbtini) bendrovės.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjai B. J. paskirta 295,00 Eur senatvės pensija. Minėtą sprendimą pareiškėja skundė VSDFV centriniam skyriui, kuris 2023 m. liepos 5 d. rašte, pasisakydamas dėl darbo laikotarpio Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., nurodė, kad pareiškėjos darbo knygelėje KT-1 Nr. 0574436 nėra duomenų apie darbą Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpiu nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., tačiau įvertinęs turimus dokumentus, kurie pateikti ir šioje byloje, sprendė, kad laikotarpis nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. negali būti įskaitytas į darbo stažą, tačiau šis laikotarpis gali būti nustatytas teismine tvarka, o įsiteisėjęs teismo sprendimas bus jos darbo stažą įrodantis dokumentas, su kuriuo galės kreiptis dėl darbo stažo papildymo. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 6RTE-528 bei pridėto Telšių rajono Luokės apylinkės (duomenys neskelbtini) kolūkio 1988 m. spalio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 8 kopijos matyti, kad pareiškėja B. J. nuo 1988 m. spalio 1 d. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) ir priimta į kolūkio narius, tačiau archyvas negalėjo suteikti žinių apie pareiškėjos atleidimą iš darbo ir iš kolūkio narių, nes Telšių rajono (duomenys neskelbtini) 1993 m. dokumentai saugoti neperduoti. Iš byloje esančios pareiškėjos B. J. 1988 m. spalio 3 d. pareiškimo kopijos matyti, kad pareiškėja parašė ir pateikė prašymą būti priimta nuo 1988 m. spalio 1 d. dirbti (duomenys neskelbtini) kolūkyje fermos vedėjos pareigose ir į kolūkio narius. Jos darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje patvirtina ir 1988 m. spalio – gruodžio mėnesio asmens sąskaitų išrašai. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo 2022 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 6RTE-767 nurodyta, kad archyvas negali suteikti žinių apie B. R. J. pervedimą dirbti iš Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, nes 1991 m. valdybos posėdžių ir visuotinių kolūkio narių susirinkimų protokoluose bei 1992 m. įsakymų pagrindinės veiklos klausimais byloje tokių žinių nerasta. Tačiau iš archyvo pateiktų Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 m. kovo 27 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 3, 1991 m. vasario 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 kopijų matyti, kad pareiškėjai B. J. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) valdyba nutarė suteikti dalinai apmokamas atostogas nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. sausio 31 d. ir suteikti dalinai apmokamas atostogas nuo 1991 m. lapkričio 13 d. iki 1992 m. kovo 27 d., kol vaikui sueis pusantrų metų. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyrius 2022 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. TŽ2-522 nurodė, kad Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio, (duomenys neskelbtini) ŽŪB protokolai kadrų klausimais saugoti neperduoti, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB piliečių pareiškimai dėl įstojimo ir išstojimo iš bendrovės saugoti perduoti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. vasario 8 d., pareiškimo apie B. J. atleidimą iš darbo nėra. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyrius 2022 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. TŽ2-661 nurodyta, kad Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio – (duomenys neskelbtini) ŽŪB 1990-1993 m. asmeninių sąskaitų bylose apie B. J. darbą ir uždarbį duomenų nėra, žiniaraščiai apie vaiko priežiūros pašalpos mokėjimą, šifrų kodai saugoti neperduoti. Byloje esantys gimimo įrašai patvirtina, kad B. J. (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. J., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J..
Dėl juridiniam faktui nustatyti reikalingų sąlygų buvimo
9. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
11. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. tęsė darbo santykius Telšių rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB, į darbo stažą įskaitant tuo laikotarpiu jai suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas. Juridinį faktą reikalinga nustatyti, kad pareiškėjai būtų nustatytas teisingas valstybinės socialinės draudimo pensijos dydis ir skyrimas. Į pareiškėjos senatvės pensijos apskaičiavimą neįtrauktas darbo stažas nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 21 d.
12. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede.
13. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktyje nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, o 2.3. papunktyje nustatyta, kad apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas.
14. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.
15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 dienos) 4 straipsnio 1 dalie 4 punkte numatyta, kad privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami ūkinių bendrijų, taip pat žemės ūkio bendrovių nariai, gaunantys jose pajamas, susijusias su darbo santykiais.
16. Nagrinėjamu atveju aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad į darbo stažą įskaitomi iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai tų asmenų, kurie buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu, ir šiuo draudimu turėjo būti draudžiami žemės ūkio bendrovėse dirbantys jų nariai.
17. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja B. J. nuo 1988 m. spalio 1 d. buvo priimta į Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio narius bei priimta dirbti fermos vedėja, tačiau dokumentai apie pareiškėjos atleidimą iš darbo neišsaugoti. Sutiktina su pareiškėja, kad prašomas nustatyti juridinis faktas, jog ji nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. tęsė darbo santykius Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, turės pareiškėjai teisinius padarinius – minėtas laikotarpis galės būti įskaitytas į pareiškėjos darbo stažą, reikalingą teisingam socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimui.
18. Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų parodymai patvirtina, kad pareiškėja B. J., dirbdama Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. J., kurios priežiūrai, kaip matyti iš Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 m. kovo 27 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 3 išrašo, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) valdyba suteikė dalinai apmokamos atostogos nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. sausio 31 d. Nepasibaigus šioms dalinai apmokamoms vaiko priežiūros atostogoms, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J., kurio priežiūrai, kaip matyti iš 1991 m. vasario 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2 išrašo, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) valdyba nutarė suteikti pareiškėjai dalinai apmokamas atostogas nuo 1991 m. lapkričio 13 d. iki 1992 m. kovo 27 d., kol vaikui sueis pusantrų metų. Pastebėtina, jog suteikiant dalinai apmokamas atostogas, galimai buvo padaryta rašymo ir /ar skaičiavimo klaida, kadangi nurodyta, jog atostogos suteikiamos kol vaikui sueis pusantrų metų, tad įvertinus, jog pareiškėjai sūnus E. J. gimė (duomenys neskelbtini), tad vaikui pusantrų metų turėjo sueiti ne 1992 m. kovo 27 d., kaip nurodyta protokole, o (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsnis). Praėjus lygiai mėnesiui po protokole nurodytų paskutinių dalinai apmokamų pareiškėjos atostogų pabaigos, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė trečias vaikas – dukra I. J.. Vertinant aplinkybes, jog atostogos suteiktos kol vaikui sueis pusantrų metų (teismo skaičiavimų būtų (duomenys neskelbtini)), tai sektų, jog pareiškėja dukros I. J. susilaukė dar būdama dalinai apmokamose atostogose (CPK 185 straipsnis). Vėlesnių įrašų apie pareiškėjai suteiktas atostogas, gaunamas išmokas ar darbo užmokestį Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje, o vėliau ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB – nerasta, nes Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio, o vėliau ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB protokolai personalo klausimais saugoti neperduoti, 1990-1993 m. asmeninių sąskaitų bylose apie B. J. darbą ir uždarbį duomenų nėra, žiniaraščiai apie vaiko priežiūros pašalpos mokėjimą, šifrų kodai saugoti neperduoti, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) piliečių pareiškimuose dėl įstojimo ir išstojimo iš bendrovės, perduotuose saugoti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. iki 1993 m. vasario 8 d., pareiškimo/įsakymo dėl B. J. atleidimo iš darbo nėra.
19. Nepaisant to, pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad prieš gimstant trečiam vaikui, jai buvo suteiktas nedarbingumas, tačiau tai įrodančių dokumentų ji negali pateikti, niekas jų neišsaugojo. Gimus dukrai I. J., ji ėjo į darbovietę ir rašė prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų, jai liepė rašyti du prašymus, nurodant du terminus – ir vaiką auginti iki pusantrų metų, ir iki trejų metų, nes vykstant kolūkių pertvarkai, žmonės nežinojo, kas mokės išmokas už vaiko priežiūrą. Pareiškėja nurodė, kad augindama vaikus, ji iš kolūkio gaudavo išmokas, kurias ji pasiimdavo pati arba jai jas parveždavo pažįstami, ką patvirtino ir teisme apklausta liudytoja Z. L.. Pareiškėja nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB ji išėjo 1993 m. gruodžio 31 d., pateikusi pareiškimą bendrovei, jai atidirbti nebereikėjo.
20. Atsižvelgiant į byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, į pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovo bei liudytojos parodymus, į tai, jog nėra išlikusių duomenų apie įsakymus išleisti pareiškėją nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų arba atleisti pareiškėją iš darbo, bei į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka t. y. ne teismo, tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, į tai, jog juridinio fakto nustatytas reikalingas pareiškėjai įgyti teisę į teisingą socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Dėl juridinio fakto nustatymo
21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.
22. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jai apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
23. Pažymėtina, kad prašomam juridiniam faktui nustatyti taip pat yra reikšminga aptarti darbo santykių teisinį reguliavimą, galiojusį pareiškėjos nurodomu laikotarpiu. Lietuvos Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1990 m. gruodžio 13 d. iki 2003 m. sausio 1 d.) numatė, kad moterims duodamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus. Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka (1 dalis). Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku iki vaikui sueis pusantrų metų (2 dalis). Jos įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę (3 dalis). Pagal minėto kodekso 199 straipsnio 1 dalį moteriai jos pareiškimu be šio kodekso 197 straipsnyje numatytų atostogų buvo duodamos papildomosios atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai amžiaus, nepaliekant darbo užmokesčio (1 dalis). Papildomosios atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio, įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę (3 dalis). Šio kodekso 203 straipsnis draudė administracijos iniciatyva atleisti iš darbo nėščias moteris ir moteris, turinčias iki trejų metų vaikų (vienišų motinų, turinčių iki keturiolikos metų vaikų arba vaikų invalidų iki 16 metų), išskyrus atvejus, kai įmonė, įstaiga, organizacija visiškai likviduojama. Šiais atvejais buvo leidžiama jas atleisti būtinai įdarbinant.
24. Apžvelgus tuo metu galiojusį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes (aptartos nutarties 17-18 punktuose), darytina išvada, kad dar nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, suteiktoms auginti antrą vaiką (terminas protokole nurodytas iki 1992 m. kovo 27 d., tačiau pareiškėjos vaikui pusantrų metų suėjo tik (duomenys neskelbtini)), pareiškėja galėjo/turėjo būti išleista nėštumo ir gimdymo atostogų trečiojo vaiko gimdymui (gimė (duomenys neskelbtini)) bei po to jai galėjo būti suteiktos vaiko priežiūros atostogos auginti trečią vaiką, iki kol jam sueis treji metai. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis nebuvo likviduotas, jis buvo pertvarkytas į (duomenys neskelbtini) ŽŪB, todėl dėl reorganizacijos jis negalėjo atleisti nėščios, o vėliau vaiką iki trijų metų auginančios pareiškėjos. Pareiškėja pati taip pat neturėjo jokio suinteresuotumo, būdama nėščia ar būdama vaiko priežiūros atostogose, kol nesusirado kito darbo, išeiti iš darbo. Kaip bylos nagrinėjimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovas nurodė, jog pakankamai dažnai susiklosto situacija, kai dėl kolūkių vadovų aplaidumo, keičiantis valstybės santvarkai, dokumentai nebuvo perduoti į archyvus, ir asmenims trūksta dokumentų, reikalingų darbo stažui apskaičiuoti.
25. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. J. nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. tęsė darbo santykius Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB, į darbo stažą įskaitant tuo laikotarpiu jai suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. kovo 28 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. tęsė darbo santykius Telšių rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, į darbo stažą įskaitant tuo laikotarpiu jai suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisingam socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui nustatyti ir jos skyrimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.