- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-536-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19164-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- G. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. V. ieškinį atsakovei G. Š. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei G. Š. prašydamas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra I. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neteisingai interpretavo Mediacijos įstatymo nuostatas;
1.2. Ieškovas nurodė, kad jis teismui nurodė visa žinomas aplinkybes. Ieškovas yra I. V., gim. 2013 m. sausio 10 d., tėvas. Jis sužinojo, kad šalių dukra yra Londone. Dukra buvo išvežta ieškovui nepranešus. Ieškovas neteko galimybės bendrauti su dukra, todėl bendravimo tvarka su vaiku turi būti nustatyta teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
8. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo priklauso šeimos bylų kategorijai, kurioje yra būtina privalomoji mediacija (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas). Įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, byloje nėra.
10. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
11. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad šalių dukra galimai yra užsienio valstybėje, neeliminuoja ieškovo pareigos laikytis privalomosios mediacijos šeimos ginčo atveju. Pirmosios instancijos teismas ieškovui išsamiai išaiškino, kad dėl privalomosios mediacijos jis turi kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
12. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.