Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-15-95/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-08
Bylos Nr.
II-15-95/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00806-2009-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Advokatai
Justinas Jurkonis, Vytautas Valašinas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-15-95/2010
(Proceso Nr.4-61-3-00806-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 47.11; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Vytautui Valašinui, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovei Oksanai Ivanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. L. atstovo advokato Justino Jurkonio skundą dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimo, kuriuo B. L. buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) Prekybos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2009-04-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 11K-7 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad B. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173⁵ str. 1 d., nes jis, būdamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, valdybos pirmininku, 2008-11-25, 2008-11-26, 2008-11-28, 2009-02-11 ir 2009-02-20 per AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (nuo 2009-01-14 „NASDAQ OMX Vilnius“) automatinio pavedimų vykdymo būdu sudarė 15 sandorių dėl 21 417 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ PVA pirkimo už 196 566,4 Lt, tačiau apie sandorius nepranešė, taip, kaip to reikalauja Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklės (toliau – Taisyklės). Tokiais veiksmais B. L. pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – Įstatymas) 62 str. 4 d. ir Taisyklių 8 p. reikalavimus (b. l. 34).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos pirmininko pavaduotojas, išnagrinėjęs B. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-06-30 nutarimu Nr. 14K-2 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 30² str., 246⁶ str., 281-284 str. ir 286 str., paskyrė jam 1 100 Lt (vieno tūkstančio ir vieno šimto litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 4-5, 33).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 1-3) B. L. atstovas prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašė priteisti B. L. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad B. L. 2008-11-03 sudarė vertybinių popierių portfelio sutartį su UAB „Kapitalo srautai“, pagal kurios 6.2 p., finansų maklerio įmonė įsipareigojo teikti pagal teisės aktus privalomą informaciją apie atliktus sandorius Komisijai, vertybinių popierių biržai ir emitentui. B. L. pasirašė ir pateikė visus finansų maklerio įmonei sandorius, tačiau ji tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų. Finansų maklerio įmonė neginčijo minėtos aplinkybės ir tvirtino, kad informacija apie sandorius Komisijai buvo pavėluotai pateikta dėl finansų maklerio įmonės kaltės. Taigi, B. L. veiksmuose nėra kaltės, todėl nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173⁵ str. 1 d., sudėties. Vykdydama savo įsipareigojimus B. L., finansų maklerio įmonė apie jo sudarytus sandorius privalėjo pranešti tiek Komisijai, tiek emitentui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdyje B. L. atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovė su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti. Vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, tiek Europos Sąjungos teisės aktais, pareiga pranešti apie vertybinių popierių įsigijimo sandorius tenka emitento vadovui (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 173⁵ str. 1 d. (2000-02-17 įstatymo redakcija Nr. VIII-1543), vertybinių popierių emisiją, apskaitą ar apyvartą arba finansų maklerių, viešosios apyvartos tarpininkų ar jų asociacijų, vertybinių popierių biržų, vertybinių popierių depozitoriumų, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ar jo dalyvių veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimas arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai pateikimas, arba informacijos nepateikimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Teismas pastebi, kad teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas B. L., yra blanketinė, t. y. taikant šią teisės normą turi būti vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių emisiją, apskaitą ir pan.

Visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą reguliuoja Finansinių priemonių rinkų įstatymas (tokiu – Įstatymas).

Įstatymo 62 str. 4 d. nustatyta, kad emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių (...).

Emitentų vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių ir išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių formą, turinį, pateikimo emitentui tvarką, taip pat pranešimuose pateiktos informacijos atskleidimo visuomenei tvarką nustato Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-03-08 nutarimu Nr. 1K-9 (2008-09-03 nutarimo redakcija Nr. 1K-19).

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad jos taikomos emitentams, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas yra kreiptasi, ir jų vadovams. Šiose Taisyklėse emitentui nustatytos teisės ir pareigos taip pat taikomos asmenims, kurie kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo.

Pagal Taisyklių 5.1 p., emitento vadovas yra bendrovės vadovas, valdybos narys, stebėtojų tarybos narys, taip pat kitas emitento darbuotojas, turintis nuolatinę teisę gauti viešai neatskleistą informaciją, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su emitentu, bei priimti sprendimus, lemiančius emitento bei jo veiklos pokyčius. Taisyklių 7 p. reglamentuojama, kad emitento vadovas Vertybinių popierių komisijai ir emitentui privalo teikti pranešimus apie savo sąskaita sudarytus sandorius dėl emitento vertybinių popierių. Taisyklių 8 p. nustatyta, kad pranešimas Vertybinių popierių komisijai ir emitentui turi būti pateiktas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo sandorio sudarymo. Pagal minimų Taisyklių 9 p., pranešimas turi būti pateikiamas raštu pagal šių Taisyklių priede pateiktą formą.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas minėtuose teisės aktuose yra įtvirtinęs imperatyvias teisės normas, pagal kurias pareigą pranešti apie sandorius Komisijai ir emitentui turi emitento vadovas.

Iš byloje esančio 2009-04-10 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. L. yra AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vadovas-prezidentas ir valdybos pirmininkas (b. l. 35-41).

Visapusiškai ir išsamiai įvertinęs ir ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ATPK 257 str. ir ABTĮ 57 str. 6 d.): Protokolą (b. l. 34), 2009-04-10 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašą su istorija (b. l. 35-41), 2009-03-27 Finansų maklerio įmonės „Kapitalo srautai“ raštą Nr. 09-22 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 42), 2009-03-27 išrašą iš sąskaitos (b. l. 43), 2009-03-25 Emitento vadovo pranešimus apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių (b. l. 44-46), 2009-05-18 B. L. paaiškinimus Komisijai (b. l. 47) ir jo atstovo paaiškinimus skunde bei teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), 2008-11-26, 2008-11-27, 2008-12-01, 2009-02-12 ir 2009-02-23 Emitento vadovo pranešimus apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių (b. l. 48-52) bei institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovės paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), teismas sprendžia, kad B. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173⁵ str. 1 d.

Byloje B. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidimas ištaisytas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad į šias aplinkybes buvo atsižvelgta individualizuojant ir skiriant jam administracinę nuobaudą.

Be kita ko, teismas akcentuoja, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, (...), o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9?1626/2006, N6?1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja ir daro išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinkanti ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, yra adekvati B. L. padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl Nutarimą naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. L. atžvilgiu bylą nutraukti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Skunde B. L. atstovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymi, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., pagal kurį nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Ekspertams ir vertėjams apmokama ir už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas arba kai jiems kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo. Kaip matyti iš aptartos teisės normos, įstatymas nenumato galimybės priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ATPK ir ABTĮ nenumatytas. Analogiškai minėta teisės norma aiškinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K, Biuletenis Nr. 2, p. 323).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad B. L. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra netenkintinas (ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str. ir 129 str., 279 str.,

nutarė:

B. L. skundo nepatenkinti.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojo 2009-06-30 nutarimą Nr. 14K-2, kuriuo B. L., vadovaujantis ATPK 30² str., 246⁶ str., 281-284 str. ir 286 str., buvo paskirta 1 100 Lt (vieno tūkstančio ir vieno šimto litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Nepatenkinti B. L. atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė