Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, nukentėjusiems V. C., jo įstatyminei atstovei N. C., N. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis žemės ūkio bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. C. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia, kilus žodiniam konfliktui, durdamas peiliu, 2015 m. gruodžio 20 d. apie 1 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nežymiai sužalojo artimą giminaitį V. C., tačiau nenustačius, kad V. C. yra artimas kaltinamojo giminaitis, inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 140 str. 2 d. perkvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d., bei kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitaikius, baudžiamoji byla nutrauktina.

Taip pat kaltinamasis A. C. sunkiai sužalojo du žmones. Būtent, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui su R. J., bandžiusiems ją užstoti, G. V. tyčia dūrė peiliu į krūtinę ir į kairį žastą, taip padarydamas jam kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu bei oro ir kraujo kaupimusi kairėje pleuros ertmėje, ir pjautinę žaizdą kairiame žaste, ir N. Š. tyčia dūrė tuo pačiu peiliu į krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pjautinę krūtinės ląstos ertmės dešinės pusės sužalojimą, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 5 p.

Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino pilnai ir paaiškino, kad nurodomu laiku 2015 m. gruodžio 20 d., ryte į namus, kur gyveno kartu su motina, atvažiavo sesers sūnus V. C., atėjo draugai N. Š., G. V., nuo to laiko jie visi kartu gėrė alų, vaišinosi ir kitokiais alkoholiniais gėrimais. Vakare į tuos pačius namus atvyko ir jo sesuo N. C. su R. J., pastarosios kitame kambaryje vaišinosi šampanu. Vienu metu, galimai apie 1 val. nakties, jis susiginčijo su buvusia sugyventine R. J., pyko, kad ši pas jį lankosi ir norėjo ją išvaryti iš namų, bet nukentėjusieji ją užstojo. Tuomet jis paėmė nuo virtuvinės spintelės , ten buvusį, peilį ir dūrė nukentėjusiems. Dėl girtumo neprisimena kuriam dūrė pirma, žino, jog V. C. įdūrė į šlaunį, o kitiems dviem į krūtinę, taip pat prisimena, kad V. C. su stiklainiu-pelenine jam trenkė į galvą, bet kuriuo momentu tai įvyko, ar prieš dūrius peiliu, ar po to neprisimena. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, mano kad tam įtakos turėjo girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. C. parodė, kad minimą dieną ryte jis atvyko pas savo močiutę A. C. ir ten kartu su dėde A. C. ir N. Š. gėrė alų, degtinę, po to vakare ten pat po koncerto atvyko jo motina ir R. J., kurios vaišinosi kitame kambaryje. Kas vyko toliau, dėl girtumo jis neprisimena, tik sekančią dieną, jau būnant ligoninėje, jis pamatė savo sužalojimą – įdūrimą į šoną. Vėliau iš mamos ir močiutės pasakojimo jis sužinojo, kad prasidėjus kaltinamojo ginčui su R. J., jis metė pastarajam į galvą stiklainį – peleninę, bet tokio savo poelgio paaiškinti negali.

Nukentėjusysis N. Š. parodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d. nuo ryto kartu su kaltinamuoju ir V. C. gėrė alų, degtinę, užėjus pas juos vakare, ten rado ir N. C., R. J., kurios kartu su A. C. (kaltinamojo motina) gėrė degtinę, ten pat buvo ir V. C., G. V.. Sugrįžęs iš kaimynų A. C. susiginčijo su R. J., pradėjo grasinti, tarp jų įvyko susistumdymas ir tuomet jis kartu su kitais ten buvusiais asmenimis stojo ginti R. J.. Tuo pačiu metu A. C. paėmė peilį, preadėjo juo mosuoti, pirmam įdūrė V. C., po to G. V., o netrukus ir jis pats pajuto sužalojimą į krūtinę. Po šių veiksmų V. C. stiklainiu – pelenine trenkė kaltinamajam per galvą ir pastarasis nuo smūgio nukrito, atsigavęs pabėgo iš namo. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį su V. C. išvežė į ligoninę. Jis mano, kad A. C. taip agresyviai elgėsi dėl girtumo, nes prieš tai tarp jų jokių piktumų nebuvo.

Liudytoja A. C. parodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d. vakare į namus po koncerto sugrįžo dukra N. C. ir R. J., jos kartu vaišinosi šampanu, tuo pat metu pas ją namuose buvo ir anūkas V. C., R. J. sūnus G. V. bei iš kaimynų sugrįžo sūnus A. C. su draugu N. Š.. Būnant virtuvėje tarp R. J. ir A. C. kilo konfliktas, pastarasis, turėdamas rakoje peilį, šoko prie R. J., o G. V. ją užstojo. Ji nespėjo susigaudyti kas įvyko, tik pamatė, kad sūnus A. C. gulėjo virtuvės kampe, o N. Š. buvo ranka susiėmęs už krūtinės. Daugiau ji nieko nematė, nes išėjo į kitą kambarį.

Liudytoja R. J. parodė, kad minimu laiku ji kartu su N. C. po koncerto sugrįžo į namus pas A. C., ten virtuvėje vaišinosi šampanu. Ten pat užėjo ir G. V., V. C., N. Š., o netrukus sugrįžo ir kaltinamasis, kuris iškarto pradėjo jai priekaištauti, reikalauti išeiti iš jo namų. Tuo metu ją užstojo sūnus G. V.. Kai ji su sūnumi išeidinėjo pro duris, kaltinamojo rankoje pamatė sulinkusį kruviną peilį, tačiau tuo metu jokių dūrių nematė. Tik sugrįžus į namus ji pamatė sūnui sužalotą ranką, o kitos dienos rytą šis pasakė ir apie įdurtą nugarą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.134-138) matyti, kad kaltinamsis A. C. parodė vietas (gyvenamojo namo virtuvėje), kur jis paėmė peilį, vietas kur stovėjo nukentėjusieji V. C., N. Š., kai pastariesiems dūrė peiliu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 11-16) matyti, kad 2015 m. gruodžio 20 d. buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), šio namo virtuvėje buvo rasti išmėtyti daiktai, peilis sulenkta geležte, kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas.

Iš asmens blaivumo testo duomenų (b.l. 90) matyti, kad neužilgo po įvykio A. C. buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (b.l. 38-40, 53-56, 66-68) seka, kad atlikus nukentėjusiųjų medicininį tyrimą, visiems trims nukentėjusiesiems buvo nustatyti aukščiau paminėti ir aptarti kūno sužalojimai, urie atitinkasmai pagal sunkumo laipsnį kvalifikuoti V. C. – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o G. V. ir N. Š. – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nustastyta, kad sužalojimai nukentėjusiesiems galėjo būti padaryti aštriu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu įrankiu, galimai peiliu.

Vertinant virš paminėtus ir ištirtus duomenis, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, kad juos minimu laiku ir aplinkybėmis peiliu sužalojo kaltinamasis. Tokius nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir betarpiškai įvykį matę liudytojos. Visų šių apklaustų asmenų parodymai iš esmės tarpusavyje sutapo, jokių prieštaravimų, kurie keltų abejones, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad kūno sužalojimus nukentėjusiems tyčiniais veiksmais, panaudojant peilį, padarė A. C.. Jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų buvęs pats užpultas nukentėjusiųjų ar būtų veikęs būtinosios ginties ribose, nenustatyta.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo V. C. atžvilgiu buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., kaip padaryti prieš artmą giminaitį – sūnėną. Su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija teismas nesutinka, nes pagal BK 248 str. toks asmuo (sūnėnas) artimų giminaičių ratui nepriskiriamas ir todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini pagal to paties straipsnio 1 dalį. O kadangi, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, jokių pretenzijų vienas kitam neturi, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p., baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiųjų N. Š. ir G. V. atžvilgiu, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį – sunkumą (kai padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai), į sužalotų asmenų skaičių ( kai sunkiai sužaloti du asmenys) teismo nuomone teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 135 str. 2 d. 5 p.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, konkrečiai atliktus veiksmus, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokios veikos padarymui. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę, dėl padarto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir pergyvena. Kaip asmenybė A. C. charakterizuojamas patenkinamai, jis anksčiau nusikaltimų nebuvo padaręs, neteistas, dirba, dėl jo elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta, tačiau eilę kartų buvo baustas administracine tvarka. Teismo nuomone, įvertinant visas aukščiau paminėtąsias aplinkybes, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės minimumui.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų A. C. veiksmų buvo sužaloti asmenys, kurių gydymas ligoninėje Valstybinei ligonių kasai kainavo 1196, 60 eurų. Tokią žalą kaltinamasis atlyginti sutinka. Todėl esant šioms aplinkybėms iš kaltinamojo valstybinei ligonių kasai priteistina 1196,60 eurų (CK 6.263, 6.280 str., str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą A. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 140 str. 2 d.), kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nutraukti.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5 p. ir paskirti jam bausmę dvejus metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki to paties mėnesio 21 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus A. C. suimti ir pasiųsti vykdyti bausmę.

Priteisti iš A. C. 1196,60 eurų Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą – peilį sulenkta geležte, kaip nusikaltimo įrankį, neturintį vertės, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.