- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- A-39-289-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- V. T., A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjams V. T. ir A. T. , atsakovo atstovei Ž. T. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrai dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. T. ir V. T. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. VR-1.7-3329. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. V. T. , mirus jos vyrui K. T. , paveldėjo 0,4885 ha žemės sklypą, esantį Užupio g. 26, Jašiūnų miestelyje. Sklype esančios kūdros projektas buvo suderintas 2005 metų liepos mėnesį. Kūdra pagal projektą buvo iškasta tais pačiais metais, liepą. Darbus organizavo ir finansavo K. T. . Tačiau 2005 metų rugpjūčio mėnesį, Merkio upei ištvinus, buvo didelis potvynis, kurio metu minėtas žemės sklypas buvo visiškai apsemtas, buvo sudarkytas visas sklypas, išplauta daug duobių bei sunaikinta augmenija, upės krantai buvo išplauti. Šias aplinkybes patvirtina Jašiūnų seniūnijos aiškinamasis raštas, A. V. , gyvenančios Užupio g. 28, paaiškinimai ir potvynio vaizdo įrašai. Potvynio metu vanduo išplovė prie Merkio upės buvusios senvagės teritorijas ir pagal seną upelio vagą praplovė ištaką iš kūdros. Po potvynio pareiškėjai daug dirbo, kad būtų sutvarkyti jo padariniai. Tačiau be seniūnijos pagalbos pareiškėjams visų potvynio padarinių sutvarkyti nepavyko. Nepaisant to, kad legaliai iškastos kūdros kraštai buvo išplauti potvynio, V. T. 2007 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu jai buvo paskirta bauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 55 straipsnio 2 dalyje, ir nurodyta atlyginti gamtai padarytą žalą – 8232,3 Lt. Be to, V. T. gavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12 užpilti gruntu prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantei būdingą reljefą. Šis privalomasis nurodymas buvo apskųstas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui, kuris 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. VR-1.7-3329 paliko privalomąjį nurodymą nepakeistą. Skundžiamame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo sprendime nurodyta, kad departamento specialistai 2007 m. rugsėjo 8 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe. Pareiškėjų nuomone, specialistai tuo metu negalėjo objektyviai įvertinti padėties, nes dokumentai ir paaiškinimai jiems buvo pateikti tik 2007 m. lapkričio 13 d. Be to, pareiškėjai nebuvo informuoti apie patikrinimą, jo pagrindą ir tikslą. Pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, jie nebuvo supažindinti su patikrinimo aktu. Pareiškėjų nuomone, Šalčininkų rajono agentūros privalomasis nurodymas Nr. VR-9.2-12 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. VR-1.7-3329 yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi V. T. pateikti įrodymai aiškiai rodo, kad Merkio upės krantinės buvo išplautos potvynio, dėl ko įvyko kūdros susijungimas su upe. Be to, privalomajame nurodyme nenurodyta, kokias prakasas reikia užpilti, kokio jos dydžio. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad nurodymas atkurti reljefą, tuo pačiu metu reikalaujant atlyginti gamtai padarytą žalą ir sumokėti baudą, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnį, nustatantį, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, 2007 m. rugsėjo 8 d. atlikę patikrinimą Šalčininkų rajono Jašiūnų gyvenvietės Merkio upės ichtiologiniame draustinyje, nustatė, kad Jašiūnų miestelyje, Užupio g. 26, iškastos kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe. Šiais veiksmais pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 32 straipsnio 9 dalies reikalavimai bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 ir 177.2 punktų reikalavimai. Departamento pareigūnų nustatyti prakasų matmenys (ilgis – 9 m, plotis – 5 m, gylis – 2 m) įrodo, kad tarp potvynio ir Merkio salos atsiradimo nėra priežastinio ryšio.
Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra prašė atmesti pareiškėjų skundą. Paaiškino, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-9.1-155 V. T. paskirta 150 Lt bauda už ATPK 55 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už tai, kad savavališkai buvo padarytos 2 prakasos, jas sujungiant su Merkio upe, kuri yra ichtiologijos draustinis. Kasant prakasas buvo sudarkytas Merkio upės dešinysis krantas, sunaikinta augmenija, pakeistas būdingas upės pakrantės reljefas. Minėtu nutarimu V. T. buvo įpareigota atlyginti 8232,3 Lt dydžio žalą, padarytą gamtai. Nutarimas nėra apskųstas ir nėra panaikintas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra 2007 m. lapkričio 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12, kuriuo V. T. nurodyta užpilti gruntu prakasą ir atstatyti Merkio upės pakrantei būdingą reljefą. Atsakovas neneigė potvynio padarinių, tačiau, atsakovo nuomone, šie padariniai nesietini su savavališku dviejų prakasų padarymu, dėl ko kūdra buvo sujungta su Merkio upe. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo A. T. atžvilgiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra jokio nutarimo administracinėje byloje ir jokio privalomojo nurodymo nėra priėmusi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atstovauja kitam asmeniui. Todėl pareiškėjas A. T. nėra tinkamas subjektas, kuris gali skųsti Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. VR-1.7-3329.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. VR-1.7-3329. Teismas sprendime nurodė, jog Šalčininkų rajono agentūra 2007 m. lapkričio 13 d. surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2007 metų rugsėjo mėnesį V. T. priklausančiame žemės sklype prie Merkio upės buvo aptikta, jog legaliai iškastos kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe (b.l. 34). Šalčininkų rajono agentūra 2007 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. T. buvo nubausta pagal ATPK 55 straipsnio 2 dalį už Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto, 32 straipsnio 9 dalies ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 126.4, 177.2 punktų reikalavimų pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad pažeidimu gamtai buvo padaryta 8232,3 Lt žala, kuri apskaičiuota pagal Aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 45. Nutarime V. T. buvo siūloma žalą atlyginti (b.l. 35). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. nutarimu minėtą Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. lapkričio 16 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Šalčininkų rajono agentūra 2007 m. lapkričio 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12, kuriuo nurodė V. T. iki 2007 m. gruodžio 22 d. užpilti gruntu prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantei būdingą reljefą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad privalomas nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. Nagrinėjamu atveju nutarimas, kuriuo V. T. buvo nubausta už vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimus, yra panaikintas. Nutarimas panaikintas ne vien dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarime pasisakyta, kad nebuvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, neįrodytos aplinkybės, kurios konstatuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju, administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose niekur nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, t. y. bylos tyrimo metu nebuvo išaiškintos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Todėl privalomasis nurodymas, surašytas minėto nutarimo pagrindu, taip pat yra neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad Šalčininkų rajono agentūros 2007 m. rugsėjo 8 d. surašytas aktas (b.l. 30) taip pat negali būti laikomas pakankamu pagrindu trunkamajam teisės pažeidimui konstatuoti. Šis aktas surašytas nesilaikant aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. D1-559 reikalavimų ir šiuo įsakymu patvirtintos formos. Aktas nepagrįstas jokiais matavimais, faktinių aplinkybių konstatavimu, specialistų išvadomis ar asmenų paaiškinimais, surašytas nepranešus asmenims, kurie kaltinami pažeidimo padarymu. Byloje nėra duomenų, kad aktas buvo įteiktas V. T. . Tokio akto pagrindu jokie privalomi nurodymai negali būti duodami. Be to, pats skundžiamas privalomasis nurodymas surašytas nesilaikant Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 patvirtintos tvarkos ir privalomųjų nurodymų blankų formos – skundžiamame privalomajame nurodyme nėra aprašyta pažeidimo esmė, pasekmės ir kiti dalykai, kurių reikalaujama pildant privalomąjį nurodymą. Dėl to privalomas nurodymas tapo neaiškus ir netikslus, todėl neįvykdomas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas privalomas nurodymas yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas. Panaikinus privalomąjį nurodymą, naikintinas ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. VR-1.7-3329, kuriuo buvo atmestas A. T. skundas dėl šio privalomojo nurodymo. Teismas pažymėjo, kad A. T. kartu su savo skundu departamento direktoriui buvo pateikęs V. T. įgaliojimą (b.l. 20, 21), todėl, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsniu, toks skundas galėjo būti nagrinėjamas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo privalomojo nurodymo teisinis pagrindas. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-663/07 pažymėta, jog „privalomojo nurodymo tikslas – apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes; vertinant šios įstatyminės poveikio priemonės esmę atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad būtina prielaida privalomajam nurodymui dėl teisės pažeidimo nutraukimo duoti yra kaltų asmenų nubaudimas”. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. nutarimu panaikino nutarimą, kuriuo V. T. buvo skirta nuobauda už vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimus, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad šis nutarimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo bei reikalauti pašalinti nustatytus aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus duodant privalomąjį nurodymą Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Atsakovas nesutinka su departamento specialistų 2007 m. rugsėjo 8 d. surašyto akto teisiniu vertinimu. Atsakovas pažymi, kad 2007 m. rugsėjo 8 d. akte užfiksuota faktinė Merkio upės ichtiologinio draustinio būklė – nustatyti aplinkosauginiai pažeidimai Užupio g. 26, Jašiūnų miestelyje, Šalčininkų rajone. Faktinė būklė fiksuota kompetentingų departamento specialistų: Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo, Šalčininkų rajono agentūros vedėjo, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą pareiškėjai A. T. ir V. T. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėjai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai 2007 m. rugsėjo 8 d. surašė aktą apie tai, kad Jašiūnų miestelyje, Užupio g. Nr. 26 iškastos kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe, kuri yra ichtiologinis draustinis. Kasant prakasas buvo sudarkytas Merkio upės dešinysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas būdingas upės pakrantės reljefas.
Šalčininkų rajono agentūros pareigūnas 2007 m. lapkričio 22 d., vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, priėmė privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12, kuriuo nurodė pareiškėjai V. T. užpilti gruntu prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantės būdingą reljefą.
Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad 2007 m. rugsėjo 8 d. aktas neatitinka šiam dokumentui keliamų reikalavimų. Aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 4-1 punkte nustatyta, kad pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo patikrinime nedalyvavo dėl to, kad nebuvo galima jo rasti, arba vengė dalyvauti patikrinime at atsisakė pasirašyti aktą, patikrinimo metu turi dalyvauti liudytojas.
Patikrinimo akte net nenurodyta kokio asmens veikla buvo tikrinama. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, kuriai vėliau buvo surašytas privalomas nurodymas, būtų buvusi kviečiama dalyvauti patikrinime ar būtų nerandama arba vengusi dalyvauti patikrinime. Liudytojas irgi nebuvo kviečiamas dalyvauti patikrinime. Patikrinimo akte nėra konstatuota nei kada prakasos Merkio upės krante buvo padarytos, nei kas jas padarė.
Jašiūnų seniūnės aiškinamajame rašte nurodyta, kad K. T. ir V. T. priklausančiame žemės sklype netoli Merkio upės 2005 metais buvo suprojektuota kūdra. Projektas buvo suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu ir kitomis institucijomis. Jau po projekte numatytų darbų atlikimo, 2005 m. rugpjūčio mėn. ištvinus Merkio upei buvo apsemtas žemės sklypas ir dėl to pasikeitė kūdros forma (b. l. 39). Kad patikrinimo akte ir privalomame nurodyme minimos prakasos būtų žmogaus veiklos rezultatas, byloje grindžiama tik spėjimais. Paties atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktose poveikio aplinkai tyrimo išvadose irgi nurodyta, kad 2005 m. įvykęs poplūdis galėjo būti prielaida upės vagos krypties kaitai. Pareiškėjai neigia darę dirbtines prakasas.
Konstatavus paminėtus administracinių procedūrų pažeidimus ir nesant neginčijamų įrodymų, kad privalomuoju nurodymu nurodytos užpilti prakasos yra pareiškėjų veiklos rezultatas, teismas pagrįstai patenkino pareiškėjų skundą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateiktame ekspertinio poveikio aplinkai tyrimo apibūdinime konstatuojama, kad atsiradus prakasoms ir pralaužoms, natūralus gamtinis kraštovaizdis nebuvo reikšmingai pakeistas, sudarkytas, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje. Tyrimai nesudaro prielaidų teigti, kad natūraliai augmenijai būtų padaryta žala. Konstatuotina, kad privalomajame nurodyme konstatuoti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkto pažeidimai neįrodyti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.