Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-190-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2S-190-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06911-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-190-154/2013

Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06911-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;128.11.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7998-569/2012 pagal pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjas (skolininkas) Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“ kreipėsi į antstolį Tomą Ubartą su skundu dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Pareiškėjas skundžia antstolio 2012 m. spalio 17 d. patvarkymą Nr. S025190 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktą Nr. 0136/12/02741 bei tos pačios dienos patvarkymą areštuoti lėšas.

Nurodo, kad 2012 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir jis yra neįsiteisėjęs. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“, kaip juridinis asmuo nedisponuoja jokiu turtu, tame tarpe ir piniginėmis lėšomis. Visos bendrijos turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, priklauso dalinės nuosavybės teise sodo bendrijos nariams, o ne bendrijai.

Antstolis Tomas Ubartas 2012 m. lapkričio 16 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ skundą ir vadovaudamasis LR CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Nurodė, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 1-240-279-2012, 2012 m. spalio 16 d. buvo užvesta vykdomoji byla dėl 11260 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“. Vykdomajame rašte nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2012-07-13. Pažymėjo, kad pareiškėjas (skolininkas) nepateikė įrodymų, jog minėtas teismo sprendimas būtų apskųstas apeliacine tvarka. Nurodė, kad areštuota sąskaita, esanti AB „Swedbank“, yra atidaryta bendrijos vardu, Nekilnojamojo turto registre Transformatorinė pastotė registruota taip pat bendrijos vardu, todėl šis turtas ir pajamos priklauso bendrijai kaip juridiniam asmeniui ir į jį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ skundo dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ skunde nurodomi motyvai dėl antstolio veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2012-07-13, o atsakovo paduoti apeliacinis ir atskirieji skundai ne kartą buvo išnagrinėti ir atmesti. Todėl teismas skundo dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/02741 netenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad apeliantas nėra gavęs įsiteisėjusio Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą apie atsisakymą priimti apeliacinį skundą skolininkas gavo 2012 m. gruodžio 5 d., tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo su spaudu „Įsiteisėjęs“ skolininkas iki šiol nėra gavęs.

2. Antstolis išieškojimo veiksmus galėjo pradėti tik esant galutiniam teismo sprendimui, t. y. tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. priėmė neskundžiamą galutinę nutartį ir atsakovui oficialiai atsisakius vykdyti ar nevykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo.

3. Gavusi galutinį įsiteisėjusį teismo sprendimą, sodininkų bendrija ir spręs apie galimybę jį įvykdyti, nes savo sąskaitoje tokių lėšų ji neturi ir negali turėti, nes nevykdo jokios ūkinės - komercinės veiklos. Mano, kad neprivalo vykdyti teismo sprendimo, kol nėra gavęs įsiteisėjusio sprendimo kopijos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas mano, kad prievolė vykdyti teismo sprendimą stabdoma, jei teismo sprendimas skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju buvo skundžiamas atsisakymas priimti apeliacinį skundą. Prievolė vykdyti teismo sprendimą atsiranda tik aukštesnės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą, šiuo atveju nuo 2012 m. lapkričio 28 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą. Mano, kad tik nuo šios dienos atsiranda atsakovo prievolė vykdyti teismo sprendimą, kaip ir ieškovo teisė kreiptis į antstolį, jei atsakovas jo nevykdo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio.

5. Šiaulių miesto apylinkės teismas visiškai ignoravo pareiškėjo Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ argumentą, kad tiek bendro naudojimo objektai, tiek sąskaitoje esančios lėšos nėra sodininkų bendrijos „Linartai“, kaip juridinio asmens, turtas bei nuosavybė ir to nepaneigė.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu iš atsakovo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ pareiškėjui (išieškotojui) VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui priteista 11 260,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola (27-29 b. l.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/12/02741 matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje 2012 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S025190 buvo priimtas vykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo pagrindu 2012 m. spalio 11 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 11 260,00 Lt skolos išieškojimo (vykd. bylos 2 b. l.), o 2012 m. lapkričio 8 d. Turto arešto aktu areštuota skolininkui priklausanti Transformatorinė pastotė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei tą pačią 2012 m. lapkričio 8 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S027058, kuriuo už 13138,00 Lt (11260,00 Lt skola ir 1878,00 Lt vykdymo išlaidos) areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB (vykd. bylos 11-13, 15 b. l.).

Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“ nurodo, kad antstolis neteisėtai priėmė minėtą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, nes teismo sprendimas, kuriuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, patvarkymo priėmimo metu, t. y. 2012-10-17, dar nebuvo įsiteisėjęs. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nepasisakė dėl 2012-11-08 antstolio areštuoto skolininko Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“ turto ir piniginių lėšų, nors skolininkas buvo nurodęs, kad transformatorinė pastotė ir sąskaitoje esančios lėšos nėra juridinio asmens - Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ turtas bei nuosavybė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šiuos atskirojo skundo argumentus nepagrįstais ir juos atmeta.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrija „Linartai“ išieškotojui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 11260,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2012-03-31 ir įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui sumokėtą 170,16 Lt žyminį mokestį (27-29 b. l.).

Pareiškėjas (skolininkas) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ 2012 m. liepos 13 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti šį apeliacinį skundą (52 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį paliko nepakeistą, o skolininko Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ atskirąjį skundą atmetė (53-55 b. l.).

2012 m. spalio 15 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas skolininko Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo paduoti, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą (56-57 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą (30-32 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi palikus nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį, kuria dar kartą atsisakyta priimti apeliacinį skundą, įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 13 d., o ne 2012 m. lapkričio 28 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 96 str. numato, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (ABTĮ 96 str. 1 d.). Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 96 str. 2 d.).Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 96 str. 3 d.). Sisteminė nurodytų teisės normų analizė ir nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad teismams (tiek bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tiek atskiruosius skundus nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui) nepriėmus skolininko Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, taip pat teismams neatnaujinus termino šiam skundui paduoti, pareiškėjo (skolininko) Šiaulių rajono sodininkų bendrijos „Linartai“ apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimas įsitesėjo per keturiolika dienų nuo šio sprendimo paskelbimo (ABTĮ 127 str. 1 d.), t. y. 2012 m. liepos 13 d. (ABTĮ 96 str. 1 d.). Todėl skundžiamas antstolio 2012 m. spalio 17 d. patvarkymas Nr. S025190 yra priimtas teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka, priimant vykdyti vykdomąją raštą, išduotą įsitesėjusio teismo sprendimo pagrindu, ir jo pripažinti negaliojančiu ar panaikinti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartis, dalyje dėl 2012 m. lapkričio 8 d. Turto arešto ir tos pačios dienos Patvarkymo areštuoti pinigines lėšas, yra nepakankamai motyvuota, tačiau iš skundžiamos nutarties turtinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodomi motyvai yra nepagrįsti, tuo pačiu pripažino kitus skundžiamus antstolio veiksmus teisėtais (33-34 b. l.). Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Turto arešto aktu areštuota transformatorinė pastotė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (skolininkui) Šiaulių rajono sodininkų bendrijai ,,Linartai“ ir jokių apribojimų dėl šio turto disponavimo nenustatyta (vykd. bylos 9 b. l.). Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank, AB, taip pat priklauso pareiškėjui (skolininkui) Šiaulių rajono sodininkų bendrijai ,,Linartai“ (vykd. bylos 18 b. l.), todėl teigti, kad iš minėto areštuoto turto, tame tarpe ir skolininko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, negali būti vykdomas skolos išieškojimas, nėra pagrindo. Arešto masto skolininkas neginčija. Be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), todėl ir šioje dalyje atskirojo skundo argumentai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl negauto Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo su žyma „Įsiteisėjęs“ ir dėl to, neva, gera valia nevykdyto minėti teismo sprendimo, vertintini kaip proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimas, trukdantis įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą per įmanomai trumpą laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.).

Apeliantui neabejotinai buvo žinoma, kad jo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo buvo nepriimtas, taip pat, kad buvo atmestas prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (38-39 b. l.). Dar 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjas (skolininkas) gavo antstolio 2012 m. spalio 17 d. siūlymą sumokėti skolą (vykd. bylos 3, 9 b. l.), tačiau skola geruoju nebuvo sumokėta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Todėl skolininkui gera valia nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstolis, gavęs išieškotojo prašymą bei vykdomąjį dokumentą (vykd. bylos 1 b. l.), pagrįstai pradėjo skolos išieškojimo veiksmus (CPK 586 str.).

Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė