Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Jelenai Frank, dalyvaujant vertėjai Marijai Grigorian, ieškovei L. G., ieškovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovui R. G., išvadą duodančios institucijos atstovei Daivai Musneckaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. (toliau – ieškovė) ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui R. G. (toliau - atsakovas), išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje ieškovės reikalavimai palaikomi, nurodant, kad vaikui skirtino išlaikymo dydžio orientyras galėtų būti vienos minimalios mėnesio algos dydis (b.l. 56-57)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992-06-18 sprendimu (b.l. 19-20). Ištuoka buvo įregistruota 1998-02-27 (b.l.6). Atsakovas yra J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Tai patvirtina teismui pateiktas vaiko gimimo liudijimo nuorašas (b.l. 3).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992-06-18 sprendimu nebuvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas dukrai, nes priimant sprendimą teisme dėl santuokos nutraukimo dukra nebuvo gimusi. Šalys santuokos nutraukimą įregistravo 1998-02-27. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, todėl šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta 1998-02-27, t.y jau gimus dukrai. Teismui nėra pateikta duomenų, kad nuo santuokos nutraukimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-09-08) šalys kreiptųsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo.

Iš šalių paaiškinimu, posėdžio metu apklaustos nepilnametės J. G. parodymų (b.l. 99-100), byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 63-70, 74) matyti, kad nepilnametė J. G., tėvams nutraukus santuoką, liko gyventi su ieškove. Atsakovas sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. J. G. posėdžio metu patvirtino, kad nori gyventi su mama. Todėl ieškovės reikalavimas dėl dukters nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CK 3.169 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti.

Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų finansines galimybes. Būtinas išlaidas dukrai sudaro jai perkamas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, mokslui skirtos kanceliarinės prekės. Posėdžio metu J. nurodė, kad ją remia sesuo. Drabužius ir mokyklines prekes perka mama, kartais sesuo. Jai žinoma, kad tėvas mamai moka jos išlaikymui skirtus pinigus, paprašius, papildomai duoda pinigų jos pramogoms. Nurodė, kad ne itin gerai sekasi matematika ir lietuvių kalba. Ji mano, kad šiems dalykams reikėtų korepetitoriaus, tačiau nurodė, kad mokykloje, kurią ji lanko, mokytojai neatsisako papildomai paaiškinti, todėl anksčiau ji lankė papildomus matematikos užsiėmimus. Juliana nurodė, kad mokykloje yra lietuvių kalbos modulis, kurio metu papildomai mokoma gramatikos. Iš J. G. paaiškinimų negalima daryti išvados, kad nėra patenkinami jos minimalūs poreikiai. Būtino poreikio samdyti korepetitorius taip pat nėra, nes Vilniaus V. K. gimnazijos mokytojų teigimu, kurie užfiksuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimuose tarnybinės veiklos klausimais dėl įrašytos į apskaitą L. G. šeimos (b.l. 21, 64, 67, 74), mergaitės pasiekimai moksle yra puikūs. Be to J. G. nurodė, kad ji savo noru nebelanko papildomų nemokamų matematikos užsiėmimų, todėl darytina išvada, kad papildomos lėšos dukrai, tam, kad būtų pagerinti mokslo rezultatai, nėra būtinos. Posėdžio metu J. nurodė, kad jai išrašė akinius, tačiau ji negalėjo paaiškinti kokius. Posėdžio metu J. neakcentavo, jog jos būtiniausi poreikiai, laisvalaikio poreikiai bylos nagrinėjimo laikotarpiu nėra patenkinami. Nurodė, kad norėtų dirbti, tam, kad būtų nepriklausoma.

Minėta, kad nuo 1998-02-27 iki 2011-09-08 ieškovė, su kuria nuo santuokos nutraukimo momento gyveno dukra nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuo santuokos nutraukimo momento teikia dukrai išlaikymą. Teismui pateikti pinigų pervedimo kvitai, sudaryti 2007-2011 metais (b.l. 79, 93), iš kurių matyti, kad 2007 metų gruodžio mėnesį atsakovas dukros išlaikymui ieškovei pervedė 257 Lt, 2008 metais viso pervesta 2019 Lt (vidutiniškai per mėnesį 168,25 Lt), 2009 metais viso pervesta 1740 Lt (vidutiniškai per mėnesį 145 Lt), 2010 metais viso pervesta 1560 Lt (vidutiniškai per mėnesį 130 Lt), 2011 metais viso pervesta 1508 Lt (vidutiniškai per mėnesį 125,66 Lt). Dukra J. posėdžio metu patvirtino, kad papildomoms išlaidoms jai atsakovas, taip pat duoda pinigų jai paprašius (b.l. 99). Iš teismui pateiktų pažymų (b.l. 34, 35, 36) matyti, kad atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai (b.l.59-60). iš Valstybinio socialinio draudimo pažymų (b.l. 37, 38), UAB „Laiptų fabrikas“ pažymos (b.l. 39) matyti, kad atsakovo pajamos per metus yra apie 8000 Lt, nes jis gauna minimalų darbo užmokestį (800 Lt priskaičiuota, 678,50Lt išmokėta). Iš UAB „Saulėtekio klinika“ 2011-11-02 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2008 metais atsakovui diagnozuota arterinė hipertenzija (ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas), skirtas gydymas (b.l. 78). Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki. Jo darbinę veiklą riboja sveikatos sutrikimai, esant ekonominei krizei metu jo pajamas sudaro tik minimalus darbo užmokestis. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas, laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu nutraukus nesirūpino dukra, nes jis negyvendamas kartu su dukra pagal savo galimybes nuolat teikė dukrai išlaikymą.

Iš pateiktos pažymos (b.l. 22) matyti, kad ieškovė L. G. nuo 2009-04-24 įregistruota darbo biržoje ir jai suteiktas bedarbio statusas. Jai yra paskirta ir ieškovė gauna 504 Lt socialinę pašalpą. Tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimų tarnybinės veiklos klausimais dėl įrašytos į apskaitą (nuo 2006-12-12) L. G. šeimos (b.l. 68, 69-70) matyti, kad ieškovė nedirbo ir 2007 – 2008 metais.

Ieškovei nuo 2008-02-07 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 47), tačiau ji su dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Iš 2011-10-21 buities tyrimo akto (b.l. 61-62) matyti, kad už ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas paslaugas yra 4000 Lt įsiskolinimas. Pažymėtina ir tai, kad 2007 ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo tame pačiame rajone, kuriame esančioje mokykloje ir šiuo metu mokosi dukra. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų išnuomavusi nuosavybės teise jai priklausantį būta, kuriame negyvena, todėl darytina išvada, kad ieškovė nuo 2007 metų nedirbdama, nedėjo visų pastangų tam, kad, siekdama užtikrinti savo ir dukros poreikius, gautų papildomų pajamų ir pagerintų šeimos padėtį. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010 - 2011 metų pranešimų tarnybinės veiklos klausimais dėl įrašytos į apskaitą L. G. šeimos (b.l. 64-67, 74) matyti, kad bylos nagrinėjimo metu šeimos padėtis yra pagerėjusi. Minėtuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovė turėjo regėjimo sutrikimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, kad ji turi sveikatos sutrikimų, nepateikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu turi sveikatos problemų (b.l. 85), kurie apsunkintų darbo paieškas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės šeima gauna paramą maisto produktais, asmuo, su kuriuo gyvena ieškovė, taip pat gauna socialinę pašalpą (b.l. 64). Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė dėjo visas būtinas pastangas tam, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė savo dukrai neturi realios galimybės skirti per mėnesį daugiau nei 200 Lt, kadangi ji turi apsirūpinti ir pati bei apmokėti dalį butui, kuriame gyvena teikiamų paslaugų, be to ji turi išlaikyti ir nuosavybės teise jai priklausantį butą.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų atsakovo finansinę padėtį laikyti geresne nei ieškovės finansinė padėtis. Svarbu paminėti tai, kad ieškovė būdama darbingo amžiaus nedirba daugiau nei penkerius metus, byloje nėra patekta duomenų, kad ieškovė vykdytų aktyvias darbo paieškas, dėtų pastangas tam, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos dukrai augti ir vystytis. Todėl ieškovė neturi pagrindo iš atsakovo reikalauti didesnio išlaikymo dukrai nei tolio dydžio išlaikymas, kokį ieškovė gali skirti dukrai pati, nes atsakovo, kuris nevengia dirbti, gaunamos pajamos tėra 678 Lt, atsakovas nuosavybės teise neturi jokio turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų. Dėl ligos atsakovas turi nuolat vartoti vaistus, be to jis taip pat privalo apmokėti dalį paslaugų, kurios teikiamos butui, kuriame jis gyvena.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas prieteisiams nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas dukrai moka išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, todėl darytina išvada, kad atsakovas mokėjo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dėl kurio dydžio šalys nebuvo susitarusios. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iki 2011-12-01 (įskaitytinai) atsakovo mokėto mėnesinio išlaikymo dukrai dydis nebuvo pastovus. Pagal CK 3.194 straipsnio 2 dalį išlaikymas gali būti priteisimas, jeigu nutraukdami santuoką tėvai nesusitarė dėl išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.196 str.). Todėl, darytina išvada, kad tėvai nebuvo susitarę dėl konkretaus dukrai kas mėnesį mokamo išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaikus pagal savo galimybes, nustatytina, kad išlaikymo, kurį atsakovas turi mokėti kas mėnesį dukrai dydis yra 200 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymą dukrai iki ir po bylos iškėlimo teisme dienos mokėjo, bei į tai, kad teismui yra pateiktas 2011-12-01 mokėjimo nurodymas Nr. 1 (b.l. 93), kuriuo ieškovei 2011 gruodžio mėnesį yra sumokėta 170 Lt, skirtų dukros išlaikymui, iš atsakovo dukrai kas mėnesį mokėtinas 200 Lt dydžio išlaikymas priteisiamas nuo 2012 metų sausio 1 d.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010-2011 metų pranešimų tarnybinės veiklos klausimais dėl įrašytos į apskaitą L. G. šeimos (b.l. 64-67, 74) matyti, kad nuo 2010 metų šeimos padėtis yra pagerėjusi, todėl ieškovė gali būti skiriama nepilnametės J. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad jeigu vienas iš tėvų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų sumokėti 144 Lt žyminį mokestį, už reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą ji turėtų sumokėti 139 Lt žyminį mokestį. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies: nustatyta dukters gyvenamoji vieta ir 50 procentų patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas 211 Lt žyminis mokestis, 495 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.92), bei 17,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 723,25 Lt (CPK 96 str.1 d.)

CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo atstovaujamas teisininko, todėl šis atsakovo atsikirtimas prilygintinas prašymui iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš atsakovo atsikirtimų, įrodymų patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį matyti, kad 723,25 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, atimtų galimybę teikti dukrai išlaikymą. Svarbu paminėti ir tai, kad ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatytumo ir išlaikymo priteisimo buvo pareikštas nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, atsakovui, kuris nepertraukiamai teikė dukrai išlaikymą ir iki bylos iškėlimo ir bylą nagrinėjant teisme, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi bei sąžiningumo principu, atsakovas iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, t.y. nuo ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo visa apimtimi, nuo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apmokėjimo visa apimtimi ir nuo dalies, t.y 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2012-01-01 iki dukters pilnametystės.

Paskirti ieškovę L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11 Lt (vienuolika litų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.