Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1486-1007/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1-1486-1007/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31436-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1486-1007/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31436-2021-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.4.3; 2.4.1.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 40 parų arešto bausme;

2) 2014 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

3) 2014 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 60 parų arešto;

4) 2015 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

5) 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui;

6) 2020 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutine bausme paskirti viešieji darbai 12 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

7) 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 30 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta 35 paros arešto, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – motinai Z. Š., o būtent: 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 17.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė nukentėjusiajai Z. Š. už abiejų rankų ir ją tampė bei stumdė, dėl ko nukentėjusioji Z. Š. du kartus nugriuvo, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai Z. Š. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinės rankos odos nubrozdinimus.

1.1. Be to, A. Š. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 17.25 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , po nukentėjusiosios Z. Š. atžvilgiu panaudoto smurto, užsimojo metaliniu strypu ir grasino nukentėjusiajai Z. Š., sakydamas: „užmušiu tave“, dėl ko nukentėjusiajai Z. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi. Nurodė, jog įvykis buvo maždaug prieš savaitę, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis negyvena. Savo gyvenamosios vietos dabar neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra giminaičio namas, mama leidžia ten gyventi, nes ji slaugo tą giminaitį. Įvykio dieną atėjo pas motiną. Paprašė namo raktų, nes norėjo užmūryti langą adresu (duomenys neskelbtini). Raktus mama paėmė, kai dirbo turbūt, tą pačią dieną ir jų neatidavė, nes nenorėjo, kad dirbtų išgėręs. Išgėrė du „bambalius“ alaus, 6 laipsnių stiprumo, apie du litrus ir jautėsi apsvaigęs. Susistumdė su mama, atvyko policija. Atsimena, kad paėmė jai už rankos, nes norėjo pasiimti raktus. Paskui raktus davė. Apie smurtą atsimena. Pripažįsta ir atsimena, mama nugriuvo dėl jo veiksmų. Mamai sukėlė fizinį skausmą. Žaizdos ar nubrozdinimų pas nukentėjusiąją nematė. Ji galėjo susižaloti griūnant. Rankose turėjo metalinį strypą, neprisimena, koks jis buvo. Jį pasiėmė, nes jam jo reikėjo darbui. Neatsimena, kad grasino nukentėjusiajai metaliniu strypu. Neatsimena, kad sakė, jog užmuš, nes buvo išgėręs. Neprisimena, kad būtų grasinęs. Po įvykio kažkur pabėgo, o motina paskambino į policiją. Atsimena, kai atvyko policija, įsodino jį į mašiną ir viskas. Neatsimena, ar buvo nustatinėjamas blaivumas, bet buvo neblaivus. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Savo veiksmus vertina blogai. Prieš mamą smurtauja nebe pirmą kartą. 7-8 kartus yra teistas už smurtą prieš motiną. Atlikinėjo 50 parų areštą, 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę, dirbo viešuosius darbus. Skirtos bausmės jo nepakeitė, nes išgėręs elgiasi taip pat. Žadėjo nebegerti, užsikoduoti. Nuo alkoholizmo nėra gydęsis. Žadėjo nebegerti, kai tyrėja šioje byloje viską surašė. Priklausomybės alkoholiui neturi. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Prieš mamą naujų nusikalstamų veikų nebedarytų. Laikytųsi įpareigojimų nebendrauti su mama. Prieš mamą smurtauja, nes jam buvo kažkada daryta galvos operacija ir kai išgeria, nežino kas užeina. Kai išgeria, nebesupranta ką daro. Labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, mama atsiprašymą priėmė.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

4. Kaltinamojo A. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. Nukentėjusioji Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 17.20 val., jai būnant namie, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus sūnus A. Š., kuris be jokios priežasties, šaukdamas, kad ją užmuš, namų kieme puolė ant jos. Ji tuo momentu spėjo surinkti pagalbos numerį ir išsikviesti pagalbą. Kviečiant pagalbą, sūnus sugriebė ją už abiejų rankų ir pradėjo tampyti. Skausmo skalėje nuo 1 iki 10, sukeltą skausmą vertina 2 balais. Tampydamas, suplėšė jos marškinėlius, dėl kurių pretenzijų ji neturi. Tampydamas ją, kelis kartus nuvertė ant žemės. Vieną kartą ji griuvo ant žolės, tuo metu jai neskaudėjo, kitą kartą – ant grindinio ir krisdama nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir dešinės rankos du paskutinius pirštus. Skausmo skalėje nuo 1 iki 10, sukeltą skausmą vertina 4 balais. Tokie sūnaus veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Jai būnant namo kieme, valantis kraują nuo rankos, už kelių minučių sūnus, pasiėmęs „mantiruotę“ ir ja užsimojęs, grasino ją užmušti bei nuolatos be perstojo rėkė. Tokie jo veiksmai sukėlė jai labai didelį išgąstį. Ji jau buvo atsiklaupusi ir maldavo jo, kad jos nemuštų. Tuomet jai kažkaip pavyko pabėgti į gatvę, kur sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Prieš ją sūnus anksčiau daug kartų smurtavo, buvo pradėti tyrimai, šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti, tačiau jis vis tiek pas ją gyvena toliau (b. l. 53–56).

4.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji Z. Š. nurodė, kad po 2021 m. rugsėjo 10 d. įvykio, kai sūnus buvo paleistas, jis buvo pas ją trumpam atėjęs, nekonfliktavo, buvo ramus. Dabar sūnus yra blaivus, todėl ir nelenda pas ją į namus. Kadangi sūnus buvo blaivus, leido jam pabūti name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas perrašytas jai testamentu, šiuo metu tą giminaitį ji vis dar slaugo, tas namas dar oficialiai jai nepriklauso, tačiau ji už jį yra atsakinga, tuo namu šiuo metu ji rūpinasi. Kartais A. Š. padeda ten tvarkytis. (duomenys neskelbtini) namas nebuvo apgadintas, ji viską apžiūrėjo ir patikrino, todėl A. Š. pretenzijų jokių neturi. 2021 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu A. Š. ją tampė ne mažiau kaip vieną kartą, bet kiek kartų tiksliai tampė, negali pasakyti, nes buvo išsigandusi. Įvykio metu buvo nugriuvusi du kartus. Pirmą kartą nugriuvo ant žolės minkštai, todėl nieko nesusižalojo, o kai sūnus ją nuvertė antrą kartą, ji taip pat nugriuvo ant žolės, bet šalia buvo ir betoninis grindinys, todėl krisdama susitrenkė dešinę ranką į tą betoninį grindinį. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jei būtų kritusi visa ant žolės, mano, kad nubrozdinimų nebūtų buvę. Įvykio metu A. Š. buvo neblaivus. Po įvykio ji į medikus nesikreipė, bet buvo atvykę GMP darbuotojai, kuriuos iškvietė policininkai. Su GMP į ligoninę vykti atsisakė, nemanė, kad padaryti baisūs sužalojimai. Laikydamas „mantiruotę“ sūnus šaukė: „užmušiu tave“. Tokius jo žodžius suprato kaip realų grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Juk jai, senam žmogui, užtektų ir vieno smūgio tokiu strypu. Taip pat išsigando, kad jis galėjo ją padaryti invalidę, jei po išsakyto grasinimo būtų pradėjęs mušti tuo strypu. Ta „mantiruotė“, kuria buvo grasinta, priklauso jai. Daugiau kitokių grasinimų sūnus neišsakė. Įvykio metu jis buvo labai agresyvus, daug keikėsi, visaip ją įžeidinėjo, ji net nenori minėti tų žodžių, nes tai kartojasi nuolat, kai tik jie susipyksta. 2021 m. rugsėjo 10 d. įvykį galėjo matyti kaimynė R. B.. Pamena, kad kaimynė R. B. įvykio metu laistė gėles, bet kad būtų šaukusi, kad A. Š. jos nemuštų, šito tikrai nepamena, nebent šito galėjo neužfiksuoti dėl išgąsčio. Kai sūnus negeria, viskas būna gerai, bet kai išgeria, tampa agresyvus, prikaišioja jai, kad neva dukrą ji myli labiau nei jį, kad jai daugiau padeda bei pyksta, kad jam neužrašo savo namo. Civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad sūnus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Tyrėjai pateikia raštelį, kurį A. Š. jai parašė po 2019-01-10 panaudoto smurto, jis pasižadėjo nebesmurtauti prieš ją, tačiau A. Š. nepasitaiso. Jam reiktų gydymo nuo alkoholio vartojimo, bet jis pats to nedaro (b. l. 57–61).

4.2. Liudytoja Regina I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1970 m., todėl ir kaimynę Z. Š. pažįsta tiek pat laiko. Santykiai su kaimyne kaimyniški, pasisveikina ir tiek. Su A., Z. sūnumi, irgi tiek tesibičiuliauja, jų kaimynas nei girtas, nei blaivus neužkabina. 2021 m. rugsėjo 10 d., vakare, ji buvo kieme ir išgirdo A. balsą, jis rėkė: „padla, tu padla“. Dar girdėjo, kad Z.šaukė: „nemušk“. Kadangi kaimynų tokie konfliktai jai ne naujiena, tai nekreipė dėmesio. Nematė, kad A. muštų mamą, o netrukus atvyko policija, greitoji. Policija pas kaimynus lankydavosi dažnai. Apie kaimynus gali dar pasakyti, kad tiek A., tiek Z. abu linkę konfliktuoti, ji pati prie jo kimba (b. l. 95–96).

4.3. Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m., tai tiek laiko pažįsta ir šalia gyvenančius kaimynus. Su kaimynais santykiai ne kokie, nes kaimynė pastoviai ieško dėl ko prikibti, rodė jai užpakalį, kabinėjasi. Ji pati ir konfliktus su sūnumi išprovokuoja. 2021 m. rugsėjo 10 d., vakare, gal apie 17 val., kaimynės sūnus grįžo neblaivus, prašė raktų arba įsileisti į namus, bet ji nedavė ir neįsileido. Kadangi jie konfliktavo, keikėsi, ji nuėjo į namus. Buvo keiksmai, triukšmas, jie abu rėkavo kieme. Tada, priėjusi prie lango, pamatė, kad kaimynė su sūnumi susikibo ir griuvo ant žemės. Pamatė, kad kaimynės bliuskutė perplėšta. Tada atvyko policija, greitoji ir viskas baigėsi. Pas kaimynus tokie spektakliai vyksta 2-3 kartus per savaitę. Policija pas kaimynus atvyksta dažnokai (b. l. 98–99).

4.4. 2021 m. rugsėjo 10 d. Z. Š. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 17.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus A. Š., sugriebęs už abiejų rankų, pradėjo ją tampyti, kelis kartus nuvertė ant žemės, dėl ko ji nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir du pirštus. Tokie sūnaus veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Už kelių minučių sūnus, pasiėmęs „mantiruotę“ ir ja užsimojęs, grasino ją užmušti. Tokie veiksmai sukėlė jai labai didelį išgąstį. Prašo sūnui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (b. l. 7).

4.5. 2021 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokole ir jo priede – foto lentelėje, užfiksuota, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , kieme. Apžiūros metu rastas ir paimtas metalinis strypas (b. l. 31–39).

4.6. 2021 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimto metalinio strypo apžiūra (b. l. 40–47).

4.7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 17.26 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus mušasi rankomis. Nuvykus, pasitiko blaivi pranešėja Z. Š., kuri paaiškino, kad prieš kelias minutes namo kieme neblaivus sūnus A. Š. ją sugriebęs už abiejų rankų pradėjo stumdyti, tampyti bei kelis kartus nuvertė ant žemės, dėl ko ji nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir dešinės rankos du pirštus. Tokie A. Š. veiksmai sukėlė Z. Š. fizinį skausmą. Už kelių minučių A. Š., pasiėmęs „mantiruotę“ ir ja užsimojęs, grasino Z. Š. ją užmušti. Moteris tokius sūnaus veiksmus suprato kaip realius grasinimus ir tokie veiksmai sukėlė labai didelį išgąstį. Bendraujant su A. Š., šis elgėsi agresyviai, kėlė konfliktus, į užduotus klausimus neatsakinėjo, įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. A. Š. nustatytas 1,73 promilės girtumas. Įvykio vietoje medikai Z. Š. suteikė pagalbą. Ant moters dešinės rankos ir pirštų matėsi nubrozdinimas, buvo suplėšyti jos marškinėliai. A. Š. sulaikytas (b. l. 87–88).

4.8. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 10 d. 17.26 val. buvo gautas Z. Š. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus mušasi rankomis, kalbant atbėgo ir pradėjo muštis, kaimynė šaukia nemušti (b. l. 17–22).

4.9. 2021 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų BODY kameromis įvykio vietoje padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Nurodoma, jog pareigūnams įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, Z. Š., be kita ko, nurodo, jog sūnus buvo pasiėmęs „mantiruotę“, norėjo ją užmušti, vos neužmušė, visur ją gainiojo, tampė, draskė, ji ranką nusibrozdino. Vaizdo įrašuose matyti, kad A. Š. elgiasi agresyviai, motiną vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kt. (b. l. 26–30).

4.10. 2021 m. rugsėjo 10 d. asmens apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota Z. Š. kūno apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog nukentėjusiosios marškinėliai suplėšyti, ant dešinės alkūnės matomas nubrozdinimas, taip pat nubrozdinti du dešinės rankos pirštai (b. l. 71–78).

4.11. Specialisto išvadoje Nr. G 1112/2021(04) nurodyta, jog Z. Š. nustatyti sužalojimai: dešinės rankos odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Z. Š. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 83).

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

5.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. Š. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nurodė, kad dėl girtumo neatsimena visų aplinkybių, tai yra jog užsimojo metaliniu strypu ir grasino nukentėjusiajai Z. Š., sakydamas: „užmušiu tave“. Tačiau kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, įvykio vietos bei nukentėjusiosios kūno apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, nukentėjusiosios pareiškimas-protokolas ir kiti. A. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai, bei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes tuoj pat po panaudoto smurto A. Š. pasiėmęs metalinį strypą juo užsimojo ir garsino nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko garsinimas vertintinas kaip realus.

Motyvuojamoji dalis

6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.1. Kaltinamasis A. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Nusikalto būdamas teistas, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 135–141), nedirbantis (b. l. 133), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 134), baustas administracine tvarka (b. l. 142–150). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (6.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus tik BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

6.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes veikos padarytos esant vieningai tyčiai, tarp nusikalstamų veikų itin mažas laiko tarpas, jos nukreiptos į tą patį subjektą.

6.4. Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

6.5. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrintina su 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos galutinės 35 parų arešto bausmės dalimi.

6.6. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

6.6.1. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo teistumą – A. Š. dėl smurto panaudojimo prieš savo motiną teisiamas septintą kartą, o dėl grasinimo nužudyti – ketvirtą kartą, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, neužilgo po to, kai 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, sprendžia, jog anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės nebuvo veiksmingos, jis ir toliau vartojo alkoholį, savo kriminalinio elgesio nekeitė, padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas, teismo vertinimu, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, būtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės.

7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. Š. išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 15.55 val. (2 paros), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės (dvi laisvės atėmimo dienas) (b. l. 105–106, 108).

8. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (b. l. 127–130).

9. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas, kuris saugomas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK daiktų saugykloje, sunaikintinas (b. l. 48–50). DVD diskas su vaizdo ir garo įrašais, esantis pakete Nr. 1, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

10. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

10.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo A. Š. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus dalyvavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, tai yra kuomet byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. 2021 m. rugsėjo 21 d. gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. (12.35Mr) PT-6281 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ nurodyta, jog už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 76,50 eurų išlaidos, prašoma jas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

10.2. Nagrinėjamu atveju imperatyvių pagrindų neišieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nenustatyta. Prašomų priteisti išlaidų dydis, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, tačiau jis yra darbingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas, valstybės patirtos 76,50 eurų išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. Š. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. Š. skirti sumažintą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 35 parų arešto bausmės dalimi, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. Š. skirti galutinę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. Š. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 15.55 val. (2 paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –metalinį strypą, saugomą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK daiktų saugykloje, kvitas B, serija ŠAP, Nr. 0009468, – sunaikinti; DVD diską su vaizdo ir garo įrašais, esantį pakete Nr. 1, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš A. Š. valstybės naudai 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, jog jos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) bankas), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė